Toras. Pasaulių pabaiga

Thor: Ragnarok

Didelis komiksų bei pagal juos sukurtų filmų gerbėjas, režisierius ir aktorius Kevinas Smithas savo bendravardį, „Marvel“ kino studijos prezidentą Keviną Feige‘į yra pavadinęs geriausiu šių laikų filmeikeriu. Nors tiesioginis šio žodžio vertimas į lietuvių kalbą būtų filmų/kino kūrėjas, labiau tinkantis terminas K. Feige‘iui būtų filmų gamintojas. Ir jis tikrai geriausias šios srities specialistas šių dienų Holivude. Prieš beveik dešimtmetį jo užkurta „Marvel“ filmų mašina sėkmingai dirba iki šiol ir net nesiruošia sustoti. Beveik nė vienas „Marvel“ visatos filmas nėra blogas, jie mylimi kritikų ir žiūrovų bei uždirba kalnus pinigų. Tačiau kinas, nors kartais tuo ir po truputį tampa, nėra tikrų tikriausias fabrikas. Mašinininio darbo čia neužteks. Reikia dvasios, reikia šviežumo, reikia kažko naujo. Ir K. Feige‘is tą šviežią oro gūsnį rado Naujoje Zelandijoje, kai įsilieti į „Marvel“ šeimą pakvietė vieną įdomesnių šiuo metu dirbančių režisierių, maoriško ir žydiško kraujo turintį Taiką Waititį. Peržiūrėjus jo režisuotą „Torą. Pasaulių pabaigą“ (angl. „Thor: Ragnarok“) aiškiai matyti, jog T. Waititi įnešė naujų spalvų į kiek vienodėjantį komiksinių filmų pasaulį.

Trumpai apie siužetą

Bandydamas grįžti namo į Asgardą, Toras (akt. Chrisas Hemsworthas) mirties deivės Helos (akt. Cate Blanchett) yra nutrenkiamas į Sakaro planetą. Čia ekscentriškasis valdovas Didmeistris (akt. Jeffas Goldblumas) organizuoja gladiatorių varžybas, kuriose, norėdamas atgauti laisvę bei grįžti namo, turės dalyvauti ir griaustinio dievas.

Tegyvuoja komedija!

„Marvel“ filmai visada pasižymėjo šūsniu humoro ir šviesiomis spalvomis, ypač lyginant juos su tamsiu koloritu ir niūria tematika pasižyminčiomis „DC“ komiksų ekranizacijomis. Tačiau T. Waititi stipriai pakeičia trečiąją „Toro“ dalį, nors joje ir netrūksta šviesos ir juokų.

Pirmiausia, apie humorą. Nors „Marvel“ filmai ir buvo nuotaikingi bei linksmi, vis tiek, tai buvo labiau fantastiniai nuotykių filmai nei komedijos. Su „Toru. Pasaulių pabaiga“ yra atvirkščiai. Nors čia veiksmo, kovų ir nuotykių netrūksta, visa savo esybe šis filmas yra komedija. Ir tai, neabejotinai, yra režisieriaus iš N. Zelandijos darbas.

T. Waitičio prisilietimas juntamas ir pačiuose filmo pokštuose, kurie pripildyti jo mylimo absurdo ir švelnių nesąmonių. Visgi, tai nėra lėkštas nesąmonių humoras. Tai T. Waitičio humoras, kuris pasižymi kokybe ir kai kada paslėpta socialine potekste, kuri ne iš karto perprantama. Esate visiškas paniurėlis, jei bent keletą kartų nenusišypsosite ar nenusijuoksite per šį „Toro“ filmą. Mano manymu, tai tikrai pats nuotaikingiausias ir juokingiausias „Marvel“ visatos filmas (nors „Galaktikos sergėtojai“ (angl. „Guardians of the Galaxy“) mina ant kulnų).

Tačiau, kad ir kokie kokybiški ir juokingi buvo filmo pokštai, kartais jie būdavo panaudojami ne vietoje ir ne laiku. Per daug detaliai nesiplėsiu, nes kalba eitų apie ganėtinai specifines siužeto detales, tačiau kai kurie dramatiški ar netgi tragiški momentai būdavo nuleidžiami juokais ar paslėpiami po viena ar kita komiškumo išraiška. Tie pokštai tikrai buvo juokingi, tačiau prisiminus tas scenas dabar, atrodo šiek tiek keista, jog kūrėjai visą tragizmą nuspalvino vaivorykštėmis. Galbūt per daug stebėtis nevertėtų, nes kaip jau buvo minėta, tai buvo labiau komedija nei rimtomis nuotaikomis pasižymintis filmas. Ir ne vien tik šioje vietoje matyti T. Waitičio ranka.

Waititiški pokyčiai

„Toras. Pasaulių pabaiga“ pirmiausia yra T. Waitičio filmas, o tik vėliau visa kita. Jis įsipaišo į „Marvel“ kuriamą epinį paveikslą, ypač dabar, kai vis daugiau šios serijos filmų pasižymi savitumu ir juose juntamas pakviesto režisieriaus savitas žvilgsnis į siužetą ir veikėjus. Tačiau šis filmas tikrai nepanašus į kitus „Toro“ filmus. Iš dalies tai gerai. Pirmoji trilogijos dalis buvo gera pradžia, susipažinimas su veikėjais, juos supančiais pasauliais, šiek tiek veiksmo, šiek tiek humoro, šiek tiek meilės. Nieko per daug įspūdingo, tačiau kokybiška pramoga su „Marvel“ etikete. Antroji dalis „Toras. Tamsos pasaulis“ (angl. „Thor: The Dark World“) buvo vienas nykesnių epizodų komiksinių filmų ekranizacijų pasaulyje. Ne visiška tragedija, tačiau blankokas darbas, užmirštamas ganėtinai greitai. Tad ar matydami tendencijas, mes būtume norėje matyti panašią trečią dalį? Tikrai ne. Tad reikia džiaugtis ir ploti katučiu, jog tai suprato K. Feige‘is su kompanija. Tai suprato ir griaustinio dievą supantį pasaulį į rankas paėmęs T. Waititi.

Šis filmas bus svarbus toliau plėtojant „Marvel“ kino visatą, jame yra nuorodų ir į kitus filmus ar veikėjus. Tad „Marvel“ šiame kūrinyje užima svarbią dalį. Tačiau čia vietos nelieka praėjusioms „Toro“ dalims. T. Waititi su komanda braukė brūkšnį ir jiems svarbu buvo ne tai, kas vyko kažkada, o tai, kas vyksta dabar. Užuominų į ankstensius Toro ar asgardiečių nuotykius per daug nėra, su kai kuriais veikėjais, kurie yra svarbūs Torui ir visai jo istorijai, atsisveikinama gana lengvai. Nors nuotaikingesnė tematika ir kokybiškiau suręstas siužetas džiugina, toks atsiribojimas nuo kitų dalių kiek stebina. Žinoma, T. Waititi šią istoriją norėjo paversti sava, tačiau jis ėmėsi režisuoti trečią trilogijos dalį, tad keistas toks kitų dviejų filmų ignoravimas. Pats filmo konstravimas lyg ir sufleravo, jog tai tęsinys. Veikėjai, o tuo pačiu ir žiūrovai, iškart metami į veiksmą, nėra ilgų įžangų. Tačiau pasibaigus filmui išlieka jausmas, kad režisierius į šį filmą žiūri kaip į naują pradžią, o ne pratęsimą. Tai dar labiau patvirtina faktas, jog kino kūrėjas norėtų tęsti darbą su „Marvel“, tačiau jis tai įsivaizduoja kaip „Toro.Pasaulių pabaigos“ tęsinio kūrimą, o ne ketvirtosios „Toro“ dalies pastatymą.

Šis filmas taip pat išskirtinis ir tuo, jog tai pagaliau yra Toro filmas. Nors tai skamba kiek ironiškai, tačiau tai tiesa. Chrisas Hemsworthas yra talentingas aktorius ir pagrindinį veikėją jis suvaidindavo tikrai gerai, vis tik, kažko vis pritrūkdavo. Ir tais trūkumais pasinaudodavo Lokis ir jo vaidmens atlikėjas Tomas Hiddlestonas, kurie ir būdavo pagrindinės žvaigždės. C. Hemsworthui reikėjo išlaisvinti vidinę charizmą ir visą veikėjo potencialą tam, kad visos šviesos būtų nukreiptos į jį. Tai aktoriui su T. Waitičio pagalba padaryti pavyko. Toras buvo šmaikštus ir įdomus veikėjas, tačiau svarbiausia, jis buvo pagrindinė filmo žvaigždė. Nenuvertinant C. Hemswortho pasirodymo, prie to stipriai prisidėjo, jog Lokis buvo ganėtinai nusodintas šiame filme. Vienas charizmatiškiausių ir patraukliausių „Marvel“ veikėjų šioje juostoje tapo lengvu pajuokos objektu. Galbūt tam atėjo laikas.

Dievai ir meistrai

Jau aptarėme, jog C. Hemsworthas šiame filme savo darbą atliko gerai. Nors T. Hiddlestono veikėjas ir buvo šiek tiek nuslopintas, aktorius vis tiek puikiai įsikūnijo į apgaulės dievą. O kaip kiti veikėjai ir juos įkūnijantys aktoriai?

„Marvel“ kurį laiką turėjo problemą su pagrindiniais filmų antagonistais. Jie buvo neįsimenantys ir nuobodoki. Pirmąją ir dalį antrosios „Marvel“ kino visatos fazių labiausiai įsimintinas blogiukas buvo Lokis. Filmai buvo įdomūs, įtraukiantys, juokingi, keliantys įtampą, turintys puikius pagrindinius veikėjus… Turėjo praktiškai viską. Tik priešų stovyklose vyravo nykuma. Tai pradėjo keistis. „Torą. Pasaulių pabaigą“ nykių anragonistų turėjimu apkaltinti ranka nekiltų.

Pagrindine griaustinio dievo prieše šiame nuotykyje tampa mirties deivė Hela, kurią įkūnijo talentingoji Cate Blanchett. Grėsminga, negailestinga ir žiauri, tačiau savaip žavi mitinė dievybė buvo ryškus juostos veikėjas. Hela įsipaišė ir į ganėtinai komišką filmo atmosferą, pati kartkartėmis numesdama vieną kitą juokelį, tačiau didžiąją laiko dalį ji buvo nuožmus blogio įsikūnijimas. Filmo kūrėjams pavyko suderinti filmo komiškumą su pagrindinės antagonistės prigimtimi, tad Hela tapo ne kažkokia blogietės parodija, o ryškia Toro priešininke.

Jei to būtų maža, šis filmas turėjo ir antrą ryškų antagonistą. Dideliu blogio įsikūnijimu jį pavadinti būtų sunku, tačiau kad jis buvo ryškus, tai jau tikrai. Kalbu apie Jeffo Goldblumo suvaidintą Didmeistrį. Hedonistiškas Sakaro planetos valdovas buvo tikrai įsimintinas veikėjas. Kiekviena jo scena buvo nuostabi.  Jeffo Goldblumo pasirodymas ekranus pripildydavo absurdo ir keistumo, kurie žavėjo bei juokino.

Ryškiai žibėjo ir antro plano veikėjai. Įsimintinas buvo Tessos Thompson pasirodymas vaidinant Valkiriją. Aktorė puikiai suderino komizmo ir veiksmo pradus, kurie pynėsi šiame kūrinyje. Valkiriją turėtume pamatyti ir kituose „Marvel“ projektuose, o dėl reikėtų tik džiaugtis. Veikėja nebuvo tik meilės objektas ar žodžiais savo simpatiją palaikanti moteris. Ši mergina ėmėsi darbo ir karšė blogiukams pasturgalius ne ką blogiau nei Toras ar Halkas. Smagu, kad filme buvo nuspręsta nebenaudoti klišinio „herojaus-mylimosios“ mišinio. Vietoje to, gavome dvi stiprias, savitas ir charizmatiškas moteris veikėjas.

Dar vieną neblogą pasirodymą pademonstruoja ir Halko įkūnytojas Markas Ruffalo. Pačio veikėjo šimtaprocentinis reikalingumas šiam projektui, mano manymu, yra diskutuotinas, tačiau jis tikrai neatrodė kaip stabdis ar trukdis vystytis siužetui. Halkas/Briusas Baneris irgi tapo T. Waitičio komedijinio ansamblio atlikėju, kuris atsiskleidė per naują humoro prizmę.

Režisieriaus T. Waititi sekėjai ir gerbėjai žino, jog šis kino kūrėjas nepraleidžia progos ir pats pasirodyti savo sukurtuose darbuose. „Toras. Pasaulių pabaiga“ nėra išimtis. Tik čia jis pasirodo ne sau įprastame pavidale, o kaip iš akmenų sudarytas gremėzdiškas, tačiau viduje mielas ir naivus Korgas. Jis ir jo kompanionas Mykas buvo vieni juokingiausių filmo veikėjų, privertusių ne tik šyptelėti, bet kartais ir balsu kvatoti. Internetai juos jau vadina linksmiausiais „Marvel“ visatos personažais ir prašo sukurti filmą apie juos. Neslėpsiu, aš mokėčiau pinigus, jog pamatyčiau kaip ta keistoka ateivių pora patiria įvairiausius nuotykius.

… ir pabaigai

„Toras. Pasaulių pabaiga“ yra šviežio oro gurkšnis vienodėjančioje komiksinių filmų arenoje. Humoru pripildytas projektas nutolsta nuo kitų „Marvel“ filmų ir tampa labiau komedija nei veiksmo ar nuotykių filmu. Juostoje jaučiama režisieriaus T. Waititi ranka, kuri atitolina trečiąją „Toro“ dalį nuo savo žanro kolegų ir prijaukina ją taip, kad tiktų į šio Naujosios Zelandijos kino talento filmografiją. Tačiau net ir tas faktas, jog „Toras. Pasaulių pabaiga“ nėra tipinis „Marvel“ filmas nekeičia to, jog serijos gerbėjai jį mylės. Mylės ne tik dėl superdidvyrių filmų pamišę entuziastai, bet ir didelė auditorijos dalis, nes šis filmas yra puiki pramoga kine.

P.S. Šis filmas įrodė, kad iki skausmo pažįstama, daug kartų kine naudota ir kai kam jau pabosti spėjusi „Led Zeppelin“ daina „Immigrant Song“ gali vėl puikiai skambėti ir pripildyti kovos scenas tona kietumo. Dar kartą pasiklausykime ir kartu su Robertu Plantu pastaukime AaaaaaaaaaAA!

8.6
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.5
Režisūra
9.0
Kinematografija
9.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
9.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. As / 2017 lapkričio 9

    Geras filmas. Nemazai humoro, kuris nemaiso. Gal tik norejosi, kad antagoniste is vis nejuokautu, bet siaip viskas buvo labai skoningai imaisyta. Spec efektai super. Filmas neprailgo.

  2. Trolis / 2017 lapkričio 9

    Aš žiūriu, kad nerodo 3D nei forumcinemas nei Multikino. Gal žinot kodėl? IMDB rašo, kad yra ir 3D versija.

    • Donatas Valentėlis / 2017 lapkričio 12

      Matomai, tikrinote tą dieną, kai Scanoramos seansų buvo daugiau. Šiandien jau matome, kad tiek Forum Cinemas, tiek Multikino rodo ir 3D versiją 🙂

  3. Ugnė / 2017 lapkričio 14

    Filmas paliko įspūdį ir kaip tikros Marvel fanės tikrai nenuvylė. Žiūrėsiu ne vieną kartą, vos tik bus įmanoma nusipirkti DVD. Reikia tik tikėtis, jog ketvirtą Toro dalį (jei tokia bus, o kalbos jau sklinda) režisuos taip pat Waititi!

  4. Elvis / 2017 lapkričio 15

    Balutė, o ne filmas. Labai bandė patekti į Guardians of the Galaxy traukinį pagal humoro kiekį, panašius veikėjus, praktiškai identišką soundtrack, bet šnipštas gavosi. Dar ir per ilgas smarkiai, drąsiai du filmai galėjo būti.