„Žinomiausia porno žvaigždė“
Dokumentinių filmų kūrėjų duetas režisieriai Robas Epsteinas, du kart apdovanotas Kino Akademijos auksine statulėle, ir Jeffrey‘is Friedmanas, keturis kartus pripažintas Berlyno kino festivalyje, pristato savo naują bendrą projektą, skirtą legendiniam seksualinės revoliucijos laikotarpiui, kuris galutinai suformavo pornografijos verslą.
Kino kūrėjai kviečia žiūrovus atsidurti aštuntame dešimtmetyje ir pamatyti, kaip tais laikais visiškai nežinomos merginos tapdavo žvaigždėmis ir tuo pačiu atskleisti visą purviną pornografijos industrijos uždangą, po kurią slepiami narkotikai, prievartavimas, prostitucija ir purvini pinigai.
Apie ką mes čia…
Linda – paprasta mergina, niekuo neišsiskirianti iš savo bendraamžių. Išauklėta griežtoje ir kuklioje šeimoje ji puoselėja visas vertybes, kurias jai piršo tėvai, tačiau sutikus Čaką jos pasaulėžiūrą pasikeičia ir ji pamato visiškai kitą realybę. Mergina linksminasi kaip niekad gyvenime, kol galiausiai gauna pasiūlymą nusifilmuoti pornografiniame filme. Toks atviras žingsnis paverčia ją pačia žinomiausia visu laikų porno žvaigžde.
Kūrinio vidus
Režisieriams ir scenaristams jau nuo pat pirmos filmo stadijos buvo skirta labai sunki misija – atkurti ne tik tų metų atmosferą, bet dar pristatyti žiūrovui visą pornografijos verslo užkulisių tiesą ir parodyti kokiu būdu eksploatuojamos moterys. Filmo kūrėjai iš vienos pusės sugebėjo pristatyti pačia problematiką, tačiau įgyvendinti istoriją iki galo – ne.
Žiūrint iš biografinės Lindos Lovelace pozicijos, jos persona netgi atsiduria antrame plane, kuriame parodyti vos keli epizodai iš jos tikrojo gyvenimo. Knygoje ji pateikiama visiškai kitaip. Ten jaučiama daugiau dramatizmo ir užuojautos, o čia atvirkščiai – netgi pasišlykštėjimas jos naivumu ir kvailyste. Kaip biografinei dramai apie žinomiausia tų dienų pornografinių filmų deivę, Lindos vietą užtemdo jos pirmo ir garsiausio visų laikų suaugusiems skirto filmo „Gili gerklė“ produkcija ir jos užkulisiai. Kaip ir kiekvienas verslas, tai purvinas ir tamsus darbas, kurį kontroliuoja banditai. Iš tos perspektyvos istorija žiūrisi netgi maloniai, nes galima sužinoti ir vaizdžiai pamatyti nemažai naujų faktų, kaip buvo kuriami seksualinės revoliucijos laikotarpio filmai skirti suaugusiems.
Lindos paveikslas, kaip jau minėta, labai menkai atskleidžiamas, parodomas tik jos kelias į porno industriją ir kovos su ją išnaudojusiu ir menkinusiu vyru. Labiausiai gaila, kad nebuvo parodyta jos kova prieš pornografinį verslą, kuris vis labiau naikino jaunas ir norinčias praturtėti merginas, kurios galiausiai atsidurdavo gatvėje. Jos vyras Čakas pateikiamas iš palankios ir įdomios pozicijos. Visiškai atskleistas monstro pavidalas, kuriam rūpėjo tik pinigai ir jų švaistymas. Sudaromas išties kraupus vaizdas kai pagalvoji, kiek dar moterų kenčia nuo tokių gyvulių visame pasaulyje. Blogiausia, kad jos tyli. Kiti personažai, kaip koks „Playboy“ įkūrėjas Hju Hefneris, pateikti blankiai, visiškai jokio šarmo. Galima sakyti, jog filmas priklauso Čakui ir „Giliai gerklei“, bet ne Lindai ir jos problemoms, kurios tiesiog sumenkintos.
Siužetinės linijos pateikimas ir aštunto dešimtmečio perteikimas vieninteliai geri juostos aspektai, kuriais bando manipuliuoti filmo kūrėjai ir jie tai daro gana sėkmingai. Visgi tikrai maloniai ir realistiškai atkurtas tų laikų miestų, klubų, pasilinksminimų paveikslas. Mada irgi daro savo įtaką filmo autentiškumui, todėl kostiumo dizaineriai turėjo gerai paplušėti, kad atgamintų visą spalvingą disko eros grožį.
Pasibaigus filmui tampa sunku ir neaišku, ką norėjo parodyti kūrėjai. Ar tai filmas apie „Gilią gerklę“, užsidirbusią virš 600 mln. dolerių ir jos reklamą, ar apie Lindą ir jo kelią į porno industriją, ar jos šeimyninių santykių pateikimas. Viskas gavosi taip chaotiškai, jog filmas iš karto sumenkina savo vertę, o pagalvojus, viskas galėjo atrodyti visiškai kitaip.
Techninė juostos pusė
Pasendintas vaizdas ir filmavimas juostos pagalba rodomam laikotarpiui priduoda autentiškumo, o tuo pačiu bent kažkiek atkuria filme rodomą atmosferą iš spalvingo laikotarpio.
Operatoriaus darbas labai blogas, ir atviresniuose scenose jis, lyg pajautęs gėdos jausmą, bandė nusisukti neparodydamas jokio karštesnio momento. Nekalbama apie pornografiją, bet erotikos tikrai buvo galima suteikti tokio pobūdžio juostai, o sekso scenoms priduoti savito grožio. Kad jaustųsi aistra, o ne vien tik pasigulėjimas lovoje su partneriu.
Garso takelis irgi neturi nieko ypatingo, viso filmo metu net nesugebėta pateikti autentiškų anų metų hitų, kad būtų sudarytas realų vaizdas klubuose. Mažai disko, bet daug nereikalingų vaizdų ir pokalbių.
Montažas irgi klaikus atsižvelgus į tai, kokiu būdu pateikiama istorija ir kaip režisieriai įmantriai bandė padaryti ažiotažą apie Lindos personą. Istorijos eiliškumas prarandamas, ir gaunamas scenų paketas, kuris labai sunkiai susietas su savimi, kas ir numenkino filmo idėją.
Aktorių kolektyvinis darbas
Atviriausias ir nuo geros mergaitės įvaizdžio išvadavęs Amandą Sayfried vaidmuo nėra geriausias jos karjeros darbas. Aktorė nepasižymi labai dideliu talentu vaidyboje, tačiau šiam filmui ji tiko, ir ,atsižvelgus, kaip atrodė tikroji Linda, galima pagirti, jog mergina nepabijojo pristatyti save tokiame amplua.
Didžiausios ovacijos atitenka Čako vaidmenį sukūrusiam Pateriui Saarsgardui, kuris kaip ir visada nepalieka abejingų savo vaidybos meistriškume. Žinoma, blogiukus jam vaidinti tikrai sekasi. Brutalus ir neapykantos jausmą priduodantis veikėjas, kuris jau nuo pat pirmų akimirkų tampą juostos pažiba.
Visiškai neatpažįstama Sharon Stone ir ekrano veteranas Robertas Patrickas savo vaidybos dėka padaro nemažai, todėl juostą galima žiūrėti bent jau dėl kiekvieno personažo aktorinių atskleidimų.
Jamesas Franco, kurį kino pasaulyje vadina tikru klounu, pasirodančiu dešimtyse projektu per vienerius metus, epizodiškai pateikia Hju Hefnerį, tačiau tam vaidmeniui jis netiko. Žinoma, davus daugiau laiko, turbūt būtų visiškai kitoks vaizdas, bet šiuo atveju – tai tik dar vienas jo epizodinis vaidmuo.
Juotoje galima pamatyti ir tokius aktorius kaip Chrisas Nothas, Juno Temple, Ericas Robertsas, Bobby‘is Canavalle‘is, Hankas Azaria ir Adamas Brody‘is, kurie papildo antraplanius vaidmenis savo buvimu. Jie su savo vaidmenimis irgi susidoroja neblogai, todėl vaidybos planas šiame projekte nenukenčia vienintelis.
Verdiktas
„Gili gerklė“ – tai nykus biografinis filmas ne apie anų metų žinomiausią pornografijos verslo karalienę, bet apie filmą, padariusį tikrą perversmą suaugusių filmų produkcijos pramonėje, kuris iki šiol laikomas tikru žanro pavyzdžiu. Silpno scenarijaus, režisūros ir blankios techninės pusės, bet neblogą aktorių darbą turinti juosta tėra tik dar vienas nenusisekęs biografinio pobūdžio projektas, kuris po peržiūros labai greitai išnyksta iš atminties.
