Į ekranus grįžo senas geras, vaikų beprotiškai mylimas Žaibas Makvynas – raudonas lenktyninis automobilis, pasipuošęs 95-tuoju numeriu. Net nežiūrintys animacinių filmų, manau, puikiai pažįstą šį „Ratai“ veikėją, kurio fenomeną sunku paaiškinti – vaikai mielai dėvi tiek maikutes, tiek batus ar kuprines (ir ne tik) su jo atvaizdu ir tikrai žino garsias frazes „aš esu greitis“ bei „čigičiau“ (ar kažkaip panašiai). Tiesa, antroji dalis, ne paslaptis, daugelį nuvylė – sudėtingas scenarijus, krūva naujų veikėjų bei „džeimso bondo“ linija, kurią atliko Makvyno geriausias draugais Bruolis, vaikams (ir suaugusiems) toli gražu nelipo. Nieko keisto, kad su nerimu ėjau žiūrėti trečiosios dalies.

Disney studijos pilis, šokinėjanti Pixar lempa ir ekranas užtemsta. Pasigirsta gerai pažįstamas Žaibo balsas: „aš esu greitis“ ir lengvai atsikvėpiu. Taip, trečiojoje dalyje vėl grįžtame prie greitų lenktynių vaizdų, zvimbiančio ausyse greičio ir šauniosios Radiatoriškių kaimo kompanijos. Matyt, pasimokę iš antrosios dalies nesėkmės, kūrėjai nusprendė grįžti prie laiko patikrinto varianto apie lenktynes ir „žmogiškąsias“ (kad ir kaip ironiškai beskambėtų turint omenyje jog filmukas apie kalbančius automobilius) problemas. Makvynas toliau sėkmingai lenktyniauja, jo konkurentai – trasos draugai, su kuriais jis puikiai sutaria. Taigi, „blogiuko“ nėra, kol vienų lenktynių staiga nelaimi Džeksonas Audra – naujos kartos automobilis. Negana to, Makvynas patenka į avariją…

Kol Radiatoriškėse Žaibas atsigaudinėja, jis taip pat svarsto ką daryti toliau: ar lenktyniauti, ar vis dėl to išeiti į pensiją. Tuo tarpu, naujos kartos automobilių trasose tik daugėja, o senieji, užleisdami jiems vietas, pasitraukia, kadangi netenka pranašumo. Draugai įkalbina Žaibą neprarasti vilties ir lenktyniauti toliau, o Džeksonas Audra, kaip greičiausias ir technologiškai pažangiausias automobilis, tampa Žaibo nr. 1 priešininku, kurį žūtbūt reikia aplenkti artėjančiose didžiosiose Floridos lenktynėse. Laimei, Makvynas gauna naują sponsorių, kuris parūpina pačias naujausias technologijas ir įrangą treniruotėms bei vieną geriausių trenerių – Kruz Ramirez. Pasiruošimas svarbiosioms lenktynėms, kupinas daug vilčių ir abejonių, prasideda.

Filmas tikrai įsivažiuoja šauniai ir yra daug žadantis bei nostalgiškas – nemažai prisimenamas Šaunusis Hornetas – Žaibo mokytojas iš pirmos dalies, kuris, deja, mirė antrojoje (nieko keisto, kad antroji dalis niekam nepatinka). Yra ir amžinai linksmas ir juokingas Bruolis, jaukiosios Radiatoriškės, Žaibo mergina ir pats Žaibas – toks pat žavus ir norintis išlikti geriausiu, tačiau visiškai nesavanaudiškas (ko išmoko pirmoje dalyje). Nors siužetas gan paprastas – reikia kažkokiu būdu nugalėti daug pranašesnį varžovą, kelionė link tikslo yra puikus moralas ir pamokymas vaikams, kad reikia siekti savo svajonių ir tai, kas atrodo neįmanoma, su artimiausių žmonių pagalba gali tapti ranka pasiekiama.

Kokia istorija bebūtų teisinga ir pamokanti, šis „multikas“ prailgsta. Filmuko vidurys yra kiek perkrautas santykių aiškinimosi, vienas kito drąsinimu ar pernelyg karštų reakcijų. Tokia truputį muilo opera, nes aplink vis kas nors nusivylęs arba kas nors paaukoja viską dėl kito laimės. Labai jaučiasi juostoje ir liūdesys dėl Nuostabiojo Horneto mirties – jis nuolat minimas ir filmukas tampa simboliu jam – pasiaukojančiam, herojiškam bei teisingam autoritetui. Juostos viduryje jau ėmiau žiūrėt, kiek čia dar truks, nes iš esmės visą filmą žiūrovai laukia pabaigos lenktynių – kada jos įvyks ir kaip baigsis. Taigi pusantros valandos laukimas filmo pabaigos tampa stambiu akmeniu „Ratai 3“ darže, nors pabaiga ir nenuvilia. Ir net, galėčiau pasakyti, kiek pakylėja. Tas teisybės, garbės ir sąžiningumo triumfas nulieja salę taip, kad vaikai ima ploti. Tikrai, pasibaigus „multikui“ vaikai salėje plojo.

Iš techninės pusės – viskas gražiai, ryškiai ir detaliai nupiešta, o neįprasti kamerų kampai pamalonina akį. Muzika, nors ir ypatingai neišsiskiria, vietomis priverčia linksėti į taktą, o pabaigoje puikiai priderinama prie emocijų. Dėl lietuviško įgarsinimo džiugu, kad L. Pobedonoscevas ir toliau puikiai įgarsina Žaibą, kiti irgi skamba kaip senoje geroje pirmojoje dalyje, nors Kruz Ramirez užkimęs tonas man nelipo prie geltonos mašinos vaizdo.

„Ratai 3“, nors ir ne šedevras, bet įrodė, kad laiko patikrinta ir vaikų pamilta klasika su teisingu moralu ir spalvingais veikėjais – raktas į kiekvieno vaiko (ar net suaugusio) širdį. Ir pagaliau ausyse vėl maloniai zvimbia pro ekraną praskriejančių pieštų automobilių garsas.

6.5
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
5.0
Režisūra
6.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
5.0
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
6.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles