Atostogos Italijoje

The Trip to Italy

Atostogos Italijoje

The Trip to Italy

Populiarius Didžiojoje Britanijoje televizinių projektų prodiuseris ir režisierius Michaelis Winterbottomas 2010 metais pristatė komedinį kulinarinės temos serialą „Kelionė“, kuri ir tampa jo naujausio plačiaekranio režisūrinio darbo pamatu, pratęsiančiu Styvo ir Robo klajones restoraninio pasaulio pažinimo link.

Pagal savo paties parašytą scenarijų apie du gurmanus draugus, paliekančius gimtinę ir iškeliaujančius į neužmirštamą kelionę po gražiausius Italijos kampelius, kino kūrėjas kviečia žiūrovus pasinerti į vieną šmaikščiausio ir sodriausio humoro turintį metų projektą kulinarijos tematika, kuris nepaliks abejingais mėgstančių skaniai pavalgyti žiūrovų.

Apie ką mes čia…

Susipažinę su nacionaliniais geriausiais restoranais, bičiuliai Styvas ir Robas nusprendžia iškeliauti iš savo šalies prieigų į viliojančią ir gurmanų pamėgtą Italiją, kurioje bus galima ne tik gerai pailsėti nuo kasdienybės, tačiau ir puikiai praleisti laiką prašmatniausiuose ir pripažintuose Italijos restoranuose, kurie dar nėra susipažinę su itin reikliais britais.

Kūrinio vidus

Paskutiniais metais, o tiksliau, šiais, kulinarinė tema kine pradėjo ganėtinai dideliu greičiu populiarėti tarp viso pasaulio žiūrovų. Kaip pavyzdį galime paimti ganėtinai skanią ir gerai pastatytą Jono Favreau komedija „Šefas ant ratų“ arba puikų rusų „Virtuvės Paryžiuje“ pastatymą. Naujausias britų filmas nenusileidžia šiems dvejiems darbams, o iš tam tikros pusės net ir lenkia juos abu savo rafinuotu ir gana subtiliai pateiktu humoru.

„Atostogos Italijoje“ kaip ir „Virtuvė Paryžiuje“ turi vieną bendrą sąsają – juos vienija televiziniai projektai, kurių populiarumas nulėmė pilnametražių filmų pasirodymą kino ekranuose. Britiškame seriale, žinoma, situacija šiek tiek kitokia – ten vaizduojamas restoranas ne nuo jo vidinio pamato, bet nuo išorės. Būtent iš gurmanų arba kritikų pozicijos, kuriems svarbus ne tik skanus patiekalas, bet dar ir aptarnavimas bei gaunamos paslaugos už jų apsilankymą viename arba kitame restorane. Čia, galima pasakyti, netgi beveik pseudo-dokumentinis projektas, kuriame galima susipažinti su tikrais ir neišgalvotais restoranais, bei kartu šis serialas tampa ir savotišku gidu žmonėms, kurie pirmą kartą atkeliauja į Didžiąją Britaniją ir nežino, kur galima skaniai pavalgyti bei tiesiog gerai praleisti laiką.

Po dviejų serialo sezonų ir pirmojo pilnametražio filmo pagrindiniai herojai iškeliauja į Italiją, kurioje randa savo vietą po saule, jeigu taip galima pasakyti apie atostogų metą. Tai iš tikrųjų visiškai skirtingos kultūros pažinimas bei nauji įspūdžiai beeksperimentuojant su savo skrandžiu apsilankant išskirtiniuose ir turistų pamėgtuose Italijos miestų restoranuose. Viso filmo metu režisierius sugeba priversti varvinti seilę bežiūrint į subtiliai paruoštus, gardžiai atrodančius ir tiesiog matyt pasakiško skonio patiekalus, kurie taip ir sukasi mintyse iki pat filmo galo, jog išėjus iš kino norisi nubėgti į kokį nors gerą italų ar prancūzų restoraną ir pasigardžiuoti visais iš maisto gaunamais malonumais.

Naujausiame filme apie Styvo ir Robo nuotykius kritikuojant restoraninį biznį ir maistą galime pamatyti, kokia tvirta yra vyriška draugystė, kaip vyrai sprendžia visus nesusipratimus civilizuotu būdu bei kas juos iš tikrųjų slegia. Tai ne tik filmas apie maistą, o ir apie dviejų skirtingo charakterio žmonių gyvenimą, kurie randa tarpusavyje bendrą kalbą, turi tokį pat hobį bei papildo vienas kitą sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis.

Humoro juostoje netrūksta, tačiau tie, kurie eis į šią puikią pramogą ir tikėsis vulgarybių, gali nusivilti. Tai gana preciziškai apgalvoto humoro mišinys, kuriame netrūksta ironijos bei sarkazmo, kur nemažai užslėptų juokelių apie kulinarijos ypatumus bei nemažai pajuokos iš tam tikrų britiškų vertybių. Gana intelektualus požiūris į gurmanų pasaulį su sveiko humoro dozę negailint kritikos į maistą išmanančių žmonių daržą. Nenuobodus, linksmas ir gana šiltas darbas, kuris, tikėkimės, turės pasisekimą ir sulauks dar vieno pratęsimo kino ekranuose.

Techninė juostos pusė

Su pasigardžiavimu galima stebėti šia juostą būtent dėl operatoriaus Jameso Clarke‘o darbo, kuris mus džiugino ir filmuodamas serialą. Iš gerų kampų paimti vaizdai, gana švelniai ir labai intriguojančiai, skaniai pateikiami patiekalai, restoranų aplinka bei herojų nuotykiai. Taip pat nereikia pamiršti ir kraštovaizdžių, papildančių nepamirštamą pasibuvimą Italijoje, į kurią po šio filmo peržiūros norisi dar kartą sugrįžti ir iš naujo patirti visus joje užslėptus privalumus.

Muzika šiai šiltai juostai priduoda rafinuotumo, estetiškumo ir tiesiog puikiai sugeba perteikti filme vyraujančią atmosferą. Gerai parinktos muzikinės kompozicijos atskleidžia vieno ar kito restorano privalumus, herojų pasisakymus ir jų nuotykio džiugesį. Fone girdima muzika tai dar vienas gardus patiekalas, kurį mums paruošia šios juostos kūrėjai.

Juostos montažas labiau primena serialą, o ne vaidybinį filmą, todėl šičia tam tikros filmo vietos ne itin gerai sudėliotos, jog dvejuose peržiūros metu scenose jaučiamas televizinio projekto braižas. Deja, bet čia visgi kino teatras, o ne televizija. Bet, žinoma, čia menkniekis, kuris nelemia visiškai nieko nuo gaunamo visos peržiūros metu malonumo. Garso montažas be priekaištų, todėl jo dėka gerai jaučiama išskirtinė nuotykių atmosfera, kurią sustiprino garsinis filmo pavidalas.

Aktorių kolektyvinis darbas

Viso filmo metu sutinkame nemažai žmonių, kurie pasirodo ekrane, tačiau juos išskirti nėra prasmės – tai ganėtinai epizodiniai arba tiesiog nereikšmingi pasirodymai, kurie visiškai nublanksta prieš juostos pagrindinį duetą, kuris ne tik gerai išlaiko savo lyderių pozicijas, tačiau ir savo charizma tempia visos juostos veiksmą.

BAFTA‘i už juostos „Filomena“ scenarijų nominuotas Steve‘as Cooganas naujausiame filme apie maistą pasirodo žymiai geriau nei ankstesniuose savo pasirodymuose seriale ir pirmoje pilno metro juostoje. Šmaikštus, tam tikrais atvejais kandus ir labai charizmatiškas veikėjo perteikimas neleidžia žiūrovams viso filmo metu atitraukti akių nuo ekranų ir rankų nuo pilvo, nes tokią juoko dozę, kurią garantuoja šio komiko pasirodymas, gana retai pamatysi šiuolaikinėse britų komedijose.

Robas Brydonas, Steeve‘o kolega, bendramintis ir, žinoma, geras draugas gyvenime, leidžia irgi pakvatoti iš savo personažo pateikimo. Kandus, bet ir gana teisus daugelyje situacijų aktoriaus suvaidintas personažas lyg tam tikra jo kolegos priešprieša. Kai jie abu susijungia, sprogsta juoko bomba. Be priekaištų įgyvendintas duetas, kurį galbūt šiek tiek apkartina ne tokie profesionalūs statistai ir antraplaniai veikėjai.

Verdiktas

„Atostogos Italijoje“ – tai dar vienas gardus kulinarinio pasaulio kąsnis, skirtas visiems brandaus ir subtiliai papasakoto kino gerbėjams, kuriame pasakojama dvejų maisto gurmanų nuotykis saulėtoje Italijoje, pratęsiantis jų 2010 metais prasidėjusią šmaikščią ir kuriozinių situacijų kupiną kelionę po žymiausius restoranus.

8.3
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
9.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
9.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles