„Comedy Club rezidentai vėl siautėja“

Komedijų režisierius Artemas Aksenenko ir žymusis tualetinio humoro specialistas Sarikas Andreasianas, kurio prodiusuojamos nieko vertos, tačiau labai pelningos komedijos vis labiau užkariauja Rusijos kino rinką, vėl tęsia bendradarbiavimą ir pristato eilinę studijos „Enjoy Movies“ vulgarumo dozę.

Kino kūrėjų duetas kviečia įvairaus amžiaus žiūrovus į kino teatrus pamatyti naujametinės tematikos kriminalinį nevykėlių gaujos bandymą praturtėti ir tuo pačiu išspręsti visas gyvenimiškas problemas.

Apie ką mes čia…

Kiekvienas iš draugų būrio šventiniu laikotarpiu patenka į labai nemalonias situacijas, kurios jiems kainuoja daug nervų, gadina naujametinę atmosferą ir užgniaužia norą gyventi. Žinoma, tokiais atvejais geriausia pasikliauti artimiausiu draugu, kuris visais įmanomais būdais bandys padėti išsikapstyti iš nemalonios situacijos.

Kūrinio vidus

Su kiekvienu nauju filmu, studijos „Enjoy Movies“ išmatos, kitaip ir negalima pavadinti jų kuriamų juostų, vis labiau ir labiau smunka žemyn ne tik kokybe, bet ir tiesioginiu pasišaipymu iš žiūrovų, kurie eina žiūrėti tokias komedijas. Sulaukus pirmo šio filmo anonso ir pasižiūrėjus į visą nesusipratimą rodomą ekrane tapo aišku, jog čia bus vienas blogiausių, jei ne pats blogiausias, studijos darbas. Nuojauta nenuvilia – šį darbą net filmu pavadinti sunku.

Filme pasakojama apie tikros draugystės ištakas, palaikymą sunkiausiose akimirkose ir draugystės svarbą kiekvienam mūsų. Kaip bebūtų gaila, kūrėjai visą šią schemą tiesiog neskoningai sumaišo į vieną neaiškiai pasakojamą istoriją, kuriai nebūdingas joks pamatas. Veiksmas rutuliojasi sava vaga, persiformuojančia į chaotišką vaizdą. Filme nėra jokios struktūros, kuri paaiškintų tam tikras neaiškias filmo vietas. Apie tematiką irgi sunku kalbėti. Lyg tai naujametinė komedija, kurioje atsiranda vietos kriminaliniam kontekstui. Prisiminkime prieš metus pasirodžiusį „Sėkmės džentelmenų“ perdirbinį. Viskas atrodo labai jau panašiai. Kartu vietos atsiranda ir tėvystei. Tokia makalynė, kurią žiūrovams pristato režisierius, verta blogiausio scenarijaus apdovanojimo.

Personažai, kurių filme labai daug, irgi neišvystyti. Tiesiog atrodo, jog sukviesta žvaigždžių armija, kuriai net nereikia nieko vaidinti ar atsiskleisti, užtenka tik pasižiūrėti į žinomus veidus. Kino kūrėjai matyt taip ir pagalvojo, kai filme pasirodo „Comedy Clubo“ ir kanalo TNT žvaigždūnai. Įpusėjus filmui ir žiūrint į visą veiksmą pasidaro labai nuobodu, nes nei gero humoro, nei kokių įdomesnių siužetinių vingių nepasimato. O graudžiausia, kad bendras vaizdas tiesiog primena eilinį „Comedy Clubo“ epizodą. Humoras, kaip jau minėta, labai vulgarus, skirtas visiškai menko intelekto žmonėms. Net amerikiečiai savo antrarūšėse komedijose nesielgia taip su savo žiūrovais. Visi juokeliai nukopijuoti iš ankstesnių Sariko prodiusuojamų filmų, todėl net ir humoro prasme filmas tampa nieko vertu pasisėdėjimu kino teatre.

Apibendrinant visą pamatytą vaizdą galima jau dabar drąsiai teigti, jog tokie filmai bus kuriami tol, kol žiūrovai pagaliau nesusipras, kad kūrėjams jau nerūpi filmų kokybė, jiems malonumą teikia kiekybė, už kurią gaunami labai dideli pinigai. Žinoma, reikia keisti ir mentalitetą, nes pasižiūrėjus tokius filmus tampa aišku, kad ir pačioje Rusijoje reikalai nėra per geriausi, jeigu tokie filmai patenka į perkamiausių topus.

Techninė juostos pusė

Vienintelis geras filmo momentas – dar labai pakenčiamas garso takelis, kuris bent iš daleis užgožia tą nesąmonę, rodomą didžiajame ekrane. Kelios labai smagios dainos bent jau pagyvina nejaukią situaciją, kuri kamuoja nuo pat pirmų juostos minučių.

Visa kita techninė pusė tiesiog apgailėtinos kokybės. Filme, galima sakyti, nėra jokio montažo, operatoriaus darbas blogas visais aspektais ir pernelyg prastas garso montažas, kuris daugelyje vietų tiesiog gadina ir taip prastą nuotaiką po pamatytos nesąmonės.

Aktorių kolektyvinis darbas

Juostoje susirinko beveik visi Sariko draugai, todėl nenuostabu, kad vaidybos prasme filmai irgi tampa tragedija.

Garikas „Buldogas“ Charlamovas ir Timuras „Kaštanas“ Batrudinovas žiūrisi labai nerimtai. Kai kuriomis akimirkomis jau galima buvo įsivaizduoti, kad jie pradės ekrane rodyti savo miniatiūras. Tikrai, iki to mažai trūko.

Juokingiausia filmo vieta –Niuša Šuročkina ir jos pasirodymas ekrane. Prisiminus filmo anonsus ir kaip ją ten pristato filmo kūrėjai, atrodo, kad matome elitinės prostitutės reklamą. Kvailas ir visiškai nereikalingas personažas, bet pabendravusi su juostos prodiuseriais mergina atsidūrė filme. Deja, tai pati tikriausia tiesa apie šią gražuolę.

Filme malonu matyti Nikolajų Naumovą ir Olegą Veresčiaginą, kurie bent kažkiek leidžia nusišypsoti savo pasirodymu ekrane. Kalbama apie jų buvimą kadre, o ne apie vaidybinius sugebėjimus.

Visa kita aktorių pusė pasirodė taip pat prastai, kaip ir pagrindiniai aktoriai. Gaila, jog televizinių šou dalyviai taip veržiasi į kiną, neturėdami jokio supratimo apie vaidybą.

Verdiktas

„Draugų draugai“ – tai ne filmas, tai tikriausia pašaipa iš žiūrovų, kurie pasirinks šį neskanų darbą peržiūrai kino teatre. Tuščio humoro, apgailėtinos aktorių vaidybos, blogiausio scenarijaus ir visiškai chaotiškos siužetinės linijos dėka studija „Enjoy Movies“ pagaliau perlipo save ir pristatė pačią blogiausią savo sukurtą juostą.