Nuostabus aktorių tandemas – Morgan Freeman, Alan Arkin ir Michael Caine – sujungia savo jėgas (kiek jų beliko), ko gero, didžiausiai jų gyvenimo avantiūrai/aferai. Jų įkūnijami herojai daugiau nei 30 metų lenkė nugaras vienoje metalo gamyklų ir kai šią dėl pigesnės darbo jėgos nusprendžiama iškeldinti į Vietnamą, kartu „nuplaukia“ ir visas pensijų fondas. Taigi, kai visa fabriko komanda lieka apgauta ir be skatiko kišenėje, trijulė nusprendžia nesnausti ir suvesti visas sąskaitas su jų pensijas koordinavusiu banku jį…apiplėšiant!
Taigi, kaip jau galima nujausti, siužetas yra komiškai dramiškas. Filmo ritmas puikiai suderintas su kontekstu: kadangi jis apie senus žmones, čia nieko staigiai nevyksta. Visa istorija rutuliuojasi palengva ir itin brandžiai. Tačiau negalvokite, jog čia taip viskas ir bus apie parodiškas kriošenų pastangas apiplėšti banką. Nors filme ir jaučiama idėjos tendencija, kad nesvarbu, kiek dešimčių metų jau vaikštai šia žeme, o inkstai vos ne vos laikosi savo vietose, niekada nėra vėlu suimti save į rankas ir padaryti kažą beprotiško. Todėl sakyčiau, jog tai filmas ne tik šelmiškai orientuotas į senjorų auditoriją, ko, manau, šiais laikais moderniajame kine dažnai pasigendama, bet ir su potekste kitoms žiūrovų kategorijoms, jog niekada nevėlu „gyventi“.
Tad siužetas tikrai be galo šmaikštus ir kupinas pozityvo, turint omeny, kad filmo pats kontekstas nėra ypatingai palaimingas. Čia tikrai rasite iš ko pasijuokti, ir ypatingai brandžiai pažvelgti į gyvenimiškąsias vertes, kurias išgyvena tikri kino vilkai. Būtent todėl tai ir yra įdomiausia filmo dalis, kaip idėjiškai sąveikauja britiška Michael Caine persona kartu su amerikietiškąją Alan Arkin ir Morgan Freeman vizija.
Filmo scenarijus ne ką mažiau brandesnis nei pats siužetas. Čia puikiai subalansuoti dialogai apie gyvenimo vertę ir kaip staigiai jis pakrypsta nedėkinga kryptimi, nors visą gyvenimą dirbi neištiesdamas nugaros. Veikėjai moka labai taikliai pasukti temas tinkama kryptimi ir šitaip manevruoti tarp to, kas yra blogai, ir kaip iš to galima išlošti. Nes galų gale – viskas priklauso tik nuo požiūrio taško.
Techniškai pats filmas nėra labai ryškus ir kažin ar čia galima pasakyti ką daugiau už pagiriamąjį žodį komandai už patį montažą ir kameros darbą, kurie tikrai filmą padaro malonų akiai ir tikrai taikliai pagavo visas esmingiausias scenas.
Taigi, reziumuodamas galiu pasakyti, jog kinematografiniu atžvilgiu filmas man paliko tikrai gerą įspūdį. Buvo įdomu sekti veikėjų išgyvenimus ir jų komiškas situacijas. Čia pabrėžiamos aktualios senjorų problemos, kurios ne ką mažiau skirtingos nuo mūsų pačių šalies situacijos. Todėl, tikriausiai, šis filmas ir buvo toks keistai pažįstamas. Ir svarbiausia, esmingiausia filmo idėja – nesvarbu, kaip smarkiai Tave prispaudžia gyvenimas, turi daryti viską, kad tai pakeistum. Todėl ramia širdim galiu rekomenduoti pamatyti šį filmą, iš kurio pasisemsite ne tik pozityvo, bet ir motyvacijos ateinančioms dekadoms.
