Tuo metu, kai didžiosios Holivudo studijos kino mėgėjus erzina kurdamos nereikalingus filmų tęsinius ir perdirbinius vien tam, kad uždirbtų krūvas pinigų, egzistuoja keli filmai, kurių tęsinių laukia visas kino pasaulis. Vienas iš to nedaugelio filmų yra antrasis rimtas Timo Burtono darbas „Vabalų sultys“, susilaukęs didžiulės finansinės sėkmės ir net praėjus trims dešimtmečiams turintis didelį gerbėjų būrį. Retai praeina mėnuo, kai internete nepasirodo bent menkiausio lygio gandai apie tai, kad „Vabalų sultys 2“ tikrai bus kuriamas, o pastaraisiais mėnesiais šiuo klausimu vis dažniau pasisakantys Timas Burtonas ir pasaulinę šlovę susigrąžinęs Michaelas Keatonas tęsinį tik dar labiau priartina. Peržiūrėjus šią 1988 metų juostą tampa aišku, kodėl filmas yra toks mylimas.

„Vabalų sultys“ pasakoja apie visiškai naivius ir gyvenime dar nelabai sugebančius gaudytis sutuoktinius, kurie džiaugiasi pagaliau sulaukę atostogų, tačiau joms vos prasidėjus jie padaro avariją ir nuskęsta. Tai tėra filmo pradžia, kadangi sutuoktiniai iškart yra grąžinami į gyvenimą vaiduoklių pavidalu, ką jie komiškų situacijų pagalba supranta ne iš karto. Adamas (akt. Alec Baldwin) ir Barbara (akt. Geena Davis) negali iškelti kojos iš savo namų dėl lauke tykančių pavojų, o į jų namą persikrausčius turtingai šeimai, jie paskiria savo dienas naujųjų šeimininkų gąsdinimui ir bandymui juos išvaryti iš namų.

Filmo žanras, ar bent jau jo aprašymas, tikrai nėra visiškai originalus. Vaiduoklių istorijos Holivudui patinka jau seniai, o pagal pradinius planus „Vabalų sultys“ priklausė rimtų siaubo filmų kategorijai. Galutinis produktas yra įvardijamas kaip siaubo komedija, kas yra turbūt geriausias šio filmo apibūdinimas, tik veikiausiai ne ta prasme, kuria daugelis tikėtųsi. Vaiduokliai šiame filme negąsdina, nes daugelis jų tiesiog nežino ką daryti pomirtiniame gyvenime, ir būtent iš jų kyla didžiausi filmo komedijos elementai. Bet „siaubo komedija“ tėra populistinis žanras. Čia, turbūt labiau nei bet kur kitur, išryškėja tikrasis Timo Burtono žanras. Tiesa, kad „Vabalų sultys“ yra jo antrasis didelis filmas po „Py – Vy didžiojo nuotykio“ (angl. „Pee-Wee‘s Big Adventure“), tačiau to filmo stilistika bendrai juostos atmosferai nebuvo itin svarbi.

„Vabalų sultys“, tuo tarpu, yra visai kitas reikalas. Filmas yra toks estetiškas, kad jo stilistika stebina iki šių dienų. Filmui dekoracijos yra itin svarbios, ypač tuomet, kai veiksmas persikelia į Adamo pastatytą miniatiūrinį savo miestelio variantą, ir trumpam nesusižavėti tiesiog neįmanoma. Daugelio panašių filmų kūrėjai būna per daug susikoncentravę į siužetą ir pačius veikėjus, ko „Vabalų sultys“ tikrai nepamiršta, ir tik likus laiko kažkiek pasistengia dėl dekoracijų. Čia visos dekoracijos yra sukurtos rankomis ir jaunajai porai nuvykus į pomirtinį pasaulį tampa aišku, kodėl tokio dažnai devintajame dešimtmetyje pasitaikiusio žanro juostai buvo skirti solidūs 15 milijonų dolerių. Pomirtinis gyvenimas ir jame vykstantys reiškiniai yra visiškai originalūs, nuo sąskaitas suvedinėjančių skeletų iki žmonių, kurių mirties priežastys paaiškėja iš pirmo žvilgsnio. Vienintelis dalykas, prie kurio galima prisikabinti dekoracijų prasme, yra nebent kompiuterinės grafikos. T. Burtonas, veikiausiai supratęs, kad technologijos tobulėja ganėtinai sparčiai, kompiuteriniais efektais rėmėsi nedaug, tačiau net ir suprantant laikmetį dabar į jas žiūrėti yra tiesiog baisu. Galima džiaugtis dėl to, kad visi keistų formų gyviai buvo sukurti remiantis režisieriaus taip mylimo stop-kadro ir rankų darbo pagalba, ir net jeigu montažo prasme viskas atrodo ne taip gerai kaip galėtų, patys vaizdiniai sugeba nustebinti.

Per tris dešimtmečius kitas kiek pasenęs dalykas yra patys veikėjai, kurie čia atspindi tas tradicines devinto dešimtmečio B lygio filmų klišes. Į Adamo ir Barbaros namus atsikraustanti šeima yra itin tradicinė. Tipiniai iš miesto atsikraustę turtingieji, Delija (akt. Catherine O‘Hara) ir Čarlzas (akt. Jeffrey Jones), kalba visiškai nuvalkiotais dialogais ir filmas pirmojoje pusėje kaip įmanoma labiau stengiasi žiūrovams parodyti, kokia bloga yra naujoji pora. Nežinia, kiek prie siaubo komedijos žanro galima kabintis scenarijaus prasme, bet subtilumo čia nėra nedaug – „Vabalų sultys“ aiškiai parodo, už ką reikia sirgti, dėl ko susigraudinti ar pykti. Vienintelė ne tokia paviršutiniška šio filmo siužeto linija yra Adamo ir Barbaros draugystė su Čarlzo dukra Lidija (akt. Winona Ryder). Mergaitė, išgyvenanti tipinę paauglystę, nekenčianti visų aplink esančių žmonių, nepripažįstanti pamotės ir, be abejo, besirengianti juodai, yra vienintelė šeimoje, kuri mato vaiduokliais pavirtusius buvusius namo šeimininkus. Ir Lidija, ir jaunieji sutuoktiniai yra kitokie nei likęs pasaulis (tuo mus filmas bando įtikinti iš paskutiniųjų), todėl jie vienas kitą supranta ir dėl to kyla viena kita emocingesnė šio filmo scena.

Tačiau nedaug yra žmonių, kurie šį Timo Burtono darbą atsimena dėl emocingumo, klišinių dialogų ar netgi dekoracijų. Veikėjas, vardu Vabalų Sultys (angliškai skambantis kaip Beetlejuice ir lietuviškas vertimas to skambesio neperduoda), įkūnijamas Michaelo Keatono, filme pasirodo praėjus netgi pusei jo laiko, tačiau iš žiūrovų pavagia visą įmanomą dėmesį. Devintąjį dešimtmetį kino mėgėjai prisimena ne su ypatingu pasimėgavimu, nes didžiausių Holivudo studijų vadovams tuo metu buvo užplaukęs noras antrarūšius veiksmo filmus prakišinėti kaip pagrindinius savo produktus, tad galbūt nedaug ką sako faktas, jog Vabalų Sultys yra neabejotinai vienas įtakingiausių to meto veikėjų, kuriam priešintis gali tik Džonas Makleinas ir dar keli personažai. Vabalų Sultys yra nepanašus į nei vieną jų.

Michaelas Keatonas čia improvizuoja taip, kaip tai įgarsindamas Džiną darė Robinas Williamsas animaciniame filme „Aladinas“ (angl. „Alladin“), turi tiek energijos, kiek turėjo Jimmas Carrey‘is vaidindamas „Kaukėje“ (angl. „The Mask“), ir retkarčiais atrodo taip kraupiai, kaip nieko nedarydamas atrodė Heathas Ledgeris ir jo sukurtas Džokeris filme „Tamsos riteris“ (angl. „The Dark Knight“).
Visi šie veikėjai buvo sukurti jau po „Vabalų sulčių“ ir niekas nežino, kokią įtaką M. Keatono pasirodymas padarė kitiems aktoriams, tačiau galima drąsiai sakyti, kad iki jo kažko panašaus kine niekada nebuvo. Iš visos apie šį filmą randamos informacijos galima daryti išvadą, kad Vabalų Sultys yra išskirtinis M. Keatono kūrinys, nes iš pradžių gavęs filmo scenarijų T. Burtonas neįsivaizdavo, ką daryti su šiuo veikėju. M. Keatonas jam suteikia gyvybę, nuo pamišėlį primenančių plaukų iki ekscentriškų drabužių, kurie, pasak filmo kūrėjų, turėtų sufleruoti žiūrovams, jog šis veikėjas yra pragyvenęs kiekvieną istorinį periodą. Sunku patikėti, kad žmonės tik po trijų dešimtmečių suprato, jog M. Keatonas yra oskarinio lygio aktorius. Po jo pasirodymo filme kiti tiesiog nublanksta, net jeigu žinomų vardų čia yra nemažai. Winona Ryder čia jau pademonstruoja šiokį tokį vaidybinį potencialą, Catherine O‘Hara savo klišinę veikėją sugeba įkūnyti su didesniu išraiškingumu nei turėtų, o Alecas Baldwinas, čia pasirodydamas pirmame rimtame savo amplua, filme nepasižymi tokiu kietumu kaip šiomis dienomis.

Visgi čia yra ankstyvasis T. Burtono filmas, kur aktoriai netampa svarbesni už pačią istoriją, todėl jų pasirodymas čia, be M. Keatono, nėra keičiantis patį filmą. „Vabalų sultys“ tiesiog yra juosta, su kuria T. Burtonas atrado savo balsą. Filmą galima palaikyti nelogišku žanrų mišiniu, nes čia yra ir daug absurdo, ir nuoširdžiai baisių scenų, ir neįtikėtinų muzikinių numerių, tačiau čia yra T. Burtono žanras, kurio į vieną aiškią kategoriją negalima padėti. Režisierius kurdamas šį filmą dar neturėjo didelės patirties, todėl nenuostabu, kad kai kurios scenos (ypač emocingesnės) atrodo kaip netinkančios bendram kontekstui ar išdirbtos ne iki galo, tačiau tai T. Burtoną padaro menininku. Gražiausios „Vabalų sulčių“ akimirkos slypi tebūnie ne iki galo išgludintose, tačiau originalumu trykštančiose scenose, kurias smagu stebėti net ir po trijų dešimtmečių. Jas, ir vieną originaliausių kada nors sukurtų veikėjų kine.

8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles