Kaip atsikratyti boso 2

Horrible Bosses 2

Geros komedijos kino teatrus pasiekia labai retai. Jos būna arba lėkštos, arba su visiškai nuvalkiotais juokeliais, o blogiausia – visiškai absurdiški dialogai apie antrą galą, prajuokinantys nebent nebrendylas paauglius. Ir tokie filmai dažniausiai būna pamirštami praėjus dviem savaitėms po jų premjerų pabaigos. Tačiau atsitinka taip, kad Holivudas iššauna kokią labai kvailą, tačiau labai gerą komediją, gebančią ilgai išlikti atmintyje. Tokia komedija pernai buvo „Sveiki, mes Mileriai!“ (angl. „We‘re Millers“), o dar anksčiau – režisieriaus Setho Gordono pristatyta iki ašarų prajuokinusi juosta „Kaip atsikratyti boso?“ (angl. „Horrible Bosses“). Po trijų metų į kino ekranus sugrįžta antroji juostos dalis, kurią kurti į savo rankas perėmė būtent Milerių kūrėjas Seanas Andersas.

Turinys

Po siaubingų kančių būnant pavaldiniais ir paprastais sraigteliais milžiniškose mašinose, Nikas, Kurtas ir Deilas nusprendžia nebesikankinti kitų valdomose įmonėse ir patys sukurti savo verslą. Išradę išskirtinį įrenginį jie susiranda investuotoją, kuris jau pirmojo susitikimo metu duoda milžinišką užsakymą naujai iškeptiems verslininkas. Naivumas tris draugus priverčia pasielgti neapdairiai ir jų verslas staiga atsiduria ant bedugnės krašto. Norėdami išsaugoti savo nepriklausomybę, vyrai imasi drastiškų priemonių ir dar kartą kreipiasi į Močkrušį patarimo.

Prieš pradedant apžvelgti gerąsias juostos puses, pirmiausia norisi įvardinti dalykus, kurie išties nekabino. Jų tikrai nėra daug, bet, visgi, yra. Pirmiausia ir svarbiausia – filmas prarado savo esmę ir nebeatitinka pavadinimo. Jei pirmojoje dalyje vyravo darbdavių ir darbuotojų kova, tiesiog „užvilkusi“ žiūrovus, šioje juostoje tiesiog nėra jokio santykio. Tam tikra prasme investuotoją galima pavadinti bosu, bet realiai jis nėra jų bosas. Ir čia iškyla esminė filmo problema. Nors filmo blogiečiai yra ryškus ir tikrai spalvingi, jie nesukuria tokio santykio, koks buvo matomas pirmojoje dalyje. Ankstesniame filme buvo jaučiama nuoširdi neapykanta, vedusi veikėjus peržengti jų padorumo ir moralės ribas, o čia viskas atrodo kiek dirbtinai. Visgi, darbdavio ir darbuotojo santykis buvo vienas pagrindinių pirmosios dalies variklių, o šiame filme jo nebeliko.

Kas filme liko, tai vis dar juokingas ir neatsibostantis, kiek kandus ir nešvankus, bet labai gerai parinktas humoras. Jis yra toks geras, taip taikliai sudėliotas, kad kartais gali išversti iš klumpių. Svarbiausia, kad kiekvienam veikėjui yra puikiai priderinti juokeliai, todėl nė vienas sąmojis, replika ar įvykis neatrodo ištraukti iš kepurės. Viskas sudėliota labai teisingai, labai tvarkingai ir tai sudaro gerai atidirbto kūrinio įvaizdį. Šis, beje, nėra neteisingas, nes tokia komedija yra labai aukšto lygio. Čia nėra veiksmų, kurie neturėtų atoveiksmių, taip pat nėra tokių idėjų, kurių nesumautų viena iš garbingosios nevykėlių trijulės.

Filme netrūksta ir beprotiškai juokingų scenų, kurios priverčia kvatoti salėje susiėmus už pilvų. Kaip kelis variantus galima įvardinti gaudynių automobiliais sceną, sulėtinto ėjimo ir ypatingai „nepatogų“ anoniminį susirinkimą. Vien šios kelios scenos sugeba atpirkti klaideles, karts nuo karto išlendančias ekrane ar pasigirstančias dialoguose.

Labai smagu ir dar dėl vieno dalyko – pagrindinė trijulė buvo tiesiog tobulai perkelta iš pirmosios dalies. Jie vis dar juokingi, vis dar išprotėję ir tokie pat nevėkšlos, kaip ir anksčiau. Scenaristai tikrai neblogai padirbėjo kurdami filmo scenarijų ir veikėjų portretus, nes kiekviena kurioziška situacija vis priversdavo nusišypsoti, o kartais ir gerai pasijuokti. Vienas labiausiai pirmojoje dalyje džiuginusių personažų, Močkrušys, taip pat sugrįžta į antrąją dalį, tik šįkart jo matome dar daugiau. Ir tai yra labai geras sprendimas, nes iš stereotipų apie juodaodžius sulipdytas pačiuožęs gangsteriukas yra labai stiprus priedas visai siužetinei linijai.

Kalbant apie siužetinę liniją… Joje netrūksta įvairių vingių, tačiau labai gilinantis galima nuspėti praktiškai viską. Tiesa, gilinimuisi čia trukdo absurdiškos situacijos, į kurias pakliūna pagrindiniai veikėjai, o jų reakcijos ir veiksmai kelia nesuvaldomą juoką. Taigi, kino kūrėjai vieną nemažą juostos blogybę paslėpti po komiškų situacijų užsklanda.

Režisierius su savo komanda sugeba sukurti tiesiog puikia atmosferą, kuri net ir labiausiai pavargusį žiūrovą sugeba išlaikyti susikaupusį iki pat paskutinių filmo akimirkų. Čia nėra didelės įtampos, ar kokių nors psichologinių žaidimų, tiesiog gerai sukalta komedija su trupučiu veiksmo elementų, kurie tik dar labiau sustiprina gerą filmo įvaizdį.

Techninė pusė

Garso takelis šiame filme yra toks pats stiprus, kaip ir pagrindinių aktorių pasirodymai. Jis įtraukia, yra įdomus ir labai gerai priderintas prie visų, kartais labai skirtingų, scenų.

Operatoriaus darbas taip pat džiugina. Gal jis nėra labai jau ypatingas, tačiau filme buvo tikrai nemažai scenų, kurios buvo nufilmuotos ir žiūrovams pateiktos išties gerai. Didžioji dalis scenų susukta taip, kad leistų tiesiog patirti kiekvieną, kartais iki skausmo juokingą situaciją.

Garso montažas filme buvo visai neprastas. Vietomis kliuvo muzikinių kompozicijų ir vykstančio veiksmo sulipdymas, kartais garsas būdavo per stiprus ir užgoždavo dialogus, tačiau tai pasitaikė vos keliose ne itin reikšmingose scenose, tad galima būti ramiems. Vaizdo montažas taip pat buvo atliktas su klaidomis, tačiau ir į jas galima šiek tiek pažiūrėti pro pirštus.

Aktoriai

Kaip ir pirmoje dalyje, taip ir šioje, veikėjus įkūnijantys aktoriai yra pagrindinis filmo varikliukas. Galima sakyti, kad šiuose filmuose surinktas veikėjų sąstatas yra vienas geriausių komedijų aktorių rinkinių per gerą penkmetį tai tikrai. Svarbiausia, kad filme begalė A lygio žvaigždžių, o Holivudo filmuose yra tendencija filmą su daug žvaigždžių padaryti visiškai nežiūrimą. Su šia juosta nekyla jokių problemų.

Pagrindinė trijulė – Jasonas Sudeikis, Jasonas Batemanas ir Charlie‘is Day‘us vėl valdo. Jie yra tikri humoro meistrai, galintys priversti nusišypsoti net patį didžiausią niurzgą. Nepaisant visko, geriausiai, kaip ir pirmoje dalyje, pasirodė Ch. Day‘us. Visišką kvėšą įkūnijęs aktorius atrodė taip įtikinamai, kad kartais net sunku buvo suprasti, ar jis vaidina, ar išties yra bukas kaip kelmas.

Prie išties puikiai pasirodžiusių „darbuotojų“ į juostą sugrįžtą ir du bosai iš pirmosios dalies. Kaip žinia, trečiajam likimas nebuvo toks sėkmingas. Kevinas Spacey‘is šioje dalyje matomas gerokai mažiau, tačiau kiekviena minutė ekrane su juo tampa tikra švente. Taip pat galima pasidžiaugti matant Jennifer Aniston, kuri, atrodo, savo talentą ir atrado su pirmąją šio filmo dalimi. Čia ji tokia pat graži, provokuojanti, seksuali ir lygiai taip pat gerai vaidinanti. Kiekvienas jos tariamas žodis išsprūsta taip lengvai ir įtikinamai, kad nesunkiai galima būtų patikėti, jog ji išties yra priklausoma nuo kotų kolekcionavimo.

Dar vienas grįžtantis aktorius – Jamie Foxxas. Jo suvaidintas Močkrušys yra tiesiog tobulas. Galima sakyti, nepriekaištingai įkūnytas stereotipinis juodaodis nusikaltėlis – bukas, suktas ir drąsus.

Juostoje turime ir du naujokus. Vienas jų – dviejų auksinių Oskaro statulėlių laureatas Christophas Waltzas, kuris šiame filme atrodė blankokas. Nors jam iš esmės lyg ir pavyko gerai įkūnyti bjaurų verslininką, jam paskirtas personažas ne itin tiko. Jei tiksliau, visai netiko. Aktorius akivaizdžiai jautėsi labai nepatogiai. Tuo tarpu jo sūnų suvaidinęs Chrisas Pine‘as čia atrodė lyg savame darže. Holivudo gražuoliukas sugebėjo vaidinti vaidindamas ir tai darė labai įtikinamai. Taigi, galima pastebėti, kad jam visai gerai sekasi vaidinti ir tokio tipo komedijose.

Verdiktas

„Kaip atsikratyti boso 2“ – tai vis dar stipri, nors ir šiek tiek už pirmąją silpnesnė istorija, kuri privers šypsotis ar kvatotis nuo pirmos minutės iki paskutinio aktoriaus pristatymo. Nors ir pradangino visą istoriją jungiančią esmę – veikėjų priešpriešą – kino kūrėjai sugebėjo pristatyti gana įdomia istoriją su daug teisingo humoro, gerai priderintu garso takeliu ir, svarbiausia, ypatingai gera aktorių vaidyba. Tai komedija, kokių kino teatruose sutinkame vis rečiau ir rečiau.

7.7
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
7.0
Kinematografija
7.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
9.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Žiūrovas / 2014 gruodžio 4

    Na, tai pirma filmas, dėl kurio recenzijos buvaukine kolektyvas stipriai pagadino savo markę….. Mano (ir ne tik) subjektyvia nuomone, tai pirma recenzija visiškai prasilenkianti su realia „filmo“ verte.
    Scenarijus nulinis, veikėjai labiau į popsines blondines (arba į žodžiais neminimus) panašūs [tiek proto lygiu, tiek manieromis] nei į Vyrus. Gal daliai žiūrovų ir juokinga stebėti visiškus idiotus, žemiausio įmanomo lėkštumo siužete……
    Tokį „juda kruta“ kratinį pavadinti komedija – liežuvis neapsiverčia.
    Reziume: didesnio Š……. ir beprasmiškesnio laiko praleidimo būdo dar reikia GERAI paieškoti.

  2. Pritariu / 2014 gruodžio 8

    Pilnai pritariu Žiūrovas komentarui. Keista, kad šis tinklapis šiam filmui sugebėjo išspausti net įspūdingus 7,7. Kai filmas realiai vertas max. 5. Iitin banalus ir kvailas siužetas, primityvūs ir neoriginalūs juokeliai.