Legendinis kino kūrėjas ir vienas iškiliausių mūsų laikų mokslinės fantastikos tėvų, padovanojęs savo žiūrovams neužmirštamą siaubo trilerį „Svetimas“ ir ne ką mažiau intriguojantį filmą „Bėgantis skustuvo ašmenimis“, Ridley‘is Scottas ir vėl sugrįžta prie savo ištakų. Režisierius pristato vieną laukiamiausių pastarųjų metų knygos ekranizacijų apie žmogaus egzistavimą kitose sąlygose.

Naujoji juosta taip pat tampa savotišku režisieriaus sugrįžimu į geriausių pasaulio kino kūrėjų gretas po ne itin sėkmingų tiek finansiškai, tiek savo pastatymais nedžiuginančių juostų šleifo, prasidėjusio nuo 2008 metų, kuomet pasaulio kino ekranuose pasirodė politinio veiksmo trileris „Melo pinklės“.

Apie ką mes čia…

NASA jau kurį laiką tyrinėja vis dar paslaptinga laikomą Marso planetą. Naujajai ekspedicijai į šią raudonąją planetą vadovauja patyręs astronautas Markas Vatnis. Viskas klostosi gerai, tačiau prieš pat misijos užbaigimą, astronautus užpuola stichinė nelaimė. Per plauką išlikę gyvi astronautai ryžtasi kelionei namo, tik, deja, be savo lyderio, kuris, kaip manoma, žuvo neištyrinėtose Marso planetos smėliuose…

Kūrinio vidus

Ridley‘io Scotto pavardė titruose pastaraisiais metais kelia kartu ir didelį susižavėjimą, kartu ir nerimą. Suprantama, jog iš legendinio kino kūrėjo tikimasi labai daug ir dažniausiai tenka nusivilti jo sukurtas filmais. Iš paskutiniųjų filmų būtų galima išskirti turbūt vieną vienintelį „Prometėją“, kuris savo technine puse ir įtampa sugeba dar kažkiek tapti žiūrimu reginiu, ko negalima pasakyti nei apie „Patarėją“, nei apie „Egzodą“. Net ir „Robinas Hudas“ su „Melo pinklėmis“ atrodo prastai, palyginus su ankstesniais kino kūrėjo darbais, todėl paskutiniu išties geru filmu galima laikyti „Amerikos gangsterį“. Ir štai, pagaliau po aštuonerių metų pertraukos sulaukiame gerai „sukalto“, įdomaus ir netgi didingo filmo, kuris įrodo, kad režisierius vis dar turi parako kurti kokybišką kiną.

Naujasis kino grando R. Scotto filmas paremtas žinoma ir bestseleriu tapusia Andy Weiro knyga „Marsietis“. Jeigu kalbėtume apie patį filmą – režisierius puikiai susidorojo su užduotimi išlaikyti įtampą ir nežinią viso rodymo metu, na, o tie, kurie neskaitė knygos išvis turėtų patirti didžiulį malonumą žiūrėdami filmą. Tačiau jeigu pradėtume nagrinėti patį istorijos pateikimą – dėl kelių priežasčių filmas knygai nusileidžia. Viena jų tampa monotoniškai vystoma veiksmo linija, kurioje nesijaučia didelio noro prijausti pagrindiniam veikėjui, paliktam už milijonų kilometrų nuo namų. Iš vienos pusės, gauname puikią išgyvenimo dramą ir tam tikrą išgyvenimo gidą sunkiausiose sąlygose, iš kitos – labai paviršutinišką istoriją, kurios metu nėra jokio noro užjausti ar kartu patirti baimę su filmo protagonistu. Tai nėra gerai, turint omeny, kad skaitant knygą buvo galima patirti labai daug įvairių būsenų, pradedant baime ir užbaigiant juoku. Nors ir nedera to sakyti, bet kartais pasijaučiau lyg žiūrėčiau naująjį „Fantastišką ketvertą“. Tokį bejausmį ir šaltą.

Jeigu žvelgtume į mokslinę filmo pusę, tai dėl vienos paprastos priežasties ji yra nepriekaištinga. Kino kūrėjas su visa savo kūrybine komanda nemažai laiko praleido su NASA specialistais, kurie konsultavo juos visais rūpimais klausimas, kad tik filmas spinduliuotų vien tik autentiškais vaizdais ir žmogaus galimybėmis įveikiant sunkiausius barjerus kitoje planetoje. Lygiai taip pat ir agronomijos mėgėjai, kurie bent kartą gyvenime kažką sodino, pripažins, jog tos galimybės, kuriomis pasinaudojo pagrindinis veikėjas sodinant bulves, yra išties tikroviškos ir nereikalaujančios daug žinių apie daržovių auginimą. Nors ir kaip tai atrodytų juokingai, tačiau visas bulvių sodinimo procesas priverčia pasijusti kaip tikrame apmokyme. Ir taip taip, daržovės irgi auginamos mėšlo dėka, nereikia čia panikuoti ar šlykštėtis. Natūraliam produktui – natūralios trąšos.

Filmo veikėjų pateikimas šiek tiek glumina. Visgi vien tik pagrindinis juostos herojus, Markas Vatnis, išlieka gyvu Marso planetoje. Filmo siužetinė linija nors ir laikosi ant jo nuvargintų pečių, tačiau ne jis vienas tampa pagrindiniu literatūrinio kūrinio akcentu. Filme, deja, viskas sukasi aplink Marką. Kiti herojai nesugeba perteikti jokių emocijų, jų personažai sausi ir neįdomūs, neturintys jokios vertės. Apie emocinę pusę taip pat nesinori kalbėti – tas šaltis ir jaudulio nebuvimas dėl kito žmogaus likimo tolimoje planetoje neatneša naudos, o greičiau tik pykčio priepuolį. Taip pat neatskleistas stiprus ryšys tarp Marko ir jo buvusios komandos, palikusios jį Marse. Vėlgi, iš kitos pusės bent jau pagrindinis herojus priverčia pritraukti prie ekrano akis ir mėgautis jo gyvenimo rutina Marse, laukiant pagalbos iš NASA.

Nesinori per daug išsiplėsti ir atskleisti filmo įdomiausių momentų, todėl pabaigai pasakysiu tik tiek – nors filmo siužetinė linija nepriverčia pasijusti komfortabiliai, kaip tarkim per kokį Ch. Nolano filmą „Tarp žvaigždžių“, tačiau reikia pripažinti, jog „Marsietis“ – išties geros režisūros kūrinys, kuris ir vėl sugrąžina Ridley‘į Scottą į jo buvusią formą. Tikėkimės, jog jis taip pat atsakingai prieis ir prie „Prometėjaus“ tęsinio kūrimo.

Techninė juostos pusė

Specialieji filmo efektai tampa vienu didžiausiu juostos koziriu. Nors visas veiksmas beveik ir vyksta smėlynuose, tačiau panoraminiai kosmoso vaizdai ir paties Marso pateikimas iš kosmoso užburia taip stipriai, jog pasijauti lyg pats skraidytum su astronautas po neištyrinėtus kosmoso kampelius. Lygiai taip pat ir trimatė erdvė, kurios dėka filmas įgauna dar daugiau spalvų ir gyvybės, atrodo visai kokybiškai ir neerzinančiai. Na, o scena, kurioje Markas paliekamas likimo valiai atrodo tiesiog stulbinančiai. Visą tai reikia pamatyti tik didžiausiuose kino ekranuose.

Techninis juostos apipavidalinimas taip pat gali pasigirti ir stipriu kameros darbu, kurį atliko ne ką mažiau už patį režisierių žinomas operatorius Dariuszas Wolskis. Operatorius sugebėjo meistriškai perteikti pavojingąją Marso aplinką ir pagrindinio herojaus nelaimes, jo išlikimo dramą. Tik gaila, kad ta drama atrodė pernelyg monotoniška ir kartais nuobodi, bet čia jau ne operatoriaus kaltė. Filmo detalės žiūrovų teismui pateiktos taip pat kruopščiai, todėl net nėra prie ko prikibti – vienas įspūdingiausių kameros darbų šiais metais.

Garso takelis – be priekaištų. Nors filmo muzika dažniausiai perteikia ramybę, tačiau artėjant įtemptoms scenoms (deja, jų čia tik trys), muzikinės kompozicijos suvirpiną širdį ir leidžia pajusti juostos didybę bei tą epinį jausmą, kuris jaučiamas žiūrint kiečiausius blokbasterius. Garso takeliui talkina ir stiprus garso montažas, kuris sustiprina kiekvieną muzikinę kompoziciją.

Filmo montažas nepalieka įspūdžio. Juostos veiksmas monotoniškas, kartais per lėtas, o intriguojančio konteksto filmo metu pernelyg mažai. Vienintelis geras dalykas – filmo metu vyraujanti nežinia, kaip pasibaigs Marko pasibuvimas Marse.

Aktorių kolektyvinis darbas

Į savo naująjį filmą režisierius Ridley‘is Scottas sukvietė visą desantą puikių aktorių, tačiau tik vienas iš jų vaidino visos juostos metu. Žinoma, kad kalba eina apie pagrindinio herojaus atlikėją, aktorių Mattą Damoną, kuriam šis filmas tapo tam tikru iššūkiu.

Antrus metus iš eilės, niekaip negalintis ištrukti iš kosmoso, aktorius Mattas Damonas suvaidino ne tik įtikinamai, bet dar ir puikiai perteikė savo vaidinamą personažą. Būtent tokiu skaitydamas knygą aš ir įsivaizdavau Marką Vatnį. Emocionalus ir gilus herojaus pateikimas, kuris dėl šališkai atrodančio veiksmo pateikimo nepriverčia jo užjausti.

Kiti aktoriai, kurie turi išties didžiulį vaidybinį potencialą, pasirodė standartiškai ir kartu visiškai neįtraukiančiai. Jie tiesiog buvo filme, atliko savo vaidmenį ir viskas. Tokiais aktoriai tapo Kate Mara, Jessica Chastain, Kristen Wiig, Sebastianas Stanas, Seanas Beanas (spoileris?), Michaelas Pena, Donaldas Gloveris ir, žinoma, Chiwetelis Ejioforas su Jeffu Danielsu. Stipri komanda, kurios galimybėmis nebuvo pasinauduota.

Verdiktas

„Marsietis“ – tai kokybiškas ir gana stiprus režisieriaus Ridley‘io Scotto sugrįžimas į gerų filmų gretas, kuriame aiškiai matosi meistro braižas mokslinės fantastikos filmų žanre. Filmas spinduliuoja ramybe ir deja, kartais nuobodžiai vystoma siužetine linija. Visgi, juostos rodymo metu neblogai išlaikoma intriga dėl pagrindinio herojaus išlikimo tolimoje planetoje, o puiki aktoriaus Matto Damono vaidyba ir tampa visos juostos pagrindiniu varikliu. Filme taip pat išvysime puikius specialiuosius efektus, įstabų operatoriaus darbą ir daug, išties labai daug išgyvenimo pamokėlių iš serijos „kaip išlikti gyvam sunkiausiose sąlygose turint bulvę ir išmatų pakelį“.

8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
6.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
10
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Kvailys / 2015 spalio 2

    Gal jau neberašyk recenzijų… visa salė žiūrėjo su įdomumu, buvo išties sveikai ironiškų juokingų vietų, įtampa jautėsi visą filmą… Vienas geresnių filmų apie kosmosą. Palyginų su „tarp žvaigždžių“ nesąmonėmis, šedevras.

  2. Vytautas / 2015 spalio 3

    Man ir šitas 10 balų.

  3. Dario Voitukevez / 2015 spalio 3

    Tai gal tamsa tegul pasiskaito knyga, pries einant ziureti ekranizacijos. Nes ten visiskai kitokio pobudzio itampa buvo, nei filme. Rezisierius nespejo atskleisti keli usvarbiu knygos aspektu, del ko ir pati istorija atrode vientisa ir kartais nuobodi. O, kad visa sale ziurejo, tai nera argumentas. As filma maciau pries kelis menesius, sededamas tuscioje saleje, todel ir poveikis kitoks.

  4. Vytautas M / 2015 spalio 3

    Neskaiciau knygos. Bet pats filmas tikrai pasirode per daug sausas, trūko dramatiskumo. Ypač, kai tokia istorija apie vieno zmogaus išgyvenimą ir kitų bandymus išgelbėti. Kita vertus, pliusas kurybinei grupei, kad sukure filmą, kuris bent jau man labai lengvai susiziurejo, neprailgo, o yra juk virs dvieju valandų. Humoras daug pridėjo. Gal ir knygoje taip buvo? Manau tikrai geras pramoginis filmas, kurį kine verta pamatyti.

  5. lol / 2015 spalio 4

    dario, gal tu tamsta suprask kada nors jog knyga ir filmas skirtingi dalykai, filmą vertinti blogiau dėl to, kad ten kitokio pobūdžio įtampa nei knygoje yra juokinga. kubricko the shining irgi visai kitokia esmė buvo nei knygos, ir king’as sakė kad nekenčia to filmo, bet nu ir ką. filmas yra savaip labai labai geras, knyga neturi jo gerumui visiškai jokios įtakos. tai filmas, turi vertinti filmą ir kuo jis geras, knygos ir visa kita neturi reikšmės.

