Artėjant didžiausioms metų šventėms į kinus atkeliauja filmai, kažkiek susiję su šv. Kalėdomis. Ir dažniausiai tai yra komedijos. Ir dar dažniau jos nėra tiesiog paprastos komedijos. Tai siautulingų vakarėlių ar dar kokių nors nutrūktgalviškų veiksmų kupini filmai, kurie turi ir tos Kalėdinės dvasios, ir to, ko reikia paprastam žmogui – daug keiksmažodžių, sekso ir juoko. Dalinai į visą šitą terpę įsimaišo ir trylika metų lauktas tęsinys. Jis pasakoja apie žiauriai netipinį Kalėdų senį, kuriam daugiausiai džiaugsmo teikia ne vaikai, o sklidina gertuvė kišenėj. Ir tai – „Blogasis Santa 2“.

Istorija pratęsiama lygiai tiek pat, kiek reikėjo laukti naujojo filmo. Viskas vyksta po trylikos metų. Vilis grįžo prie savo apgailėtino gyvenimo (tik be vagysčių), o paskui jį visur sekioja tas pats Turmanas, kuris gerai geba tik sumuštinį sutept. Nors ir čia dar klausimas. Bet kuriuo atveju, jie kaip ir nėra drauge, bet yra. Ir staiga į Vilio gyvenimą pasibeldžia tas pats mažas, juodas, suktas, politkorektiškai tariant, mažas žmogus. Įvairiausių melų ir suktybių suviliotas Vilis ir vėl leidžiasi link dar vieno, itin pelningo darbelio, kurio priešakyje atsiduria… jo motina. Nors ir nepraustaburnis girtuoklis senelis ne itin dega noru imtis darbo su tais dviem veikėjais, visgi jis pasiryžta tą daryti ir dar kartą įsivelia į sekso, alkoholio, pinigų ir suktybių kupiną nuotykį. O paskui jį seka Turmanas.

Kas matė pirmąjį, 2003 metais pasirodžiusį filmą, tikrai supras, kur eina. Net nereikėjo abejoti, kad labai gilios ar Kalėdinės istorijos čia tikrai negausime. Na, dalinai. Bet dėl gilumo – tikrai ne. Viskas yra labai paprasta ir absoliučiai nuspėjama, tačiau šis filmas traukia dėl visiškai kitų dalykų. Ir vienas jų – tobulai surašytas scenarijus. Jei dar tiksliau – dialogai. Jie tempė pirmą filmą, tempia ir šį. Tas, kuris juos sugalvojo ir parašė, yra tikrai labai, labai nuskriaustas paties gyvenimo, nes tokių įžeidinėjimų, pripildyto rasistiškais, homofobiškais ir kitais juokeliais, paprastas žmogus nesugalvotų. Bet jie tokie smagūs, ne visiškai nuvalkioti ir taip kupini sarkazmo, kad net saldu. Viskas, ką gavome pirmame filme, persikelia ir į čia. O dar geriau, kai tai skamba iš pagyvenusios moteriškės. Vargšelis tas neūžauga.

Reiktų tik pabrėžti, kad net tokio paties svorio juodojo humoro bajeriai čia tikrai nesikartoja ir nėra tempiami iš pirmo filmo. Jie pritaikyti veikėjams jau po trylikos metų. Kad ir tam pačiam Turmanui, kuriam sukako 21 metai ir dabar atėjo metas prarasti nekaltybę. Viskas yra puiku. Tik vienas dalykas čia yra toks pats – stebint Turmaną pasidaro be galo nejauku. Net sunku suvokti, kokių „ypatingų“ žmonių vaikšto mūsų gatvėmis. Lyg ir nefaina, lyg ir gėda, lyg ir juokinga. Ir nežinai, kaip jaustis.

Bet bene svarbiausias juostos dalykas ir didžiausias pliusas – aktoriai. Ir, savaime suprantama, tai yra pagrindinio vaidmens atlikėjas Billy‘is Bobas Thorntonas. Po 13 metų grįžęs į savo vaidmenį jis ir vėl parodo tai, iš ko buvo galima juoktis pirmoje dalyje. Jis taip tobulai įkūnija savo personažą, kad iš kiekvieno jo išsireiškimo, persmelkto skausmu, neapykanta ir sarkazmu, norisi kvatoti susiėmus už pilvo. O ta veido išraiška yra apšepęs smakras yra dar geresni.

Prie jo prisideda ir juostos naujokė Kathy Bates. Ji yra puikus įnašas į filmą, nors mes tikrai nesame pratę matyti jos tokiame amplua. Žiauri, trylika metų už sūnų vyresnė motinėlė, kuri žodžio (ar vibratoriaus) kišenėje neieško. Jai talkino iš pirmo filmo atkeliavęs ir „elfą“ vaidinęs Tony‘is Coxas. Kažko labai daug apie jį nepapasakosi. Rasistinis, keiksmažodžių kupinas maišas, bet juokai jo geri. Vaidybos prasme… Ne itin galingas pasirodymas. Na, o gana malonus akiai pasirodymas buvo pateiktas iš Christinos Hendriks. Ji pasirodė labai natūraliai, labai paprastai, nors vaidmuo jos buvo toli gražu ne paprasčiausias. Na, ir ne sudėtingiausias. Tačiau be pagrindinio aktoriaus daugiausiai ovacijų turi susilaukti Brettas Kelly‘is. Ne kiekvienam pavyksta taip atvaizduoti visiškai atsilupusį žmogų ir būt tuo patenkintu. Kartais net nejauku.

Žiūrint bendrąja prasme, iš „Blogojo Santos 2“ neišsinešit nieko tokio, ką gali pasiūlyti geras kinas. Bet gera nuotaika tikrai garantuota, jei bent kiek suprantat humorą. Nors ne, kita vertus, į filmą reiktų eiti turint tikrai gerą humoro jausmą ir nebijant būt įžeistu. Nes šis filmas paliečia daug jautrių temų ir tikrai ne iš gerosios pusės. Kita vertus, nuo to tik smagiau. Ar verta žiūrėti šį filmą? Tikrai taip. Jei mėgstat juodas komedijas, tai vienareikšmiškai „Taip“.

7.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
8.0
Režisūra
7.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
7.0
Aktoriai
9.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles