Nematomas frontas

The Invisible Front

Kartais sunkiausia kalbėti apie dalykus, kurie, atrodo, yra tokie savaime visiems žinomi ir suprantami. Vienas iš tų dalykų, be abejo, yra tautos ir šalies istorija. Rodos, viskas taip gerai žinoma, kad net pakeltas vidury nakties galėtum mintinai išpyškinti svarbiausias datas, mūšius ir valdovus. Deja, taip tik atrodo. Ypač, kai tenka versti krauju sulaistytus dar nesenos istorijos puslapius, kurių įrašai dar skaudžiai pulsuoja gyvų liudininkų atmintyje. Sutrinkame labiau, nei netikėto klausimo užklupti, nes nenorom tenka pripažinti, kiek mažai apie tai žinome. Vienas iš tokių dar mažai pažintų, bet bene kontraversiškiausiai vertinamų sudėtingo ir lietuvių tautai tragiško XX amžiaus laikotarpių – Lietuvos partizaninis karas, trukęs nuo 1944 iki 1953 m. Būtent šį laikotarpį ir vieną ryškiausių rezistencijos asmenybių – Juozą Lukšą – Daumantą – dokumentiniame filme „Nematomas frontas“ rodo režisieriai švedas Jonas Ohmanas ir lietuvių kilmės amerikietis Vincas Sruoginis.

Filme paraleliai pasakojamas tiek partizano Juozo Lukšos – Daumanto likimas, tiek rezistencinio judėjimo evoliucija. Neatsiejamai susipynusios istorijos – Lietuvos partizaninio karo simboliu, netgi įgijusiu savotišką mistišką aureolę, tapęs Juozas Lukša ir per jį išsipildanti kova už nepriklausomą Lietuvą. Cituojamos ištraukos iš Juozo Lukšos laiškų, žiūrovams pateikiamos autentiškos nuotraukos, kalbinami gyvi tų įvykių liudininkai, naudojama archyvinė medžiaga.

„Nematomas frontas“ – tai terminas, sovietų valdžios naudotas Lietuvos partizaniniam karui įvardyti. Būtent „nematomas“, nes okupantams buvo parankiau, kad visuomenė kuo mažiau matytų ir žinotų. Ar, tiesiog, reikėjo užsimerkti, nematyti ir neleisti pripažinti fakto, kad galingoji Sovietų sąjunga nesusitvarko su sauja Lietuvos kaimo vaikinų.

Tiesą sakant, ne tokia ir sauja. Filme pateikiami įspūdingi faktai, kad partizanų skaičius siekė apie 10 000, o jiems padėjusių žmonių buvo net 30 000, paneigia Sovietų sąjungos ilgus metus pūstą ideologiją, kuria iki šiol kai kas tiki, esą, į miškus ėję vien tik banditai ar nacių kolaborantai, naktimis reketavę ir kankinę kaimų gyventojus. Visų pirma – jei taip būtų buvę, partizaninis judėjimas nebūtų tęsęsis beveik dešimt metų (iš tiesų tai net dar ilgiau). Visų antra – tai didžiulė nepagarba tiems, kuriems Lietuvos laisvė buvo brangiau už gyvybę. Kaip teigia vienas filme kalbančių liudininkų – apsisprendimas išeiti partizanu į mišką buvo tolygus mirties nuosprendžio pasirašymui. Labai palankiai tai gėdingai ir lietuvių tautą apjuodinti skirtai ideologijai tarpti pasitarnavo faktas, kad po karo besimėtančius ginklus ir sprogmenis laisvai susirinkti galėjo bet kas. Bet anaiptol ne kiekvienas, kas turėjo šautuvą, buvo partizanas.

Šis dokumentinis filmas ypatingas tuo, kad jo kūrėjai stengėsi pakalbinti įvairių pusių liudininkus. Prisiminimais dalijasi ne tik Juozo Lukšos – Daumanto našlė Nijolė Bražėnaitė, brolis Antanas Lukša, buvę partizanai, ryšininkės, pagalbą teikę žmonės, bet ir buvę KGB darbuotojai, karininkai, partizanai – išdavikai, sugauti ir vėl infiltruoti tam, kad demaskuotų savo buvusius ginklo brolius.

Filmas vertingas ir edukacine prasme. Nenuobodžiai pateikiamos skirtingos nuomonės. Išvados neperšamos, jas leidžiama pasidaryti patiems žiūrovams iš rodomų faktų. Sukrečianti dokumentika verčia susimąstyti apie eilinius Lietuvos žmones, pasiryžusius mirti dėl valstybės laisvės, žmones, kuriuos laisvės idėja įkvėpė didžiausiai rizikai ir beveik neįmanomiems dalykams. Tai filmas, parodantis, kaip architektūros studentas gali tapti kone legendiniu didvyriu, beveik nesugaunamu ir kiaurai pereinančiu visas sienas. Net ir geležinę uždangą.

„Nematomas frontas“ – tai stipri ir prasminga dedikacija visiems Lietuvos laisvės kovų dalyviams, kovojusiems net suvokiant, kad vilties maža – tiems, kurie savo ryžtu ir atsidavimu formavo tai, kas ir yra įvardijama kaip tautos dvasia. Atskirą padėką reikėtų išreikšti filmo kūrėjams, kurie ėmėsi šios kontraversiškos, dar gerai nepažintos, bet taip reikalingos pažinti temos. Nes tik pažindami savo šalies ir tautos istoriją galime pažinti save. Ir tik kovodami dėl laisvės jos nusipelnome.

8.7
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
9.0
Režisūra
9.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
10
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles