Džonas Karteris

„Kelionė po Marsą“

Legendinės animacinių filmų studijos Pixar režisierius Andrew Stantonas, padovanojęs pasauliui „Žuviuką Nemo“ bei „Wall-E“, seka savo kolegų iš studijos pavyzdžiu ir žengia į vaidybinio filmo areną. Režisierius pristato žiūrovams pirmą ekranizaciją apie Džono Karterio nuotykius Marso planetoje pagal Edgaro Rice‘o Burrooughso knygą „Marso Princesė“.

Džonas Karteris – tai eilinis vaikinas, niekuo neišskiriantis iš minios kitų jaunuolių, dalyvaujančių Amerikos pilietiniame kare tarp Šiaurės bei Pietų. Jis priklauso pietų kavalerijos padaliniui ir gana sėkmingai bei drąsiai vykdo savo pareigas, bet kaip būna kare, jo stovykla patiria pralaimėjimą. Pasibaigus karui jokios šlovės ar pripažinimo jis nesulaukia, todėl nusprendžia kartu su draugu vykti ir ieškoti laimės į Arizoną – ten, kur galima būtų išsikasti aukso bei praturtėti. Kelionės metu bičiulius užpuola negailestingi indėnai, kurie nužudo Džono draugą. Džonas stebuklo dėka lieka gyvas. Praėjus keleriems metams nuo tų įvykių vaikinas praranda viltį praturtėti, o prie jo nesėkmių prisideda dar ir nelaisvė pas kariškius, kurie turi savų kėslų Džono atžvilgiu. Pabėgęs nuo užpuolikų jis atranda paslaptingą olą, kurioje įvyksta susidūrimas su kitos civilizacijos atstovu. Po įnirtingos kovos Džonas staiga krenta ant žemes suparalyžiuotas. Vaikinas nemirė, o įgavęs naują kūną atsiduria Marso planetoje Tarkų gentyje. Nors Tarkų gentis yra negailestinga bei žiauri, o kartu ir primityvi, ji visgi pripažino Džoną kaip karį ir matė jame didelį potencialą. Tarkai, užpuolę ir sunaikinę erdvėlaivį, rado Geliumo princesę Deją Toris, kurią vėliau išlaisvina Džonas. Taip ir prasideda jo ilga kelionė po raudoną bei įspūdingą planetą. Karas, vykęs žemėje, kuriame dalyvavo vaikinas, yra tik mažas mūšis palyginus su tuo, kas jo laukia Marse.

Filmo scenaristų dėka knygos „Marso princesė“ pagrindinė idėja bei pati siužetinė linija atkurta beveik identiškai bei detaliai. Nėra jokių nukrypimų bei savosios kūrinio interpretacijos pateikimo, kaip mėgsta dabar daryti daugelis režisierių. Tokie veiksmai kenkia tik filmo kokybei, todėl Andrew Stantonas yra vertas pagyrų už puikų darbą. Žinoma, apimti visų įvykių bei juos parodyti filme yra neįmanoma, nebent filmo trukmė būtų dvigubai ilgesnė, todėl šioje juostoje buvo parodytos tik esminės bei svarbiausios scenos. Galima įžvelgti labai didelį kruopštumą mažiausioms detalėms, kurių dėka sukurta nuostabi knygos atmosfera.

Svarbiausias šio filmo koziris yra būtent specialieji efektai, su kuriais ir yra sukurtas fantastiškas Marso pasaulis. Disnėjaus studija, nepabijojusi ir davusi įspūdingą 250 milijonų dolerių sumą filmo produkcijai, padarė puikų žingsnį filmo kokybiškumui. Būtent didelio biudžeto dėka buvo galima sukurti tai, apie ką parašęs yra Edgaras Rice‘as Burrooughsas. Nepriekaištingai sukurta pabaiga bei ateiviai su Motion Capture technologijos pagalba žiūrisi ganėtinai realistiškai. Daugumos personažų veidų mimikos nors ir yra iš dalies sukurtos kompiuterio pagalba, tačiau įžvelgti autentiškumo su aktoriais, kurie įkūnijo juos, galima, o tai priduoda didesnio svorio filmui. Kovų scenos arenoje priminė visiems žinomos kultinės „Žvaigždžių karų“ sagos antrosios dalies epizodą, tačiau galima teigti, jog būtent George‘as Lucas‘as ir pasiskolino idėją savo juostai iš Edgaro Rice‘o Burrooughso knygos, išleistos 1912 metais, todėl apie plagiatą neturi būti kalbų. „Džonas Karteris“ gali pasigirti ir puikiai pateiktu 3D vaizdu, o tai, kaip mes žinome, yra retenybė konvertuotam 3D. Prie didžiojo Džono nuotykio Marso planetoje prisideda ir puikus garso takelis, sukuriantis dinamišką bei kartu ramią atmosferą. Būtent tas nuotaikų svyravimas prisideda prie Marso bendro vaizdo. Nes tai ramios, o kartu ir paslaptingos bei klastingos dykumos planeta, todėl garso takelis pabrėžia tai. Atkreipti dėmesį reikia ir į operatoriaus Danielio Mindelio darbą. Jo dėka filmas įgavo žavesio, nes sukurta Marso planeta atgimsta žiūrovų akyse, o aprėpti nuostabūs kraštovaizdžiai bei smulkmenos leidžia pajausti ją iš ekrano pusės.

Filmas gali pasigirti puikiu aktorių kolektyvu, nors paties Džono personažą suvaidino tik dar kylantis į Holivudo olimpą Tayloras Kitschas, žinomas iš 2009 metais pasirodžiusio filmo „Iksmenai: pradžia.Ernis“. Ganėtinai gerai suvaidintas Džono Karterio personažas, kuris beveik atitiko knygos variantą. Emocijos išreikštos įtikinamai, o ir kaskadiniai triukai, kuriuos atliko pats Tayloras, yra verti pagyrų. Lynn Collins, suvaidinusi princesę Deją Toris, blankiai atrodo bendrame filmo kontekste – ji visiškai neatspindėjo savo personažo, tačiau visgi ne apie ją yra filmas. Kiti aktoriai, nors ir beveik visi buvo sukurti kompiuterio pagalba, tik Motion Capture technologija perkėlė jų emocijas, tačiau vis vien maloniai žiūrisi. Willemas Dafoe, Markas Strongas, Dominicas Westas, Ciaranas Hindsas bei Thomas Hadenas Churchas sukūrė puikų reginį, todėl didžiausi plojimai skamba būtent jiems.

„Džonas Karteris“ – tai kokybiška knygos „Marso princesės“ ekranizacija, pilna įspūdingų bei kažkuriose vietose  net neregėtų vaizdo efektų bomba. Nuostabi kelionė į raudoną planetą, apie kurią galima tik pasvajoti.