MĖNESIO REŽISIERIUS. Dingęs pasaulis: Juros periodo parkas

The Lost World: Jurassic Park

Stevenas Spielbergas – vienas garsiausių ir geriausių amerikiečių režisierių, kurio įtaka juntama ne tik kine (Spielbergas yra laikomas vienu iš „Naujosios Holivudo eros” pradininku), bet ir visoje pop kultūroje. Jo filmuose idealiai dera stiprios ir intriguojančios istorijos bei kokybiškai pateikti specialieji efektai. Pastarieji tapo viena iš galingiausių režisieriaus vizitinių kortelių, mat filmuose S. Spielbergas preciziškai apjungia praktinius ir kompiuterinius specialiuosius efektus, taip sukurdamas itin tikrovišką ir realistišką filmo atmosferą.

Vienas ryškiausių tokių pavyzdžių – 1993 metais pasirodęs „Juros periodo parkas“ („Jurassic Park”, 1993 m.), kuris sulaukė ne tik kritikų pripažinimo, buvo apdovanotas „Oskarais“ už geriausius vaizdo efektus, įgarsinimą bei garso efektų montažą, bet ir tapo tuo metu pačiu pelningiausiu visų laikų filmu. Juostos sėkmė paskatino režisierių ir jo komandą sukurti tęsinį. Taip 1997 metais į kino ekranus atkeliavo „Dingęs pasaulis: Juros periodo parkas“ (The Lost World: Jurassic Park, 1997 m.). Kaip ir pirmasis, šis filmas buvo ekranizuotas pagal populiaraus amerikiečių rašytojo ir scenaristo Michaelo Crichtono bestselerį „Dingęs pasaulis“, tačiau nei finansine, nei menine prasme kino juosta savo pirmtakui prilygti nesugebėjo.

Filme „Dingęs pasaulis: Juros periodo parkas“ istorija tęsiama prabėgus ketveriems metams nuo pirmajame filme vaizduotų įvykių. Paaiškėja, jog prieš perkeliant dinozaurus į liūdnai pagarsėjusį parką, jie buvo auginami nedidelėje negyvenamoje saloje. Čia jie ir išliko. Sugedus apsaugos sistemoms, visi ropliai tampa laisvi. Į salą atvyksta mokslininkų ekspedicija, kuriai vadovauja pirmojoje dalyje visus siaubus išgyvenęs zoologas Ianas Malcolmas. Tačiau tuo pačiu metu saloje pasirodo ir grupė žiaurių medžiotojų, kurių užduotis yra sugauti ir atgabenti į JAV gyvą tiranozaurą…

Po pirmojo filmo peržiūros kritikai negailėjo pagyrų „Juros periodo parko” kūrybinei komandai, žavėjosi specialiaisiais efektais, o grįžę namo įtariai žvelgė į savo augintinius, jų akyse ieškodami priešistorinio siaubūno elementų. Deja, antroji „Juros periodo parko” dalis tokių pat emocijų nesukėlė. Šiame filme dinozaurai matomi bene dvigubai dažniau nei pirmtake, tačiau juostai trūksta emocijos, gyvumo, įtampos, o svarbiausia – originalumo ir fantazijos.

Tiesa, pastarosios tikrai nestokojo specialiųjų efektų kūrėjai. Filmuojant šią dalį buvo naudojami kompiuteriu sukurti grafiniai dinozaurai ir natūralaus dydžio maketai. „Dingusiame pasaulyje“ matomi du tiranozaurai buvo sukurti garsioje Stano Winstono firmoje, o kiekvienas jų kainavo apie milijoną dolerių. Dinozauruose buvo įmontuota daugybė sudėtingos elektronikos, kurią valdė visa specialistų komanda. Vien tik tiranozauro galva svėrė pusę tonos ir vienu judesiu galėjo sutraiškyti automobilį.

Pirmojoje dalyje kinematografiją kūrusį Deaną Cundey „Dingusiame pasaulyje“ pakeitė Januszas Kaminskis, kurio darbas S. Spielbergo režisuotame „Šindlerio sąraše“ („Schindler’s List, 1993 m.) buvo įvertintas „Oskaru“. Kinematografų pasikeitimas komandoje itin pastebimas lyginant vizualines filmų stilistikas. „Juros periodo parkas“, priešingai nei „Dingęs pasaulis“, buvo ryškesnis ir kontrastingesnis filmas, kuris pasižymėjo plačia spalvų gama bei aštresne vaizdų dinamika. Januszo Kaminskio darbo stilistika šiam tęsiniui suteikė daugiau tamsumo, niūrumo ir baimės, tačiau nesugebėjo išvystyti tokio ryškaus nuotykio efekto, kurį pirmajame filme sukūrė Deanas Cundey.

Muziką „Dingusiam pasauliui” sukūrė kompozitorius Johnas Williamsas, kuris taip pat dirbo ir filmuojant pirmąją dalį, tačiau tai nėra stereotipinis tęsinio garso takelis. Muzika komponuojama atsižvelgiant į pakitusią filmo veiksmo vietą, tamsesnę atmosferą bei skirtingus istorijos personažų tipus bei charakterius. Šios dalies garso takelis sustiprina specialiųjų efektų įspūdį, tačiau neišgelbsti vidutiniškos kino juostos siužetinės linijos.

Pagrindinius vaidmenis šiame filme atliko Jeffas Goldblumas bei Julianne Moore. Ir kolektyvinis aktorių darbas „Dingusiame pasaulyje“ nėra prastas, palyginimų su pirmąja dalimi išvengti neįmanoma. Daktaro Iano Malcolmo (akt. Jeffas Goldblumas) personažas „Juros periodo parke” žavėjęs savo ekstravagantiškumu, energija ir kandžiais juokeliais, šioje dalyje nebeatrodo toks organiškas ir natūralus, tačiau vis tiek sugeba prikaustyti ir išlaikyti žiūrovo dėmesį. Sarah Harding personažas (akt. Julianne Moore) nepasižymi ryškiom išskirtinėm savybėm ar charakterio bruožais, tačiau ją įkūnijusi J. Moore sukuria išties įtikinimą mokslininkės vaidmenį.

„Dingęs pasaulis: Juros periodo parkas” – tai vienas silpnesnių legendinio amerikiečių režisieriaus Steveno Spielbergo filmų, kurio ganėtinai vidutinišką ir banalią siužetinę liniją gelbsti išties įspūdingi to meto specialieji efektai, geras kameros darbas bei baugią atmosferą sukuriantis garso takelis. Filmui trūksta gyvybės ir fantazijos, kuri pirmąją dalį pavertė nuostabia įtampos persunkta nuotykiu kelione po priešistorinių gyvūnų parką.

6.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
5.0
Režisūra
6.0
Kinematografija
7.0
Garso takelis
7.0
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles