Gautas iškvietimas 3

Gautas iškvietimas

Retai taip nutinka, kad sulaukiame kokio nors lietuviško filmo tęsinio. Pagrinde dėl to, kad tai yra tiesiog vienkartinis stebuklas, kuris antrą kartą tikrai nepasikartos ir visi kūrėjai tai žino. Dar rečiau nutinka, kad tas tęsinys atkeliauja vos po gero pusmečio. Bet kaip ir visos taisyklės pasaulyje, ši taip pat turi savo išimtį. Tą išimtį galime įvardinti kaip „Gautą iškvietimą 3“, kurios antrą dalį uždraudė. O jei tiksliau, kūrybinė komanda tiesiog sužaidė su geru marketingu, atseit, apeidama prastus antruosius tęsinius. Klausimas, ar antroji trečia dalis pateisina šį „antros dalies sindromo“ apėjimą.

Po pirmojo filmo nuovada gerokai patobulėjo. Uždarbis leidžia labiau paskatinti darbuotojus, supirkti naujos technikos ir super duper FTB automobilius. Tiesa, pokyčiai įvyksta ir komandoje, dėl nepopuliarumo vienai porai tenka atsisveikinti su darbu. Tiesa, visa tai nepakeičia kitų likusių pareigūnų ir jų natūralaus žmogiško elgesio.

Kaip ir po pirmojo filmo, taip ir po šio norisi tiesiog melstis, žegnotis ir daryti dar ką tik norit, kad tik gyvenime nepasitaikytų tokie pareigūnai. Kažko daugiau pasakyti apie jau pirmam filme gerai išplėtotus veikėjus – nėra ką. Jie šarmingi, juokingi, žavūs, lengvai užknisantys, o dauguma jų – absoliutūs kelmai su pistoletais. Turbūt beždžionė elgtųsi saugiau su ginklais, nei elgiasi visi šitie… angelai sargai. Turim ir labai teisingą, visą filmą užvaldantį naują veikėją policininką lenką…. Dariuš kažkokį Ryplėjų. Tiesiog iki skausmo malonu stebėti, koks jis nevykėlis, absoliučiai nesugebantis gaudytis aplinkoje ar elementariai elgtis su savo įranga. Kaip filme ir sakė – lenkams premijų nieks nemoka. Ir teisingai. Kam jam tokiam kerėplai ir niekam nereikalingam ta premija. Bet bendrai kalbant – puikus įliejimas į nukvėšusią komandą.

Filmo istorija ir toliau pasakoja „Farų“ tipo pasakojimą, kai į vieną bendrą vaizdą sujungiamos kelios  dešimtys iškvietimų. Labai norėčiau atsiriboti nuo lyginimo su pirmąja dalimi, tad kol kas galima sakyti tik tiek – tai labai du skirtingi filmai. Jei pirmasis buvo juodo humoro prisotinta komedija su keletu pošlų bajeriukų, tai šis filmas labiau makabriškas, šaipomasi jau ne iš kvailų kaimiečių (persiprašau už išsireiškimą), o iš pačios mirties. Taip pat ir lenkų, o kartu ir ant filmo „stumiančių“ žiūrovų. Ir tikrai, labai norisi pritarti komandai, kuri pateikia specialią žinutę ypatingai gudraus ir gilaus filmo ieškantiems žiūrovams. Tikrai, eikit jūs ten, kur siūlo. Priežastis labai paprasta – nė anonsas, nė filmas ir net kūrybinė grupė nedavė suprasti, kad tai bus kažkas daugiau, nei popkornų juosta. Pažadas išpildytas, tą mes ir gauname.

Grįžtant prie juokelių. Jų vėl buvo daug, vėl įtraukti kaimiečiai, bet labiausiai salėje juoktis vertė visi paslėpti politiniai bajeriai, įskaitant ir apie AMB. Kam reikia, tas supras. Visi geriausi juokeliai yra tie, kurie nebuvo perspausti. Nes vieną akimirką buvo kiek pasidarę nuobodu. Veikėjai per daug orientavosi į faktą, kad tai yra filmas, kažkokia pseudo dokumentika, kuri tik atvaizduoja jų gyvenimą, o ne papildo (kaip į tai buvo žiūrima pirmame filme). Svarbiausia, kad į viską auditorija reagavo. Vienos scenos metu juokelis buvo toks šlykštus, kad bene 80% salės krūptelėjo ir sušuko „Nu bl*t! Fu“. Ir tada pasipylė juokai. O ir tokia reakcija reiškia, kad žiūrovas pasiekiamas.

Kalbant apie aktorius, kaip ir minėjau rašydamas apie pirmąjį „Gautą iškvietimą“, taip ir čia – smagiausiai stebėti Timūro Augucevičiaus ir Inetos Stasiulytės duetą. Jie tikrai šaunūs ir be galo juokingi, nors strap-on‘o buvo jau per daug. Bet Timūro reakcija drifto mašinoje yra aukso verta. Nuostabu. Prie gerų pasirodymų prisideda Marius Repšys, Vaidotas Grincevičius ir Rimantė Valiukaitė. Visai smagiai ekrane atrodė ir gerokai labiau matomas Mantas Katleris su beveik nauju ir bene svarbiausią ir įdomiausią personažą suvaidinęs Artūras Svorobovičius. Jo perteiktas lenkas buvo ai koks smagus. Na, o iš epizodinių vaidmenų galima paminėti tik išskirtinai juokingą Joną Valančiūną. Nenuostabu, kad režisierius Tadas Vidmantas taip jį išgyrė. Epizodas su juo buvo bene vienas juokingiausių visame filme.

Ar „Gautas iškvietimas 3“ yra toks pat geras, kaip pirmasis filmas? Greičiausiai ne. Ar jis kitoks? Tikrai taip. Bet ieškantys gudraus ar tipinio lietuviško filmo ir vėl čia nieko nepamatys. Tai labai paprasto turinio juosta, kuri skirta absoliučiai tik pramogai ir tiems, kurie bajerius sugeba suprasti. Silpnų nervų ir ne itin patrauklių vaizdų bijantys žiūrovai nesijaus ypatingai jaukiai, tačiau neabejotina, kad šio filmo kūrėjai niekada ir nesitaikė sukurti pasakos. Ir dar kartą norisi pasidžiaugti, kad Lietuvoje kuriami paprasti filmai, kurie neįpareigoja ir tik leidžia pasijuokti iš mūsų kasdienybės.

7.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
9.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
7.0
Techninė pusė
7.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Jonas / 2016 spalio 8

    Recenzija gan nebloga. Respect. O BUVAU KINE kaži ar supratote filmo tikrąją mintį iki galo, ar tik nenorite rašyti to, kas yra esmė. Esmė- parodoma visa tiesa apie pareigūnus. Nesakysiu ar tai tikrai išgalvoti personažai, bet… viskas, kas rodoma, kad mentai nep******a savo žmonų, darbe bendradarbės laukiasi, ir visi kiti bajeriai, tikrai atspindi pareigūnų realybę, gal ir LT pritaikyt galima. Šiaip aš susidariau nuomonę, ne,kad FARŲ tipo iškvietimai, o rodoma viskas, kas vyksta policijoj- visas gyvenimas 🙂 Pirma dalis labiau buvo apie iškvietimus.

  2. Vainius Eiva / 2016 spalio 8

    Jonai, ačiū už gerą žodį. O dėl „pareigūnų kasdienybės“ tikrai negalim nieko komentuoti. Nei mes žinom, nei mes aiškinam 🙂

  3. Mr. Obvious / 2016 spalio 9

    Jausčiausi apvogtas į tokį mėšlą nuėjęs, ir iš kur Lietuvoje tiek degeneratų, kurie tai žiūri ir dar 8-netui vertina

  4. Karolis / 2016 spalio 10

    Visų pirma, manau, kad tokie „filmai“ negali būti vertinami kaip filmai. Tai yra tiesiog pramoginio tipo šou, net nežinau kokį tikslesnį žodį parinkti. Tai tas pats kaip nueiti į „Humoro klubo“ pasirodymą. Visų antra, tai jeigu žmonės į gyvenimą žiūri tik rimtai arba yra LABAI išsilavinę, kam eit į tokius „filmus“ ir kažko tikėtis. Juk ne į kokį intelektualinį filmą einate. O tiems, kas eina su „chebra pažvengt“, tai yra pats tas ir tikrai smagiai susižiūri. Peace (y)

  5. vaidas / 2016 lapkričio 2

    Siaip nemaciau filmo. Tikriausiai reiks kazkaip kazkada ir visisko neturejimo ka veikt paziuret, bet recenzijos autorius iverino 7.8, isvadose parase, kad, pagal ji, si dalis near tokia gera, kaip pirma. O paziurim pirmos dallies ivertinima. O gi taip pat 7.8. Kazkaip nesueina. Bet tiek to, tarkim jis kitoks nei pirma dalis.
    Galvojau nueit i kina, paskaiciau Jack Reacher recenzija. Recenzentas ivertino 6.2. Ten scenarijus ivertintas 5, aktoriai 7. O cia mat beveik dvigubai stipresnis scenarijus ir siek tiek geresni aktoriai? Rimtai?
    As suprantu, kad reklama yra geras dalykas, is jos daromi pinigai. Aisku hollywoodui nusispjaut i kazkokio lietuvio recenzija, bet va gauto iskvietimo gera recenzija jau yra tikrai vertesne ir kazkas susigundys nueit, nes recenzentas ivertino pusantro balo geriau nei filma su Tomu Cruisu!
    Ar cia kazkokia neigali vertinimo sistema? Gal 10-7.8=2.2? Gal vis tik 2.2 yra realus ivertinimas?
    Jei recenzentai nepasiduotu taip lengvai, tai gal atsirastu ir kokybe? Paziurejes pirma dali pajauti tik kino kureju nepagarba ziurovui. Ar ir recenzentai neturi pagarbos skaitytojams?

  6. Eva / 2019 sausio 1

    Pažiūrėjau per TV. Apgailėtina. YouTube vaizdeliai.