„Tikras išbandymas“ yra turbūt mėgstamiausias mano versternas. Jame yra veiksmo, yra Coeniškų dialogų, jis yra gerai nufilmuotas – ko daugiau norėti? Negali pridėti, kad būtų geresnis su robotais ir ateiviais, nes mes turime bent vieną pavyzdį, kaip tokie filmai neveikia.
Tomas Čeinis (Joshas Brolinas) nušovė ir apvogė Metės Ros (Hailee Stainfield) tėvą, kuriam turėjo pagelbėti parsivaryti arklius į fermą. Todėl keturiolikmetė mergaitė atvyksta į miestą, kad sutvarkytų tėvo šarvojimo ir verslo reikalus. Bet ne tik tai – jai rūpi ir nusamdyti skalpų medžiotoją, kuris prigriebtų Čeinį ir pristatytų jį į kartuves. Tinkamiausias jai atrodo Rūsteris Kogburnas (Jeffas Bridgesas), senas, vienaakis, išgeriantis maršalas, pagarsėjęs kietu charakteriu ir tuo, kad nepaleidžia nė vieno ieškomojo, net jei tą reikia atgabenti mirusį.
Vienas didžiausių „Tikro išbandymo“ ir Coenų nuopelnų yra tai, kad filmo vaikas protagonistas neužknisa. Tai yra pasiutusiai sunkus dalykas – net ir realiame gyvenime sunku suvirškinti jaunesnius nei 18 (ar 20) metų, o filmuose to išvengti dar sunkiau. Tai „Juros periodo parke“ lauki, kol juos suės dinozaurai, tai tikies, kad ateiviai juos prigriebs „Pasaulių kare“. Tačiau Metė, savo tikslingai kietu charakteriu įkyrinti visiems sutiktiems suaugusiesiems, yra personažas, žavintis savo užsidegimu, tikslo siekimu ir net žvitriu protu. Padeda ir tai, kad Coenų dialogų talentas labai gerai veikia su kiek įmantresne laukinių vakarų šnekėjimo maniera. Metė yra pagrindinė filmo veikėja ir gaila, kad kiti filmai iš to nepasimokė. Štai, šiuo metu kaip tik apstoja klejonės apie „Transformerius“ ir tai, kaip keturi filmai taip ir nepagamino smagaus protagonisto.
Didelei mūsų sėkmei, Rūsteris Kogburnas yra labai smagus jos kompanionas. Senas, kiek irzlus, bet tikrai patyręs maršalas, kuris nebando žaisti sąžiningai (nors tai ir neturėtų atrodyt kaip žavingas talentas, kartais) su savo grobiu, kuris mikliai išnaudoja bet kokią gudrybę, kad įvykdytų savo užduotį. Jis net ne tiek daug taikstosi su Mete, nors, priėmęs pinigus, sau negali leisti jos apgauti. Labai smagu stebėti Jeffą Bridgesą vaidinant šį kietą žmogų, kuris atrodo praėjęs pragarus, tačiau kurio mačizmą sušvelnina jo senatvė, gėrimas ir alkoholio sužadintas išdidumas. Rūsteris Kogburnas yra visapusiškas veikėjas, ir nuo to filmui tik geriau.
Mums dar geriau nuo to, kad su juo supriešinti parinktas Lebufas (Mattas Damonas), kaubojiškai apsirengęs, beveik stereotipiniu pietų džentelmenu ir tikra Teksaso pažiba save laikantis reindžeris. Jis yra jaunesnis, tvarkingesnis ir bando atrodyti ne tik kietesnis bet ir civilizuotesnis nei senas irzlus Kogburnas, šitaip jų nesutarimai labai prisideda prie protagonistų grupelės dinamikos.
Be to, veikėjai filme natūraliai atrodo kaip didesnio, kvėpuojančio ir gyvenančio pasaulio dalis. Miestelyje, į kurį atvyksta Metė, verda gyvenimas – ypač kai apylinkių gyventojai suplūsta pasižiūrėti egzekucijos – indėnų rezervatas turi savų keistuolių, kurių gyvenimas nepriklauso nuo filmo nuotykių, ir taip toliau. Kartais tikrai smagu matyti, kad filmo pasaulis yra ne izoliuotas, ir už jo ribų yra daugiau veiksmo, daugiau peno fantazijai. Nors tai turbūt ir nėra svarbiausias „Tikro išbandymo“ efektas, man tai net labai gerai veikia.
Filmas atrodo labai autentiškai. Tai visų pirma kostiumų dizainerio nuopelnas, ir todėl nei vienas veikėjas neatrodo apsirengęs per daug tvarkingai. Panašiai jaučiaus žiūrėdamas ir „O, broli, kur tu?“ Laukiniai vakarai atrodo įtikinamai laukiniai, nors kaubojus filme tėra vienas, o plačiabrylės skrybėlės yra daug paprastesnės. Rūbai atrodo šilti ir tvirti, pats tas filmo žiemiškiems momentams. Veikėjai naudoja keletą ginklų, kurių gamintojų vardai jiems daug ką reiškia, ir tai suteikia gilesnį įspūdį, kad jie yra savo amato ekspertai. Taip pat susiduriame su tokiais laukinių vakarų elementais, kaip kinai pardavėjai ar visokiausias mitalas, kurį žmonės valgo ilgose išvykose. Net Rūsterio išgerti buteliai prisideda prie tos atmosferos kūrimo. Kitaip tariant, filmas yra nuostabus ir iš vizualios pusės, o aš dar net nerašiau apie dykras, plikas žemes, papilkusius miškus ir su kalnais besikaitaliojančias dykynes… kokie kieti žmonės turėjo gyventi tokiomis sąlygomis!
Coenų „Tikras išbandymas“ nėra pirmoji novelės ekranizacija, bet tikėtinai geriausia, ir artimiausia originalui. 1969 metų versija skyrė per daug dėmesio Rūsteriui (nes jį vaidino Johnas Wayne‘as), tačiau kaip tik šis vaidmuo jiems uždirbo Oskarą. Tuo tarpu Coenų versija buvo nominuota dešimčiai, tačiau nelaimėjo nei vieno. Apiplėšimas vidury vakarinės ceremonijos!
„Tikras išbandymas“ yra nuostabus vesternas, nuostabiausias per daugybę metų. Vaidyba yra nepriekaištinga, nieko blogo nepasakysi apie vizualinę pusę, broliai Coenai yra stačiai nuostabūs. Taip „Ištrūkęs Džango“ lieka antroje vietoje, o „Grėsmingojo aštuoneto“ dar nemačiau. “Kaubojai prieš ateivius”, tuo tarpu, yra iš viso nesvarstytini tokioje garbingoje draugijoje!
