Aokigahara yra miškas Japonijoje, Fudzijamos kalno papėdėje. Labai baisus miškas, nes liaudis ten mėgsta žudytis. Mėgsta ir šiukšlinti – visgi turistinė vieta netoli svarbiausio kalno Japonijoje (į kurį dar taip lengva įkopti, kad Fudži nuolat yra apgultas pensininkų). Tačiau siaubo filmo apie šiukšles nepadarysi, o padaręs neišleisi į kino ekranus, todėl kūrybingai išverstas „Demonų miškas“ yra apie savižudiškas dvasias ir šiaip siaubus.

Sara (Natalie Dormer) išvažiuoja į Japoniją ieškoti savo dvynės sesers Džesės, nes ši išėjo į Aokigahara mišką. Kadangi ten savižudžiai lyste lenda, policija visiškai nesiruošia nieko daryti. Tad telieka susikrauti lagaminus ir lėkti į tekančios saulės šalį, nes mistiškas dvynių ryšys jai sako, kad sesuo yra gyva. Tuo tarpu Japonijoje visi kalba apie mišką, dvasias ir piktas šmėklas, pasiglemžiančias liūdnus žmones. Turizmo blogą ir vietinį miškininką pažįstantis Aidanas (Taylor Kinney) siūlosi padėti, bet ir jis atrodo įtartinas…

Jump scare. Anglakalbiai tai vadina „jump scare“. Kai filmas groja įtemptą muziką, išsigandę veikėjai klaidžioja, garsas staiga nutyla, o tu pirsteli į kelnes išsigandęs staiga iššokusio katino ar šmėklos. tai yra jump scare. Kai siaubo žaidime koridoriuje išsijungia šviesa, o įsijungus pamatai pamėklę, tai – jump scare. „Demonų miškas“ šia technika tiesiog piktnaudžiauja. Jei Tonis Montana būtų šniaukštęs koksą, kaip šis filmas stumia šį paprasčiausią ir pigiausią gąsdinimo metodą, „Scarface” būtų penkių minučių ilgio filmas. Visas siaubo filmo „siaubas” pasikliauja minėta technika, net jei prie jų priveda kvailai ir be jokios logikos. Pačiam pirmam net nėra vaiduoklių ar kažko tikrai baisaus!

Bet matyt kažkas užmetė akį į tą servetėlę, ant kurios buvo užrašytas siužetas ir pastebėjo, kad labai tankiai ten „jump scare” prikeverzota. Ir tas žmogus mykimu bei ženklais bandė išaiškinti, kad siaubo filmuose siaubą galima kelti kitais būdais, todėl dar bandoma primesti, kad gal čia ne vaiduokliai, gal Sara šiaip eina iš proto ir, kad Aidanas turi netyrų kėslų. Tik tiek, kad su šiais punktais dirbta taip nemokšiškai, kad įtampa galiausiai užleidžia vietą susierzinimui. O aš jau susierzinęs nuo pastovaus ir jau nuspėjamo jump scare naudojimo!

Be to, kad triukai yra pigūs ir nuobodūs, tai ir šmėklų dizainas nėra labai įdomus, originalus ar japoniškas. Tie patys papuvę veidai, kruvinos dantenos, ilgi dantys, nešvarūs plaukai, kuriuos matėme šimtame gąsdinančių video ir gif’ų. Ir galiausiai jie patys pasidaro nebebaisūs, nes jei jau matai vaiduoklius, tai žinai, kad tikėtinai iš niekur joks veidas staiga neišlįs. Paprasta, numatoma, nuobodu.

Natalie Dormer adekvačiai suvaidino abi seseris ir į ją nėra skausminga žiūrėti (ir šiaip, ji tokia maloni akiai), tad kaltė dėl šio filmo krenta ne ant jos pečių, bet nuoskaudą už vaidybą šioje juostoje vis tiek jausiu. Tayloras Kinney’is praleido nemažai laiko bukai spoksodamas kaip Aidanas ir tai kiek erzina. Jam gal trūksta to subtilumo, kuris būtų padėjęs vystyti įtampą filme. Kita vertus, gal pačiam sumanymui (O GAL AIDANAS YRA ŽUDIKAS?!) trūksta subtilumo ir išpildymo.

Jei nori būt reguliariai gąsdinamas prieš veidą iššokančių pamėklių, „Demonų miškas“ yra filmas tau – nors turbūt tada reiktų ir susimąstyti apie savo skonį. Kitu atveju, tai yra pakankamai normaliai nufilmuotas silpnas siaubo filmas, naudojantis tokius pigius komponentus, kad jei tai būtų namas, tai būtų pastatytas iš faneros ir panaudotos kramtomos gumos.

5.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
4.0
Režisūra
4.0
Kinematografija
6.0
Garso takelis
7.0
Techninė pusė
7.0
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles