„Uždarbis“
Prancūzų kino grandas Francoise‘as Ozonas antrus metus iš eilės intriguoja, šokiruoja ir kartu džiugina savo gerbėjus puikiomis ir itin intymiomis bei subtiliomis juostomis. Po praeitų metų hitu tapusios juostos „Provokuojantys užrašai“, žinomas režisierius užsibrėžia dar aukštesnius tikslus ir bando dar vienu darbu apie žmogaus seksualinio konteksto turinčias psichologines problemas perspjauti save.
Kino kūrėjas kviečia į labai tamsų ir purviną nimfomanės pasaulį, kuriame dominuoja geidulys, aistra, paslaptis, nežinomybė ir priklausomybė nuo priešingos lyties atstovų paniekinimo.
Apie ką mes čia…
Septyniolikmetė Izabelė prarasdama nekaltybę nepajaučia jokio malonumo. Nusivylusi savo pirmu kartu, mergina bando ieškoti pasitenkinimo kitais būdais, o tuo pačiu ir nori užsidirbti pinigų, todėl tampa prostitute. Turėdama mylimą šeimą ir stogą virš galvos, ji visgi pasiryžta atsiduoti nepažįstamiems, vyresnio amžiaus vyrams už pinigus. Tačiau net ir tai nesugeba padaryti jos laimingos ilgam, kol mergina nesutinka jo…
Kūrinio vidus
Kai prieš metus pasirodė nuostabus F. Ozono filmas „Provokuojantys užrašai“ buvo sunku pagalvoti, jog režisierius lygiai po metų sugebės vėl taip stipriai prikaustyti prie ekrano. Žinoma, naujausias kino meistro darbas neaplenkia ankstesnės juostos, tačiau savo stipria vidine puse ir kartu puikiai apčiuopiama tematika apie moters fiziologiją, prilygsta prieš metus pasirodžiusio filmo atmosferai ir poveikiui po filmo peržiūros.
Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į filmo siužetinės linijos vingius ir kaip jie pateikiami. Viskas vyksta iš vieno vienintelio personažo perspektyvos – Izabelės gyvenimo akimirkų ir jos akimis matomo pasaulio. Tuo tarpu susipažįstame ne tik su puikiai išreikštu merginos portretu, bet ir jos atvaizde pamatome daugelio šiuolaikinių merginų kančias dėl gyvenimo neapibrėžtumo. Jokių tikslų, jokių siekių, tik noras patirti kūnišką malonumą. Žinoma, su laiku noras pavirsta į psichologinę problemą, kas ir priveda jaunas moterys prie savižudybės slenksčio.
Kitu atžvilgiu – tai šeimos vertybių ir auklėjimo schemos kontekstas, rodomas filmo fone. Vaizdinga šeimyninio gyvenimo idilė virstanti į nesusipratimų ratą. Motinos elgesys irgi lengvabūdiškas, kas puikiai byloja ir dėl dukters požiūrio į gyvenimą. Režisierius tuo ir remiasi, kurdamas šį pasakojimą. Viskas priklauso nuo motinos auklėjimo ir mergaitei duotų bendravimo su berniukais pagrindų. Pamokslaujantis F. Ozonas meistriškai perteikia gyvenimišką situaciją į teatrinio pobūdžio spektaklį. Tokia dramatiška vienos likimo nuskriaustos merginos istorija ne tik liūdina, bet kartu ir šokiruoja šių dienų realybe. Patirti uždrausto, erotiško ir kartu malonumą teikiančio dalyko siekia dauguma iš mūsų, tačiau tie kas moka atsispirti pagundai, sukuria gyvenimo strategiją ir laimingai pragyvena savo dienas, turėdami tikslą ir prasmę. Gyventi vien dėl lytinio pasitenkinimo tai jau liga, kuri galiausiai nugali.
Filmas taipogi kupinas kitų užslėptų gyvenimiškų pavyzdžių. Ta pati prostitucija, kuri dominuoja visos juostos siužetinės linijos metu, parodo tikrą situacija tarp studenčių. Studijavimo laikais lengvi pinigai teikia daug laimės, tačiau, norint juos gauti, tenka aukotis. Tiesą sakant, tenka paaukoti kelias kūno vietas. Tokį požiūrį kaip ir Izabelė turi nemažas procentas ir pas mus mokslus kremtančių merginų. Su laiku, žinoma, jos tampa padorios ir šeimas sukurti pasiruošusios moterys. Ironiška, bet daugeliu atvejų tokios moteriškos lyties atstovės į vyrus gauna puikias poras. Tą patį pabrėžia kino kūrėjas. Angeliškas veidas ir tamsus bei kupinas įvairiausių šlykščių paslapčių vidus.
Pasibaigus paskutinei scenai ir monologui galima suvokti, jog malonumų kupinas gyvenimas yra tik iliuzija, bėgant nuo savo pilko ir visiškai beprasmio gyvenimo, kuris bet kurią akimirką tiesiog nutrūks.
Techninė juostos pusė
Prisiminus prieš metus pasirodžiusio filmo garso takelį, kuris net ir dabar sukelia maloniausias emocijas, šis filmas tokio stipraus ir atmosferą pagardinančio komponento neturi. Muzikinės kompozicijos tikrai puikiai sudėliotos ir gerai atspindi scenose rodomą veiksmą, tačiau kartu nepateikia jokio įsimintino proceso, paveikiančio žmogaus vidų, kaip tai buvo su filmu „Provokuojantys užrašai“.
Juostos montažas net labai geras. Filmas įgauna intriguojančios vertės, kuri su laiku sudaro įtampos kupiną pasakojimą. Garso montažas kartu sustiprina kai kurias filmo muzikines spragas.
Pats juostos vaizdas blankus, pilkas ir visiškai monotoniškų atspalvių, kas puikiai parinkta pagal pagrindinės herojės gyvenimą. Būtent tokiais atspalviais ir gyvena Izabelė, todėl šiuo aspektu filmo kūrėjai nesuklydo. Juosta tampa labai subtilia kelione į herojės vaizduojama pasaulį.
Aktorių kolektyvinis darbas
Viena iš prancūzų kino naujokių, aktorė Marine Vacth, gauna ne tik puikią progą suvaidinti pagrindinį vaidmenį F. Ozono filme, tačiau dar ir tapti visos juostos pagrindiniu varikliu. Būtent ši jaunutė prancūzė gauna tikrą benefisą šioje intriguojančioje juostoje, kuri virsta jos vizitine kortelę į didįjį kiną. Subtilus ir labai provokuojantis aktorės pasirodymas tampa ne tik džiugesiu vyrų akims, tačiau ir įtikinamos vaidybos pavyzdžių. Šarmingai suvaidintas personažas, leidžiantis mėgautis juo nuo filmo pradžios iki finalo, ir dar karta stebėtis, kokio nuostabaus grožio yra prancūzės.
Filme nėra labai daug įsimintinų veidų, tačiau vien jau trumpas britų kino legendos Charlotte Rampling pasirodymas priverčia nusišypsoti. Maloni dovana kiekvienam save gerbiančiam kino mylėtojui.
Kiti aktoriai, išskyrus belgą Johaną Leyseną, suvaidinusį Džordžą, atrodo standartiškai, papildydami pagrindinės veikėjos gyvenimo akimirkas, todėl kitais vaidybos aspektai niekas iš jų neparodė išskirtinės klasės.
Verdiktas
„Jauna ir graži“ – tai dar viena puiki prancūzų režisieriaus dovana visiems jo kūrybos gerbėjams bei subtilių ir erotišką prieskonį turinčių juostų mylėtojams. Filme žiūrovai pamatys intriguojantį, tamsų ir tikrovišką psichologinių problemų turinčios merginos fantazijų pasaulį.
