Bornas: sunaikinta tapatybė

The Bourne Identity

Režisierius Dougas Limanas dar mokyklos laikais susižavėjo amerikiečių rašytojo Roberto Ludlumo trilogija apie specialųjį agentą Džeisoną Borną. Todėl nenuostabu, kad puoselėjo svajonę šią istoriją perkelti į kino ekraną. Tad baigdamas filmuoti komišką dramą „Svingeriai“ (angl. „Swingers“,1999 m.) D. Limanas pagaliau pradėjo įgyvendinti savo svajonę po truputį plėtodamas R. Ludlumo knygos ekranizacijos koncepciją. Tiesa, „ekranizacija“ galutinį rezultatą vadinti gal kiek per drąsu – D. Limanas iš R. Ludlumo pasiskolino pagrindines idėjas, tačiau filmą statė laikydamasis savų kūrybinių principų, kurie, beje, nepatiko nei studijai, nei aktoriams. Dėl to nebuvo išvengta nei konfliktų, nei tam tikrų kūrybinių apribojimų – galiausiai viskas baigėsi tuo, kad pirmoji „borniados“ dalis D. Limanui, kaip režisieriui, tapo ir paskutine.

Trumpai apie filmo siužetą

Viduržemio jūroje plaukiojantis žvejų laivas iš vandens ištraukia sužalotą,  sąmonę praradusį jauną vyrą (akt. Matt Damon). Šiam atsigavus, paaiškėja, kad jis geba kalbėti bent keliomis kalbomis, tačiau neprisimena nei kas esąs, nei kur gyvenąs. Taip pat tampa žinoma, kad jis turi sąskaitą Šveicarijos banke – nuvykęs į Ciurichą jam pristatytame seife jis randa JAV pasą, iš kurio sužino, kad yra Džeisonas Bornas, kitas dokumentas byloja, kad jis gyvena Paryžiuje. Vis tik Džeisonas Bornas kiek per anksti sau leidžia lengvai atsikvėpti – be JAV paso, seife yra dar gal penkių skirtingų valstybių pasai su jo nuotrauka ir skirtingais vardais. Be to, jis nežino, bet jo gaudynės jau prasidėjo – CŽV jau siunčia specialiai apmokytus profesionalius smogikus jį sunaikinti.

Tuo tarpu Bornas, išsisukęs nuo šveicarų policijos bando rasti būdą, kaip nusigauti į Paryžių – už 10 000 JAV dolerių atlygį, kurį jis desperatiškai pasiūlo, jam sutinka padėti jauna mergina Mari (akt. Franka Potente), kurią Bornas atsitiktinai pamatė JAV ambasadoje. Ir nors kažkaip nujaučia, kad jam gresia pavojus, visų pirma Bornas stengiasi išsiaiškinti paslaptį, gaubiančią jo tapatybę, apie kurią jo galvoje nėra išlikę jokių prisiminimų.

Į nugarą alsuojantis pavojus

„Bornas: sunaikinta tapatybė“ beveik nuo pat pradžių įtraukia į nuolatinį veiksmą – nors ir nevienodai intensyvus, jis visą laiką pulsuoja ir išlaiko tempą. Iš pradžių žiūrovai žino tiek pat, kiek ir Bornas, tačiau netrukus režisierius suteikia galimybę sužinoti daugiau.

Iš esmės, juosta sukonstruota iš pavojaus nuojautos, veiksmo, paslapčių atskleidimo ir… kelionės elementų. Tiesa, net ir per pačią pirmąją gana ilgą ir ramią kelionę iš Ciuricho į Paryžių apie Borną sužinome ne itin daug – viena vertus, jis pats nedaug kalba, antra – matyt, nelabai turi ką pasakyti, jei net Mari klausimas apie mėgstamą muziką pasirodo per sunkus. Tačiau kad yra šiek tiek kitoks nei eilinis žmogus išduoda puikiai įvaldyta kovos technika, kurią jam nuo pat filmo pradžios tenka ne kartą pademonstruoti – ir šis sugebėjimas kartais, atrodo, šiek tiek nustebina net jį patį.

Be nuolat pulsuojančios pavojaus nuojautos D. Limanui pavyko subtiliai perteikti intymumo akimirką – didžiausias to krūvis juntamas plaukų kirpimo scenoje.

Apskritai kalbant, galima pagirti šį filmą, už pakankamai realistišką atmosferą – čia žmogaus nužudymas nėra toks jau visiems įprastas ir didesnių emocijų nepareikalaujantis dalykas – jis personažams kelia šleikštulį, įvykio vietoje iš karto susirenka minia smalsuolių. Pakankamai neblogai pasisekė išlaviruoti ir su skirtingų kalbų vartojimu – nors, žinia, daugelio amerikiečių režisierių įsivaizdavimu, visame pasaulyje kur bedurtum žmonės laisvai kalba angliškai, vis tik D. Limanas nėra iš tos daugumos, tad net Mattui Damonui teko išmokti kelias prancūziškas ir vokiškas frazes.

Kelios detalės

Nors filme kelis kartus gana aiškiai pakartojamas Borno gyvenamasis adresas – 104 rue de Jardin, iš tiesų tokios gatvės ir tokio namo Paryžiuje nėra. Jį „suvaidino“ 104 avenue Kléber esantis namas. Todėl jei kada nors būsite Paryžiuje ir ieškosite Džeisono Borno namo, eikite į Klébero aveniu.

Na ir NIEKAS neparkuoja automobilio Senos krantinėje prie pat vandens. Taip, žinoma, kinematografiškai gražu, bet su realybe gerokai prasilenkia.

Personažai ir aktoriai

Žinoma, ko gero, nereikia dėti didelių vilčių, kad veiksmo filmas itin gilinsis į savo veikėjus, jų išgyvenimus ir kismą. Negalima sakyti, kad „Bornas: sunaikinta tapatybė“ nudžiugina gerąja prasme, bet, kita vertus, ir nenuliūdina, o išlaiko maždaug viduriuką.

Kita vertus, kaip galima plėtoti personažą, kuris yra tabula rasa ir pats nieko apie save nežino? Vis tik stebėdami Borną, suvokiame, kad jis daugeliu atvejų laikosi tam tikro garbės kodekso ir paprasčiausio žmoniškumo. Taip pat gana neblogai jaučiamas personažo išgąstis ir nerimas. Tad už tai galima padėkoti Mattui Damonui, kuriam Borno vaidmuo tapo aktoriaus karjeros renesansu. Įdomu ir tai, kad daugeliu atvejų šiame filme M. Damonas atsisakė kaskadininkų paslaugų ir muštynių scenose filmavosi pats.

Pagrindinį moterišką vaidmenį šiame filme atlieka vokietė Franka Potente, žiūrovams pažįstama visų pirma kaip raudonplaukė Lola iš juostos „Bėk, Lola, bėk“ (vok. „Lola rennt“, 1998 m.) – tad veiksmo filmai jai nebuvo naujovė. Aktorės pastangas galima įvertinti gerai, ji ekspresyviai ir įtikinamai sugebėjo perteikti emocijas, pradedant išgąsčiu, baigiant susierzinimu, tačiau pats Mari personažas lieka paslaptingas ir iki galo neatskleistas.

Paradoksalu, tačiau daug ryškesnis nei pagrindinis personažų duetas kartu sudėjus atrodo juostos antagonistas Aleksanderis Konklinas, kurį vaidina tuomet dar tik būsimas Oskaro laureatas Chrisas Cooperis. Kurdamas šį veikėją D. Limanas smarkiai rėmėsi savo tėvo prisiminimais apie Irano kontrų („Iran – Contra“) skandalą ir į jį įsipainiojusį Oliverį Northą. C. Cooperio Koklinas yra niaurus, nepermatomas, elgiasi veikiau kaip robotas, o ne kaip žmogus, veikdamas be gailesčio tam, kad išsaugotų sistemą.

Juostoje antraplanius vaidmenis atliko Julia Stiles, Clive‘as Owenas, Brianas Coxas, Adewale‘as Akinnuoye-Agbaje‘as, Gabrielis Mannas, Nicky‘is Naude‘as, Russellas Levy‘is ir Timas Duttonas, tačiau jų pasirodymai yra daugiau mažiau epizodiniai.

Techniniai dalykai

Pirmas dalykas, kuris nustebina gerąja prasme – garso takelis. Galbūt tai nėra itin įsirėžianti tema, bet, ko gero, čia ir yra esmė – ir šįkart frazė „garso takelis padeda kurti filmo atmosferą“ yra visiškai nuoširdi. Garso takelis, kaip ir įtampa, nuolat pulsuoja – ne visada intensyviai, tačiau tampa tokia neatskiriama filmo visumos dalimi, kad nejučia visiškai įtraukia žiūrovus, ir jie tą dilgčiojantį ir nervus atitinkamai dirginantį bei nuotaiką formuojantį signalą praryja net nekramtę.

Visa kita pakankamai neblogai, nors tuo pačiu metu galima sakyti, kad per daug nenustebina. Kartais bandoma pažaisti kamera – filmuojama iš personažų (Borno ir Mari) perspektyvos, naudojamasi kampais – taip sukuriama papildoma intriga.

Reziumė

„Bornas: sunaikinta tapatybė“ – pakankamai realistiškas veiksmo filmas, džiuginantis ne tik tuo nenutolimu nuo realybės, tiek nuolat išlaikomu tempu. Ko gero, neišeina teigti, kad tai itin intensyvus veiksmo filmas – tiesa, veiksmo čia užtenka, tačiau jis beveik tolygiai išsklaidytas po visą juostą. Nors personažai nėra labai atskleisti (kita vertus, greičiausiai to net neketinta daryti), o scenarijus originalumu nepasižymi ir pavirsta į begalines gaudynes, tą kompensuoja nuolatinis judėjimas ir puikiai atmosferą kuriantis garso takelis – tai pritraukia ir įtraukia žiūrovus kartu aiškintis Džeisono Borno tapatybės paslaptis bei tai, kas slypi už jų.

7.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
6.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles