Straipsnis

MĖNESIO REŽISIERIUS. Dougas Limanas

Vilmantas Venckūnas. 2017 08 01

MĖNESIO REŽISIERIUS. Dougas Limanas

Jeigu jums staiga reikėtų išvardinti geriausius ir sėkmingiausius Holivudo režisierius, tikriausiai, Dougo Limano pavardės tarp jų nebūtų. Amerikos kino industrija nelabai besidominčiam žmogui išvis ši pavardė gali nieko nesakyti. Tačiau daugelis jo kūrinių jums yra girdėti. Ir nors Dougas Limanas netapo naujuoju Jamesu Cameronu, Stevenu Spielbergu ar Martinu Scorsese (nors, tikriausiai, ir nelabai norėjo jais būti), šis kino kūrėjas yra išskirtinė asmenybė Holivude.

Jis išbandė save daugelyje žanrų. Jaunystėje jis buvo lyginamas su Quentinu Tarantino. Jis sugebėjo susipykti su didžiųjų kino studijų galvomis. Apie jį kalbama kaip apie perfekcionistą, kūrybingą ir niekada nepavargstantį kino kūrėją. Tačiau tuo pat metu jis apibūdinamas kaip ekscentriškas, nepatikimas, išlepintas ar kvailas. Vienas dalykas yra aiškus – Dougas Limanas nėra standartinė asmenybė Holivude. Kviečiame susipažinti su šiuo neįprastu kino kūrėju, kuris tapo rugpjūčio mėnesio „Buvau Kine“ režisieriumi.

Kūrybiniai šešiamečio bandymai

Douglasas Ericas „Dougas“ Limanas gimė 1965 metų liepos 24 dieną Niujorke. Jo motina buvo tapytoja ir rašytoja Ellen Liman, o tėvas – žinomas advokatas Arthuras L. Limanas. Ankstyvaisiais karjeros metais. D. Limanas buvo labiau žinomas ne kaip jaunas ar perspektyvus režisierius, o kaip garsaus teisininko sūnus. Jo tėvas teisminiuose ginčuose atstovaudavo didžiausias Jungtinių Valstijų kompanijas, tačiau nevengdavo darbo ir visuomeniniais tikslais. Dougas Limanas norėjo įrodyti, kad nėra tik garsaus žmogaus atžala. Jis norėjo užsitarnauti gerą vardą kaip kūrybingas kino režisierius. Nors jo tėvas prieštaravo jo pasirinktam keliui, Dougas norėjo įrodyti ir jam, kad pasirinko teisingai.

Ironiška, tačiau pirmuosius žingsnius kaip kino kūrėjas Dougas Limanas žengė atsitiktinumo ir savo tėvo dėka. Iš vieno savo kliento kaip padėką A. Limanas gavo aštuonių milimetrų juostos kamerą. Teisininkas nesidomėjo kinu ar kažkokiais techninias dalykais, tad ši dovana jam buvo visiškai nereikalinga. Tuomet kamerą į rankas paėmė jo sūnus Dougas, kuriam tuo metu buvo šešeri metukai. Pirmasis jo darbas – „dokumentinis“ filmas apie šunis Niujorko Centriniame parke. D. Limanas vaikystėje nufilmavo šimtus trumpų filmukų. Penktoje klasėje jis sukūrė filmą apie mumiją, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko ne kas kitas, o jo tėvas.

Nors A. Limanas ir nepalaikė sūnaus noro būti kino kūrėjumi, būtent tėvo dėka Dougas susipažino su Holivudo milžinais. Jaunuolis buvo susitikęs su Stevenu Spielbergu, keletą kartu skraidė jo privačiu lėktuvu. „Matydavau, kaip Spielbergo žmonės skaitydavo įvairius scenarijus lėktuve ir nusprendžiau, kad noriu tai daryti užaugęs“, – viename interviu teigė D. Limanas.

Pamatęs, kad sūnus yra per daug susižavėjęs kino pasauliu, A. Limanas siūlė jam tapti prodiuseriu, tačiau Dougas turėjo vieną vienintelį tikslą – tapti kino režisieriumi. Pirmasis jo ilgametražis filmas „Patekimas“ (angl. „Getting in“) buvo sumaitotas kritikų ir dabar kartais net yra pamirštamas kaip D. Limano debiutas. Milžiniškos sėkmės sulaukė antrasis jo darbas ir, vėlgi, ten nebuvo apsieta be prieš sūnaus režisieriaus karjerą nusistačiusio tėvo pagalbos.

Sėkmės proveržis

Dabar Jonas Favreau geriau žinomas kaip režisierius mums pristatęs pirmąsias dvi „Geležinio žmogaus“ (angl. „Iron Man“) dalis ir sėkmingą Mauglio istorijos interpretaciją praėjusių metų „Džiunglių knygoje“ (angl. „The Jungle Book“).  Praėjusio amžiaus pabaigoje jis buvo perspektyvus komedijų aktorius ir scenaristas. Jis parašė scenarijų filmui „Svingeriai“ (angl. „Swingers“). J. Favreau norėjo ne tik vaidinti šiame filme, bet ir jį režisuoti. Vienintelė problema – iš kur gauti pinigų?

Kadras iš filmo „Svingeriai“ (angl. „Swingers“)

Kadras iš filmo „Svingeriai“ (angl. „Swingers“)

Čia pagalbos ranką ištiesė bičiulis Dougas Limanas. Jis įtikino J. Favreau jog jis turi režisuoti filmą, o ne Jonas. D. Limanas teigė, kad surinks pinigų filmui iš savo tėvo.

Arthuras Limanas nebuvo patenkintas savo sūnaus pasirinktu keliu. Tuo metu jie pykosi vis dažniau ir dažniau. Tėvas pagrasino nebeduoti pinigų savo aikštingajam sūnui, jeigu šis nesurimtės. Vis tik, tėvas suteikė Dougui dar vieną ir paskutinį šansą – pasiskolino iš savo kliento 200 tūkst. JAV dolerių ir davė juos sūnui, jog šis sukurtų filmą pagal savo draugo scenarijų. Šio šanso ir tereikėjo. D. Limanui. Taip gimė „Svingeriai“.

1996 metais pasirodžiusi komedija apie bedarbius aktorius susilaukė ankstyvos sėkmės festivaliuose ir buvo išgirta kritikų. Didžiosios studijos buvo pasiruošusios nupirkti filmo teises. „Miramax“ pasiūlė 750 tūkst. JAV dolerių. A. Limanas buvo patenkintas – jo sūnus sulaukė sėkmės ir jis galės grąžinti pinigus savo klientui. Tačiau Dougas turėjo kitų minčių ir nusprendė surizikuoti.

Prodiuseris Cary‘is Woodsas įtikino D. Limaną, jog „Svingeriai“ yra verti gerokai daugiau. Tėvas įspėjo sūnų, kad prodiuseriais nevisada galima pasitikėti. Sūnus nusprendė nepaklusti tėvui ir pradėjo dėrėtis su studija. Po keletos dienų Arthuras Limanas sulaukė sūnaus žinutės faksu: „Miramax 5.5 milijono“.

Arthuras L. Limanas pagaliau galėjo didžiuotis savo sūnumi. Jis ilgą laiką netikėjo, kad sūnus atsistos ant kojų ir bus sėkmingas žmogus. Dėl to jie dažniausiai ir pykdavosi. Tačiau tėvas klydo ir Dougui pavyko. Sūnus paskambino tėvui ir pranešė, kad „MTV“ jį išrinko jaunuoju metų režisieriumi. Kankinamas šlapimo pūslės vėžio Arthuras Limanas stebėjo apdovanojimų ceremoniją su žmona ir džiaugėsi savo sūnaus pasiekimu. Po keletos savaičių jis mirė.

„Svingeriai“ buvo filmas, kuris pranešė kino pasauliui apie naują režisierių Dougą Limaną. Šio filmo dėka jis pagaliau užsidirbo savo tėvo pagarbą. Bet šioje istorijoje yra ir šaukštas deguto. Iš sandorio su „Miramax“ didžiąją dalį pinigų susižėrė būtent D. Limanas, o J. Favreau ir kita dalis kūrybinės grupės tenkinosi nedidėlėmis sumomis. Dėl to, tarp D. Limano ir J. Favreau perbėgo juoda katė ir vyrai ilgą laiką nesikalbėjo.

Kadras iš filmo „Pirmyn“ (angl. „Go“)

Kadras iš filmo „Pirmyn“ (angl. „Go“)

Po keletos metų D. Limanas režisavo kriminalinę komediją „Pirmyn“ (angl. „Go“) apie nesėkmingą paauglių bandymą „prasukti“ narkotikų sandorį. Filmas buvo išliaupsintas kritikų. Dėl panašios struktūros bei tematikos buvo vadinamas „Bulvariniu skaitalu“ (angl. „Pulp Fiction“) jaunimui, o D. Limanas lyginamas su pačiu Q. Tarantino. Vis tik, nors kritikai įsimylėjo filmą, žiūrovų jis nesužavėjo ir komercinės sėkmės nesulaukė.

Nekenčiamas chaotiškas uraganas

Kitas darbas, kurio ėmėsi D. Limanas buvo „Bornas: sunakinta tapatybė“ (angl. „The Bourne Identity“). Tai buvo režisieriaus įžengimas į platesnius vandenis, tačiau tuo pat metu, tai buvo daug nervų pareikalavęs ir pykčio sukėlęs projektas.

Kadras iš filmo „Bornas: sunakinta tapatybė“ (angl. „The Bourne Identity“)

Kadras iš filmo „Bornas: sunakinta tapatybė“ (angl. „The Bourne Identity“)

Režisierius dievino rašytojo Roberto Ludlumo romanus apie agentą Borną ir svajojo jį perkelti į didįjį ekraną. Dougas Limanas buvo ką tik gavęs lėktuvo piloto teises ir privačiu orlaiviu pats nuskrido pas R. Ludlumą, jog pabaigtų sandorį dėl knygos ekranizavimo. Skrendant namo, D. Limanui vos nesibaigė kuras ir režisierius vos neužsimušė.

„Bornas: sunaikinta tapatybė“ kardinaliai skyrėsi nuo prieš tai buvusių D. Limano darbų. Dėl to prasidėjo problemos. Režisierius mėgdavo improvizuoti. Jo manymu, scenarijų ir siužetą geriausia tobulintibei bei keisti jau filmuojant filmą. Jis mėgdavo prisigalvoti keletą skirtingų siužeto krypčių ir pabaigų, jas nufilmuoti ir tik po to žiūrėti kurią palikti. „Svingeriuose“ ir „Pirmyn“ D. Limanas pats buvo filmo operatorius, tad bėgiodavo paskui aktorius, leisdavo jiems improvizuoti. Jo kūrybinis procesas buvo labai chaotiškas. O tai nepatiko „Universal“ studijos vadovybei.

Kurdamas „Borną“ D. Limanas nenorėjo atsisakyti savo įpročių, dėl to aktoriai dirbdavo viršvalandžius, daugelį scenų režisierius liepdavo perfilmuoti net po keletos dienų ar savaičių. Filmo statymas užsitęsė ir kainavo studijai daugybę lėšų. Galiausiai prodiuseriai uždraudė D. Limanui perfilmuoti scenas, tačiau režisierius rasdavo savo kelią apeiti sistemą. Turėdamas tik laisvas keturias minutes juostoje, jis pasikvietė aktorius Clive‘a Oweną ir Mattą Damoną, paskubomis juos nufilmavo ir gavo rezultatą, kuriuo buvo patenkintas. Toji paskubomis nufilmuota scena ir atsidūrė filme.

Nors aktoriai pirmiausiai irgi nerado sąlyčio taškų su D. Limanu, kuris dažnai bendraudamas su kolegomis vengdavo akių kontakto, komanda po truputį sulipo. Mattas Damonas po kurio laiko dėkojo režisieriui, jog šis atgaivino jo karjerą ir pakėlė ją į naują lygmenį.

„Bornas: sunaikinta tapatybė“ sulaukė komercinės sėkmės ir buvo giriamas kritikų kaip naujos kartos filmas apie šnipus, „Universal“ pykčio D. Limanui tai nesumažino. Chaotiškajam improvizatoriui nebuvo leista režisuoti „Borno“ tęsinių.

Dėl šio filmo Dougas Limanas užsitraukė galingų kino studijų pyktį ir nekokią reputaciją, tačiau „Bornas“ iki šiol yra mylimiausias ir labiausiai išpuoselėtas jo kūrinys. Neveltui ant D. Limano buto durų skambučio yra ne režisieriaus pavardė, o užrašas „Džeisonas B.“.

Po trejų metų D. Limanas grįžo į veiksmo žanrą su juosta „Ponas ir Ponia Smitai“ (angl. „Mr. & Mrs. Smith“). Po „Borno“ D. Limanas nesitikėjo, jog didžiosios kino studijos jį vėl pakvies dirbti. Tačiau jį išgelbėjo Bradas Pittas. Studija aktoriui pasakė, kad jis gali pasirinkti bet kurį režisierių, išskyrus D. Limaną. „Todėl jis pasirinko mane!”, – juokėsi kino kūrėjas.

Kadras iš filmo „Ponas ir Ponia Smitai“ (angl. „Mr. & Mrs. Smith“)

Kadras iš filmo „Ponas ir Ponia Smitai“ (angl. „Mr. & Mrs. Smith“)

Režisierius nesiruošė išduoti savojo stiliaus ir toliau kūrė chaosą filmavimo aikštelėje. Scena, kurioje yra susprogdinami Smitų namai netenkino D. Limano, tačiau studija atsisakė atstatyti sunaikintas dekoracijas. Tuomet D. Limanas motinos garaže su draugu savomis lėšomis sukonstravo nedidelį Smitų namo maketą ir roboto-dulkių siurblio pagalba sprogimo sceną nufilmavo dar kartą. Šis kartas režisieriui daug labiau patiko ir jis būtent šią sceną įdėjo į filmą. „Ponas ir Ponia Smitai“ susilaukė teigiamų reakcijų ir komercinės sėkmės, o D. Limanas įsitikino, jog jo kūrybiškas chaosas gali atnešti sėkmę.

Nuopuolis ir sugrįžimas

Vėliau D. Limanas nėrė į fantastikos žanrą su juosta „Šoklys“ (angl. „Jumper“). Nors filmas ir nebuvo nuostolingas, tai buvo pirmas režisieriaus darbas po ilgo laiko, kuris buvo neigiamai įvertintas kritikų. Po šios nesėkmės studijos pradėjo abejoti ar chaotiškas ir daug pinigų suryjantis D. Limano kūrybinis metodas yra veiksmingas. Režisierius pasiekė tą ribą, kai pradėjo abejoti pačiu savimi.

Režisierius pajuto, kad dirbdamas su „Ponu ir Ponia Smitais“ bei „Šokliu“ jis pradėjo prarasti savo individualumą ir gaivališkus kūrybinius instinktus. Jis norėjo sukurti nepriklausomą filmą, kuris vėl atgaivintų jo meilę kinui. Kitam savo darbui jis pasirinko biografinę politinę dramą „Sąžiningas žaidimas“ (angl. „Fair game“), kurios tematika būtų buvusi artimesnė jo velioniui teisininkui tėvui A. Limanui nei jam, nesuvaldomam ir ekscentriškam improvizatoriui.

Vis tik, rizika žengti į dar netyrinėtus kūrybinius vandenis atsipirko. Nors filmas nesulaukė komercinės sėkmės, „Sąžiningas žaidimas“ buvo palankiai sutiktas kritikų ir važėsi dėl Kanų kino festivalio pagrindinio prizo – „Auksinės palmės šakelės“.

Po nesėkmės su „Šokliu“ D. Limanas nusprendė dar kartą išbandyti fantastiko žanrą su filmu „Ties riba į rytojų“ (angl. „Edge of Tommorow“). Čia ir vėl grįžo senas geras D. Limano chaosas: scenarijus buvo perrašinėjamas daugybę kartų, vienas po kito keitėsi scenaristai, o kūrybinė komanda prasidėjus filmavimo darbams dar nežinojo kokia bus filmo pabaiga. Režisierius paprašė juo pasitikėti ir pasakė, kad viskas išsispręs filmavimo metu. D. Limano metodas „pabaigą sugalvosim, kai prie jos priartėsim“ suveikė. Kritikai filmą išliaupsino ir vadino geriausiu režisieriaus darbu nuo „Borno“ laikų. Nors filmas ir nesulaukė milžiniškos sėkmės, studija nusprendė dar karta patikėti D. Limanu ir leisti jam režisuoti tęsinį.

Kadras iš filmo „Ties riba į rytojų“ (angl. „Edge of Tommorow“

Kadras iš filmo „Ties riba į rytojų“ (angl. „Edge of Tommorow“

Bedievio nuogaliaus ateitis

Pastaraisiais metais D. Limanas išbandė save kariniame žanre su filmu„Siena“ (angl. „The Wall“), o šį mėnesį sulauksime jo sugrįžimo ir į kriminalinius vandenis su juosta „Amerikos sukčius“ (angl. „American Made“). Prieš „Ties riba į rytojų“ tęsinį šio amerikiečio planuose yra mokslinės fantastikos romano paaugliams „Chaotiškas pasivaikščiojimas“ (angl. „Chaos Walking“) (jis tikrai mėgsta chaosą, ar ne?) ekranizacija.

Dougas Limanas buvo auginamas religingoje žydų šeimoje, tačiau užaugo visišku bedieviu. Jis teigia, kad jei pasitaiko gera proga paslidinėti kalnuose nuogam, jis jos neatsisako.

Kino industrijoje vieni jį myli ir garbina, kiti vadina neatsakingu idiotu. Tikriausiai geriausiai jam tinka apibūdinimas, prilipdytas vieno prodiuserio – „kūrybinis uraganas“. Galbūt D. Limanas netapo naujuoju Q. Tarantino, o prie S. Spielbergo priartėjo tik tuo, kad skrido jo privačiu lėktuvu. Bet šis režisierius yra įdomus savo požiūriu į filmų kūrimą ir kiną apskritai. Tad palaukime ir sužinosime, ką šis uraganas mums atneš naujo į didžiuosius ekranus.

Parengta naudojantis „New York Magazine“, „Variety“, „The Guardian“ ir „BBC“ informacija