Apsimeskime farais

Let’s Be Cops

„Ateina farai“

Nuotaikingų komedijų režisierius Luke‘as Greenfieldas, sukūręs 2001 metais pasirodžiusį „Gyvūną“ su Robu Schneideriu, lietuvių pamėgtą komediją „Mano kaimynė – pornožvaigždė“ ir 2011 metais išleistą romantinę dramą „Kažkas skolinto“, paskutiniais metais pasirinko darbą su televiziniais projektais ir po trijų metų poilsio nuo vaidybinių filmų pristato savo naują, labiausiai pavažiavusį karjeros darbą.
Režisierius kviečia visus tualetinio humoro ir porininkų tematikos gerbėjus pamatyti dar vieną komedijos žanro hitą, kuriame bus galima pasijuokti iš rasistinių juokelių, pasibaisėti amerikiečių teisingumo vykdymo stiliumi ir pasišaipyta iš daugelio policininkų filmų.

Apie ką mes čia…

Kambariokai Džastinas ir Rajanas nieko gyvenime nepasiekė. Jie dirba mažai apmokamus darbus, neturi šeimų ir, kas labiausiai liūdna, jokių ambicijų. Vieną dieną vyrukai gauna pakvietimą į kostiumų vakarėlį, kuriame turėtų susirinkt visi mokyklos draugai. Bičiuliai apsirengia policininkais, tačiau užėję į prašmatnų vakarėlį supranta, kad padarė didžiulę klaidą. Po gėdingai praleisto pasilinksminimo Džastinui šauna į galvą apsimesti policininku ir neteisėtai vykdyti teisingumą mieste. Deja – čia buvo jo didžiausia gyvenimo klaida…

Kūrinio vidus

Policininkų tematika kine labai plati, tačiau jau nuo seniausių laikų žiūrovus labiausiai traukė komediniai šios žmonių specialybės pasirodymai. Prisiminkime filmus „Starskis ir Hačas“, „Beverli Hilso policininkas“, „Blogi vyrukai“ ar „Piko valanda“, kuriuose pagrindiniai personažai savo kurioziniais pasirodymais sukeldavo tikras juoko bangas kino salėse. Paskutiniais metais ši tema aprimo, bet prieš metus į kinus žengė moteriškoji porininkų temos versija – „Vienas šūvis – dvi kulkos“. Joje miesto teisingumu rūpinosi netipinis moteriškas duetas. Filmas tapo finansiniu hitu, tačiau jo turinys buvo pernelyg skystas. Pagaliau atėjo 2014 metai ir į mūsų kino ekranus įžengia tiek „Nevykėliai po priedanga 2“, tiek naujai gimęs netikrų policininkų duetas.

Filmas ir jo siužetinė linija susižiūri visai nenuobodžiai, tačiau juostos istorijos pateikimas pernelyg klišinis ir per daug nušlifuotas iš kitų panašaus žanro ir, tuo labiau, temos darbų. Tai jau yra blogai, kai filmo metu galima pamatyti daugelį momentų, kuriais mėgavomės žiūrėdami „Piko valandą“. Humoras filme standartinis, nėra išradingų juokelių, tačiau būtent ant jo ir laikosi visas skylėto scenarijaus pamatas. Banalybių mugę praplečia ir visiškai nesąmoningi dialogai, kurie primena „Blogų vyrukų“ stilių. Žinoma, iki Michaelo Bay‘aus dilogijos šiai juostai labai toli. Neapsieinama ir be rasistinių ar nacionalistinių posakių, kurie kartais nelabai gerai įsipaišo į bendrą juostos kontekstą, tačiau pasišaipymas iš narkomanų vertas medalio. Tai vienintelė nenuvalkiota juostos scena. Veiksmo plane viskas gerai, tačiau, vėlgi, įpusėjus juostai pasidaro šiek tiek nuobodu. Užtęstas siužetinės linijos veiksmas atitraukia dėmesį, todėl laukti paskutinės susišaudymo scenos nėra malonu. Kaip jau minėta anksčiau, filme daug banalių vietų, matytų kituose tokio pobūdžio projektuose, kurias tiesiog būtų galima pašalinti, o nufilmuotą medžiagą pridėti prie DVD/Blu-Ray papildymų. Netrūksta ir meilės konteksto. Kaip gi be jo. Tačiau šis siužetinis vingis visgi netrikdo. Juk kiekvienas iš mūsų nori būti mylimas, o šiame filme tas jausmas pateiktas gana švelniai. Tai tikrai stebina bežiūrint į apsirūkiusius porininkus.

Herojų, jei juos taip galima pavadinti, plane nėra jokių netikėtumų ar kokių nors ypatingai charizmatiškai atrodančių personažų. Pagrindinis duetas – tipiniai amerikiečiai – lenda kur nereikia, bando vaidinti didvyrius lyg būtų laukinių vakarų kaubojai, su siaura pasaulėžiūra ir visiškai be atsakomybės jausmo. Tuo tarpu tiek Džastinas, tiek Rajanas pateikiami kaip nevykėliai, neturintys ambicijų. Lyg du imbicilai, kuriems pasitaikė proga suvaidinti policininkus ir gauti viską, ko tik užsigeidžia. Įdomiausia, kad tai tikrai vyksta JAV. Policininkai jaučiasi kaip tikri Dievai, lyg tie, kuriems visi turi paklusti. Kažkodėl toks „farų“ pateikimas primena aliuzija į mūsų šalies pareigūnus, kurie irgi kartais peržengia lazdą. Antagonistų filme netrūksta, tačiau jie visi vienodi, net ir jų veidai panašūs. Tai šiek tiek trikdo visą juostos peržiūros laiką. Negi reikia kiekviename tokiame filme kišti Haso Gruberio autoportretą? Ekrane juk ne Džonas Makleinas, o nevykėliai.

Pasižiūrėjus „Nevykėlius po priedanga 2“ ir šį filmą, kurio tematikos beveik identiškos, pasidaro aišku, kad Philo Lordo režisuota juosta lenkia šį filmą dešimteriopai. Žinoma, čia irgi buvo nemažai vietų, kur galima ir nusišypsoti ir pasijuokti, gerai praleisti laiką kino salėje, tačiau išėjus iš kino įspūdis akimirksniu išgaruoja. Filmas skirtas vienkartiniam naudojimui, kurį geriausia pasižiūrėti kino salėje su būriu draugų, nes namų sąlygomis galima atrasti žymiai vertingesnių juostų.

Techninė juostos pusė

Ryškiausiais juostos techninės pusės papildymas – garso takelis ir jo muzikiniai komponentai, kurie labai pagyvina juostoje rodomas scenas. Tik kelios iš jų neypatingai pateiktos, todėl, kaip buvo minėta anksčiau, apima nuobodulys dėl užsitęsusio veiksmo. Filmo metu galima išgirsti Whiz Khalifa atliekamą dainą „Work Hard, Play Hard“, legendinės repo grupės Cypress Hill hitą „Shots Go Off“ ir Major Lazer darbą „Bubble Butt“. Taip pat neapsieinama ir be gerų muzikinių skambesių.

Operatorius šį filmą padarė pakenčiamą, tačiau kai kuriose scenose matosi visiškai tragiškas darbas. Veiksmo scenos arba labai juokingi herojų pasirodymai išreikšti pernelyg sausai, pilkai ir, galiausiai, neįdomiai. Viena tokių scenų – bandymas sutvarkyti situaciją merginų bendrabutyje. Pats miestas ir jo pateikimas atrodo gana patraukliai, todėl dėl bendrų panoraminių vaizdų, galima teigti, kad kameros darbas atliktas puikiai.

Filmo montažas silpnas. Tam tikros scenos sulipdytos nesąmoningai, o per susišaudymą pridaryta daug klaidų, kurios galiausiai leido patirti, koks prastas yra šios juostos scenarijus. Garso montažas pakenčiamas, bet buvo galima pasirinkti kitokį pateikimo būdą. Vienoje scenoje jis pernelyg sustiprintas, kitoje švelnesnis, kas galiausiai padarė šiokią tokią košę. Ypatingai pastebimas perėjimas nuo susišaudymo iki ramesnės scenos.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pagrindinių veikėjų atlikėjai – seni bičiuliai, kuriuos galima matyti keliuose televiziniuose serialuose, pvz. „Naujokė“ – aktoriai Damonas Wayansas ir Jake‘as Johnsonas neparodo nieko įsimintino, tačiau jų personažų perteikimas visiškai netrikdo.

Damonas, žinomo aktorių klano narys, kurį dažnai galima pamatyti mūsų televizijoje filme „Majoras Peinas“, šioje juostoje vaidina labai ramų, tačiau šiek tiek ištvirkusį vaikinuką. Jam toks vaidmuo net labai tinka, tačiau žiūrint bendrai, jo personažo pateikimas nykus. Viso filmo metu jis lygiuojasi į Martiną Lawrence‘ą ir Chrisą Tuckerį, kurie ir įkvėpė jį šiam vaidmeniui. Deja, tokie bandymai buvo tiesiog per prasti lyginant su žinomais kino ekranų veidais.

Jake‘as Johnsonas irgi ne ypatingai pasistengė, tačiau toks durnelio portretas, kurį jis pateikia, susižiūri visai pakenčiamai. Netgi visai gerai, palyginus su kitais juostoje pasirodančiais aktoriais ir jo porininku.

Antraplaniuose vaidmenyse atsidūrė ne ką mažiau atpažįstami veidai – James‘as D‘Arcy‘is, Nina Dobrev, Robas Riggie‘is (jį galima pamatyti ir šių metų „Nevykėliai po priedanga 2“) ir Andy‘į Garcią. Dėl pastarojo labiausiai liūdna, kad jam tenka vaidinti tokiuose projektuose. O tokią ateitį ir perspektyvas turėjo po trečiojo „Krikštatėvio“ pasirodymo…

Verdiktas

„Apsimeskime farais“ – tai nuvalkioto scenarijaus ir primityvios siužetinės linijos komedinis projektas, pašiepiantis policininkų kasdienybę JAV didmiesčiuose. Filme galima atrasti kelis visai pavykusius juokelius, priverčiančius išties gerai pasijuokti, neerzinančius personažus ir smagų garso takelį, sugebantį pagyvinti bendrą, kartais nuobodžiai vystomą juostos veiksmą.

5
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
2.0
Režisūra
4.0
Kinematografija
5.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
6.0
Aktoriai
5.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. G / 2014 rugsėjo 14

    Taip kaip ir minėta, vienkartinis filmas smagiam laiko praleidimui. Su drauge žiūrėjom kino teatre, tam kartui pasijuokėm ir gerai.. 🙂 Nieko ypatingo

  2. Martynas / 2014 lapkričio 17

    Filmas labai prastas, humoras labai lekstas.

    P.S Darek, Damon Wayans Jr. nevaidino Major Payne – jame vaidino vyresnysis brolis Damon Wayans.

  3. Dario Voitukevez / 2014 lapkričio 17

    Ne brolis, o tevas. Siek tiek ne taip supratai. Buvo kalbama apie seimos klana, o ne apie Damono pasirodyma Majore Peine.

  4. Martynas / 2014 lapkričio 24

    Ups, pats betaisydamas suklydau 🙂 Taciau is to sakinio apie Majora atrodo, kad turi omenyje kad sunus ir vaidino tame filme 🙂
    Dabar suprantu ka norejai pasakyti