Bent jau prieš keliolika metų Lietuvos krepšinio mokyklos garsėjo tuo, kad propaguodavo komandinį žaidimą, kas dabar pamažu jau praranda savo žavesį. Žinoma, bet kokiame sporte komanda yra svarbiausias dalykas, bet kai kažką sugebančius žmones yra bandoma prislopinti kitų labui ir šiems atsidūrus naujoje vietoje jie negali imtis paskirto vaidmens dėl to, kad kitur tarnavo ne sau, toks stilius nebeatrodo patrauklus. Per daug neišsiplečiant ir nebandant rizikuoti užsitraukti visų krepšinio trenerių nemalonės, komandoms reikia ugdyti aiškius lyderius, ko per pirmąsias 22 serijas „Agents of SHIELD“ niekaip nesuprato.
Jeigu šio serialo nei kiek nematėte, yra didelė tikimybė, kad apie jį bent jau girdėjote ir dabar kyla noras ginčytis, kad aiškus komandos lyderis čia yra Filas Kolsonas. Daugiausiai kalbų šį sezoną sukėlęs serialas jau daugiau nei prieš metus visiems kėlė klausimą, kaip atgaivins pirmojoje „Keršytojų“ dalyje pražudytą agentą. Veikėjų psichologiją labiau mėgstantiems žiūrovams buvo neramu ir dėl fakto, kodėl buvo prikeltas šis veikėjas. Jo mirtis filme (ir jeigu jo dar nematėte, atsiprašymų dėl spoilerių neieškokite) buvo bene stipriausia emocinė vieta per tas dvi valandas, suteikusi jėgų visiems antgamtines galias turintiems superherojams kovoti prieš blogį, tad „Marvel“ juk turėjo sugalvoti įtikinamą priežastį prikelti Kolsoną.
Štai čia ir yra pirmasis nusivylimas serialu. „Marvel“ pranešė visomis įmanomomis priemonėmis, kad pirmą kartą kuria frančizę, kuri yra glaudžiai susijusi ir filmuose, ir serialuose, ir kad tos frančizės vadas yra Jossas Whedonas (dėl Whedono yra kita kalba, nes seriale už viską buvo atsakingas jo brolis, Jossas figūravo tik reklamose prieš serialą, bet visi, kas netingėjo, lygino serialą su šio žmogaus praeities darbais). „Agents of SHIELD“ tikrai neleis pamiršti šio fakto. Seriale nėra serijos, kuomet Kolsonas neužsimintų apie Niujorko mūšį, nepaminėtų Toro ar Tonio Starko, ar nekalbėtų apie savo mirtį skambant lyriškai muzikai.
Ir net jeigu ta sąsaja su filmais teoriškai tikrai egzistuoja, praktiškai jos beveik nematyti. Pati S.H.I.E.L.D. institucija filmuose buvo tik Niko Furio, Marijos Hil ar Kolsono pavidalu ir į ją niekas nekreipė didesnio dėmesio. „Agents of SHIELD“ žadėjo sukurti serialą apie tikrus žmones stebuklingame pasaulyje arba tiesiog parodyti agentų gyvenimą, o jis yra kur kas neįdomesnis nei gali pasirodyti. Apie slapčiausią pasaulio organizaciją, kuri net ant tušinukų palieka savo emblemą ir pavadinimą, čia sužinosite ne ką daugiau nei prieš prasidedant serialui.
Jis koncentruojasi į Kolsono, kurį praktiškai visi žmonės laiko mirusiu (taip užtikrinant, kad jis galėtų nelįsti į filmus, kas pabrėžia „Marvel“ neužtikrintumą), komandą, susidedančią tiesiog iš neįdomių žmonių. Tuos žmones, tikėtina, pradėsite skirti tik į pirmojo sezono pabaigą, nes jie yra absoliutūs televizijos stereotipai, o ir paties Kolsono aukštinimas yra serialo savybė, užtikrinanti, kad veikėjų, kurie galėtų rūpėti žiūrovams, čia neatsirastų. Yra mažai kalbanti, bet ištikima ir kieta vienišė; vaikinas, kuris privalo būti aiški aliuzija į Kolsono jaunystę, bet kuris dar turi daug ko išmokti; mergina, kurią Kolsonas ištraukė iš pavojaus ir privalanti jam už tai dėkoti; moksliukas ir moksliukė, kurie yra nedrąsūs ir išmanantys savo darbą, kurie vienas kitam patinka, bet to niekaip nepripažįsta. Visi jie yra įspūdingai jauni, tiek, kad nei sekundei nepatikėtumėt, jog jie galėtų dirbti tokioje vietoje būdami tokio amžiaus. Didžiąja dalimi vienintelė jų užduotis yra juokingai reaguoti į kiekvieną įvykį, pasakyti linksmą komentarą ir retkarčiais pakliūti į bėda taip, kad atrodytų, jog jie gali mirti, bet čia yra toli gražu ne toks serialas.
Na, bent jau pradžioje jis tokiu nebuvo. Serialo scenaristai aiškino, kad pirmoji sezono dalis buvo reikalinga antrajai, ir kad kiekvieną savaitę pasirodantys nauji stebuklingas (ar nelabai) galias turintis veikėjai galiausiai išeis į naudą, bet tuo netikėti buvo lengva. „Agents of SHIELD“, tiesa, galiausiai savo pažadą įvykdė. Tuomet, kai serijoje „End of the Beginning“ pradėjo vykti tiesiogiai su filmu „Captain America 2“ susiję įvykiai (nemaišyti su pradžioje sezono buvusia sąsaja su „Thor 2“, kai serialo veikėjai, tikrąja to žodžio prasme, tiesiog rinko nuolaužas), kažkas seriale pasikeitė. Negalima sakyti, kad viskas pasidarė gerai, bet nuo tos serijos serialas buvo visiškai nepanašus į savo pradžią.
Tuomet vietoje statiškų veiksmo scenų montažas pasidarė itin energingas. Nebuvo bijoma padaryti veikėjų išdavikais ar netgi juos nužudyti, net ir tuos, kuriuos žiūrovai iškart pamėgo. Pradėjo veikti netgi emocinė veikėjų pusė, kai jiems pakenkė geriausi draugai. Tokie dalykai davė peno kalboms, kad paskutinės serijos buvo Josso Whedono serialų stilius, kai atrodytų nereikalinga pirmoji sezono dalis supažindina su veikėjais taip, kad žiūrovams jie rūpėtų pabaigoje. Giliau kapstantis suprastume, kad „Agents of SHIELD“ buvo labai toli nuo tokių dalykų, bet plačiąja prasme Whedono įtaka čia tikrai jautėsi.
Kitaip sakant, paskutinėmis serijomis serialas įrodė, kad potencialo turi ir jį tikrai gali išnaudoti. Dialogai čia vis dar yra tragiški ir dažniausiai skirti vien tam, kad paaiškintų kažką filmų nemačiusiems žiūrovams, ne tam, kad išnaudotų tokių talentų kaip Clarko Greggo ar Billo Paxtono aktorinius sugebėjimus. Bet „Marvel“ žadėta sąsaja su filmais buvo įgyvendinta itin kokybiškai ir antras sezonas verčia tikėtis, kad serialas milijardiniams blockbusteriams darys bent kokią nors įtaką. Na, bent jau „Agents of SHIELD“ vis dažniau aplanko pasaulinės žvaigždės, tad tai jau yra progresas.