  6. Vytautas / 2015 spalio 4

    Užsiciklinot ant tos dramos. Skaitant knygą kiekvienas savaip susikuria savo vaizdą, herojaus išgyvenimus ir dramą. Ir jei to paties neatrandi filme, tai ar automatiškai filmas ne toks, koks turėjo būti? Taip pat, gal filmo buvo visai kitas tikslas? Man jis toks pasirodė labiau pramoginis-pažintinis sci-fi, nei kad draminis, kančia ir išgyvenimais apipintas filmas. Žinoma, gal ir išties galėjo būti daugiau tos dramos, bet taip kaip parodė – man tinka. O aš ne vieną filmą esu žiūrėjęs ir drąsiai sakau – tai vienas geriausių, ir galbūt ne tik šiais metais.

    Ir visiškai nesutinku, kad tai Ridlio Skoto atgimimas po 8 metų. Nieko panašaus. Nurašyti Prometėją kaip šlamštą ar nevertą solidaus filmo vardo – tai tiesiog elementarus neišmanymas ir nesusigaudymas . Tai tas pats kai tavo mėgstama komanda, favoritė laimi „tik“ 15 taškų skirtumų, o tu priekaištauji ir piktinies, kodėl ne 25. Žinoma, Prometėjas turi keleta silpnų smulkmenų, kurios atrodo nesolidžios ir nesiderina su epic filmo paskirtimi, bet šiaip – vienas geriausių, kurį žiūrint buvau prikaustytas prie kino ekrano.

    Ir dar – Metas Deimonas trečius metus iš eilės pasirodo sci-fi filmuose (jei ne daugiau). 2013 m. buvo Eliziejus, kaip žinia 2014 m. Tarp žvaigždžių ir dabar Marsietis. Iš 2012 m. jau nepamenu, bet galima lengvai patikrinti.

    Taip kad pasiūlymas daugiau nerašyti recenzijų – tikrai autoriui reiktų apie tai pagalvoti.

  7. Vytautas / 2015 spalio 4

    „Tai tas pats kai tavo mėgstama komanda, favoritė laimi “tik” 15 taškų skirtumų, o tu priekaištauji ir piktinies, kodėl ne 25.“ – šiuo pavyzdžiu norėjau pasakyti, kad Prometėjui buvo keliami per dideli lūkesčiai, ir jei jis jų nepateisino, iškart pradėta kalbėti, kad jis nenusisekė, nors 15 taškų pergalė – objektyviai tikrai užtikrintas rezultatas. Ir nekalbu apie kokią LKL, bet įvertinus filmo esmę, pastatymą ir pan. – tai Eurolygos lygmens varžybos.

  8. Dario Voitukevez / 2015 spalio 4

    As „Prometeja“ ivertinau gerai tik del rezisuros ir technines puses, aktoriai irgi visai neblogai pasirode, taciau scenarijus buvo isprievartautas. Kas domisi kino uzkuliais zino, del ko. Scenarista norejo tiesiogine to zodzio prasme nuzudyti gatveje uz toki „Svetimo“ pazeminima. Didziausi pasaulio kritikai ir kino zinovai isjuoke tokia istorija. Na, o paskutinis geras rezisieriaus filmas, kuriam galima butu duoti Oskara, buvo „Amerikos gangsteris“. Su „Marsieciu“ jis neprasove, taciau deja, jis neparode svarbiausios knygos minties. Neparode, nes nenorejo rodyti, del to, kad filmas skirtas Amerikos rinkai, o amerikieciai labai jautrus ir nemegsta tokiu sunkiu temu kine. Nuejau ziureti filmo antra karta su eiliniais ziurovais, ispudis nepasikeite, gal, tik ji pablogino masiu reakcijos i tam tikras scenas.

  9. kaipgi / 2015 spalio 4

    Jei tikrai skaitei knygą, kodėl rašai, kad Watney vadovauja ekspedicijai?;)

    • Dario Voitukevez / 2015 spalio 4

      Nes jo personazas buvo svarbiausias sioje ekspedicijoje, ir nesvarbu, kad pagal ranga, aukstesne pozicija turejo Melisa, butent Vatnis vadovavo biologinei ekspedicijos daliai.

  10. Laima / 2020 gruodžio 26

    Visiskai pritariu recenzijos autoriui, lygiai ta pati maniau, ziuredama filma.