MĖNESIO REŽISIERIUS: Bryan Singer

Gegužės mėnesį iš Holivudo tikėtis didelių kino šedevrų, ko gero, neverta. Tačiau tai visai neblogas laikas pristatyti kokybiškus pramoginius filmus – ir pamažu nuteikti publiką būsimiems vasaros hitams. Tad dažnai šiuo metu sulaukiame neblogų animacinių filmų premjerų ir komiksų ekranizacijų. Apie stebuklingų galių turinčius mutantus Iksmenus pirmą kartą kino pasaulyje išgirdome 2000 m. Šiemet pristatomas jau devintas šios serijos filmas, netolimoje ateityje suplanuoti dar du. Ko gero, nereikia priminti, kokį didžiulį indėlį į šią seriją įnešė režisierius Bryanas Singeris. Maža to, kad jis režisavo keturis šios serijos filmus, rašė scenarijus ir plėtojo personažus. B. Singerio dėka ne tik išpopuliarėjo „Iksmenai“ (angl. „X-Men“) – su šia serija atgimė susidomėjimas superherojų filmais apskritai. O juk iki tol pats B. Singeris net neskaitė komiksų! Bet apie viską iš eilės – kaip jau supratote, gegužės mėnesio režisieriumi pasirinkome B. Singerį, kurio filmografijoje yra tikrai šis tas daugiau nei „Iksmenai“.

Pradžia ir pirmieji filmai

Net jei tavo gyvenimas prasideda vaikų namuose, dar nereiškia, kad ir šviesesnės ateities tikėtis neverta. Taip nutiko Bryanui Singeriui – dar kūdikį jį įsūnijo turtinga žydų šeima. Vaikystę būsimasis režisierius praleido žydų bendruomenėje Vest Vindzoro Tounšipo mieste Niu Džersio Valstijoje. Kaip ir dauguma žinomų režisierių dar būdamas vaikas jis „žaidė kiną“ – kartu su vaikystės draugu Christopheriu Mcquire‘u, vėliau tapusiu ištikimu jo scenaristu, savo įtėvių namų kieme kurdavo filmus – dažniausiai apie II-ąjį pasaulinį karą. Tad nieko nuostabaus, kad baigęs mokyklą pasirinko būtent kino režisūros studijas, kurias po dvejų metų Niujorko Vizualinių menų mokykloje pratęsė Los Andželo USC Kinematikos menų mokykloje. Pirmąjį savo filmą – trumpametražį „Liūto irštva“ (angl. „Lion‘s Den“) B. Singeris, pasitelkęs į pagalbą savo draugus aktorių Ethaną Hawke ir montažistą Johną Ottmaną, sukūrė 1988 m. Pristatydamas savo debiutinį darbą jis surado galimus finansuotojus savo būsimiems filmams. Taip 1993 m. gimė jo pirmasis ilgametražis filmas „Viešai prieinama“ (angl. „Public Access“), su kuriuo B. Singeris dalyvavo Sandanso festivalyje – iš čia jis parsivežė ex eqou Didįjį žiuri prizą.

Panašu, kad B. Singeriui geriausiai reikalingas pažintis megzti sekėsi per jo paties filmų pristatymui skirtus renginius. Būtent 1993 m. Sandanse pristatydamas savo debiutinį ilgametražį „Viešai prieinama“ B. Singeris susipažino su aktoriumi Kevinu Spacey‘iu, kuriam taip patiko B. Singerio juosta, kad iš karto sutiko vaidinti būsimame šio režisieriaus filme, kad ir koks jis bebūtų. Atsitiktinai žurnale perskaityta antraštė „Paprasti įtariamieji“ (angl. „Ussual Suspects“) davė idėją ne tik pavadinimui, bet ir visai būsimo filmo koncepcijai bei siužetui. K. Spacey nuojauta neapgavo – naujasis jauno režisieriaus darbas buvo sėkmingas. Pats K. Spacey už antraplanį vaidmenį „Paprastuose įtariamuosiuose“ apdovanotas Oskaru, dar vieną garbingą statulėlę ši juosta gavo už geriausią originalų scenarijų. Pats B. Singeris šį naujojo noir stiliaus filmą apibūdina kaip „Dvigubo draudimo“ (angl. „Double Indemnity“, 1944 m.) ir „Rošomono“ (jap. „Rashômon“, 1950 m.) sintezę, teigdamas, kad „Paprasti įtariamieji“ sukurti taip, kad būtų galima grįžti atgal ir dar kartą pamatyti tai, į ką pirmą kartą žiūrėdamas neatkreipei dėmesio.

339248
Kadras iš filmo „Paprasti įtariamieji“

Turbūt nieko keista, kad ir šis filmas padėjo pamatus kitai B. Singerio juostai. Dar būdamas 19 metų amžiaus jis perskaitė amerikiečių rašytojo „siaubo karaliumi“ tituluojamo Steveno Kingo apsakymą „Gabus mokinys“ (angl. „Apt Pupil“), o tapęs režisieriumi labai norėjo šią knygą ekranizuoti. Tuo metu, kai B. Singeriui pasitaikė galimybę šią savo svajonę įgyvendinti, projektas jau buvo perėjęs ne vienas rankas ir dėl to iškilo problema dėl ekranizacijos teisių (ilgai delsiant jos vėl buvo grąžintos pačiam S. Kingui). Tačiau B. Singeris nepasidavė – jis nusiuntė Brandono Boyce‘o rašytą scenarijaus juodraštį ir savo ką tik išleisto filmo „Paprasti įtariamieji“ kopiją. Ar bereikia sakyti, kad tai visiškai sužavėjo S. Kingą – autorines teises ekranizuoti savo kūrinį B. Singeriui jis perleido vos už 1 JAV dolerį! (Žinoma, su išlyga gauti dalį būsimų filmo pajamų.) Nepaisant tam tikrų pakeitimų B. Singerio ekranizacija, anot paties režisieriaus, S. Kingui patiko. Ekranizuodamas „Gabų mokinį“ B. Singeris stengėsi naudoti mažiau antgamtinio siaubo – jis labiau akcentavo siaubą, kylantį iš pačių personažų. Jo teigimu, „Gabus mokinys“ , kurį pats B. Singeris įvardija kaip „žiaurumo studijų premisą“, yra sukurtas pagal tikrų siaubo filmų dvasią. Kadangi filmas paliečia jautrią holokausto temą, išankstiniai seansai buvo demonstruojami Los Andželo Tolerancijos muziejaus Holokausto centre. Sulaukęs pozityvių atsiliepimų tiek iš rabinų, tiek iš kitų išankstinių peržiūrų dalyvių, B. Singeris galėjo drąsiai pristatyti filmą platesnei auditorijai.

Iksmenai. Komiksų ekranizacijų pradžia

Dar filmuodamas „Gabų mokinį“ B. Singeris pradėjo dairytis naujos juostos – šįkart jis norėjo išbandyti save mokslinės fantastikos srityje. Kito projekto, kuris vėlgi po ilgų klajonių galiausiai atsidūrė B. Singerio rankose, koncepcijos plėtojimas užtruko net 16 metų! Mintis pagal populiarų komiksą kurti „Iksmenų“ (angl. „X-Men“2000 m.) filmą pradėta plėtoti dar 1984 m. Vienu metu projektas buvo sudominęs James‘ą Cameroną ir Kathryną Bigelow. Galiausiai 1996 m. dar neturint pabaigto scenarijaus buvo pasirašyta sutartis su B. Singeriu. Šiam tai buvo pirmasis didelio biudžeto filmas. Tiesa, B. Singeris net tris kartus buvo atsisakęs režisuoti šį filmą, kadangi manė, jog komiksai nėra pati intelektualiausia lektūra. Savo nuomonę jis pakeitė pats perskaitęs keletą komiksų knygų ir pažiūrėjęs kelias animacines ekranizacijas. Studija „20th Century Fox“ B. Singerį pasirinko dėl jo išskirtinio požiūrio į personažus, ko nepademonstravo nei vienas kitas į šio filmo režisieriaus kėdę pretendavęs kandidatas. Tačiau dar ne itin patyręs režisierius „20th Century Fox“ studijos nenuvylė – „Iksmenai“ ne tik atsipirko finansiškai, sulaukė palankios kritikos, bet ir davė pradžią „Iksmenų“ filmų serijai bei superherojų filmų renesansui.

xmen01
Kadras iš filmo „Iksmenai“

Pirmojo „Iksmenų“ filmo sėkmė neabejotinai reiškė, kad bus kuriamas tęsinys – tam, beje, neprireikė tiek laiko, kiek jo pirmtakui. Paruošiamieji darbai prasidėjo praktiškai iš karto po pirmos dalies pristatymo. Tačiau jei scenaristai nesnaudė, tai pats B. Singeris tuo metu buvo užsiėmęs televizinių projektų kūrimu, kurių filmavimus dėl 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių teko atidėti. Vis tik ankstesni įsipareigojimai duoti „Iksmenus“ kuriančiai studijai paėmė viršų ir B. Singeriui televizijos projektus teko pastumti į šoną. Šįkart B. Singeris dar daugiau prisidėjo kurdamas personažų charakteristikas. Ir antrasis filmas (angl. „X2”) apie ypatingų galių turinčius mutantus finansine prasme buvo stulbinamai sėkmingas – gautos pajamos tris kartus viršijo juostos biudžetą! Kritikai šį filmą taip pat įvertino palankiai.

Kiti projektai ir artimos sielos

Nuo „Iksmenų“ B. Singeris toli nepabėgo. Nors ir grįžo prie televizijos projektų – prodiusavo populiarųjį serialą „Daktaras Hausas“ (angl. „House, M. D.“, 2004 – 2012 m.), miniserialą „Trikampis“ (angl. „Triangle“, 2005 m. ), dokumentinį filmą „Mokslas apie Supermeną“ (angl. „The Science of Superman“, 2006 m.), jam buvo siūloma režisuoti dar vieną „Iksmenų“ serijos filmą „Iksmenai: žūtbūtinis mūšis“ (angl. „X-Men: The Last Stand“, 2006 m.). Tačiau galutinio susitarimo su kino studija „Fox“ pasiekti nepavyko ir galiausiai B. Singeriui „Warner Bros.“ pasiūlė imtis „Supermeno: sugrįžimo“ (angl. „Superman Returns“, 2006 m.). Tai tenkino abi puses, o vėliau B. Singeris prisipažino, kad nors ir neskaitė komiksų, tačiau labai susitapatino su pagrindiniu personažu, kadangi tiek Supermenas, tiek pats B. Singeris yra našlaičiai. „Supermenas: sugrįžimas“ tapo dar viena B. Singerio režisuota juosta, sumušusia lankomumo rekordus. Po to B. Singeris prodiusavo dar vieną dokumentinį filmą apie Supermeną ir vėl grįžo į televiziją.

Tačiau plačiosioms masėms skirti didelio biudžeto filmai, panašu, ilgainiui B. Singeriui truputį pakyrėjo, todėl jis pradėjo dairytis kiek mažesnio masto projekto. Juo tapo karinė biografinė istorinė drama „Valkirija“ (angl. „Valkyrie“, 2008 m.), pasakojanti apie pulkininko grafo Clauso von Stauffenbergo organizuotą pasikėsinimą į Adolfą Hitlerį. B. Singeris šiam projektui ruošėsi labai atsakingai – tam, kad geriau suprastų nacių politinį žemėlapį, perskaitė amerikiečių žurnalisto ir rašytojo Williamo L. Shirerio knygą „Trečiojo Reicho iškilimas ir žlugimas“ (angl. „The Rise and Fall of the Third Reich“) ir netgi susitiko su vienu iš buvusių Hitlerio asmens sargybinių. Nors tikrųjų grafo C. Von Stauffenbergo tokio poelgio paskatų išsiaiškinti nepavyko, B. Singeris nusprendė, kad C. Von Stauffenbergas buvo aukštos moralės žmogus, o jo istorijai suteikė įtempto trilerio bruožų. Tiesa, filmavimas tiek dėl Vokietijos, tiek dėl Scientologų bažnyčios nepasitenkinimo nevyko taip sklandžiai, kaip buvo planuojama iš anksto. Tačiau nepaisant šiokio tokio išankstinio nusistatymo, Vokietijos publika „Valkiriją“ sutiko šiltai. Filmą vertinusių tiek JAV tiek Vokietijos kritikų nuomonės išsiskyrė – kai kuriems tai pasirodė eilinis ir niekuo per daug neišsiskiriantis bei nestebinantis filmas, tačiau kiti gyrė režisūrinius sprendimus ir įspūdingą Tomo Cruise‘o vaidybą. Šiaip ar taip, Vokietija liko patenkinta, kad į grafą C. Von Stauffenbergą pagaliau buvo atkreiptas ir Holivudo kino kūrėjų dėmesys.

Valkyrie_6728068
Kadras iš filmo „Valkirija“

Dar vienas kiek netipinis projektas B. Singerio filmografijoje – britų stebuklinės pasakos „Džekas milžinų nugalėtojas“ (angl. „Jack the Giant Slayer“, 2013 m.) ekranizacija. Šiame projekte jis 2009 m. pakeitė D. J. Caruso ir iš naujo subūrė visą kūrybinę grupę, patikėdamas perrašyti scenarijų savo bičiuliui ir kūrybiniam bendražygiui C. Mcquire‘ui, kuris visiškai perkūrė prieš tai buvusius apmatus. Kurdamas šį filmą B. Singeris norėjo išbandyti keletą techninių naujovių, kas ne tik nukėlė filmo premjeros datą, bet ir padidino gamybos kaštus. Vis tik kūrybinė rizika nepasiteisino ir šis projektas nebuvo sėkmingas nei finansine, nei kritikos prasme. Uždirbtos pajamos toli gražu nepadengė didelių juostos kūrimo išlaidų, o kritikai šį filmą vertino ganėtinai vidutiniškai.

Sugrįžimas pas Iksmenus

Po ne itin nusisekusio „Džeko milžinų nugalėtojo“ B. Singerio kiek kitokių kūrybinių plotmių paieškos, panašu, bent kuriam laikui baigėsi. 2012 m. paskelbta, kad jis režisuos dar vieną „Iksmenų“ serijos dalį. Prie šios serijos režisavimo jis grįžo po šiokios tokios pertraukos – „Džeko milžinų nugalėtojo“ kūrimas B. Singeriui nepaliko laiko ir galimybių juostai „Iksmenai. Pirma klasė“ (angl. „X-Men: First Class“, 2011 m.). Tačiau nors „Iksmenus. Pirmą klasę“ režisavo Matthew Vaughnas, B. Singeris kūrė visą istoriją bei ėmėsi juostos prodiusavimo. Tuo metu ši serija jau buvo įgavusi tamsumo ir pradėta lyginti su Christopherio Nolano „Tamsos riterio“ (angl. „The Dark Knight“) trilogija ir su „Hario Poterio“ (angl. „Harry Potter“) serija. Kuriant naująją dalį „Iksmenai: Praėjusios ateities dienos“ (angl. „X-Men: Days of Future Past“, 2014 m.) B. Singeris prie šio projekto darbavosi trimis frontais – plėtojo filmo koncepciją ir personažus, režisavo ir prodiusavo. Pagal uždirbtas pajamas „Iksmenai: Praėjusios praeities dienos“ tapo tikru kino salių hitu, kritikai apie šį filmą taip pat atsiliepė palankiai.

Tad turbūt nieko keisto, kad po tokios sėkmės tapo aišku, kad B. Singeris į „Iksmenų“ seriją grįžo ne dėl vienos dalies. „Iksmenai: Apokalipsė“ bus jau devintas šios serijos filmas ir ketvirtas, režisuotas B. Singerio. Prie scenarijaus rašymo vėl prisidėjęs B. Singeris atskleidžia, kad šis filmas koncentruosis į šių nepaprastų galių turinčių mutantų kilmę.

Asmeninio gyvenimo keliai ir klystkeliai

Nepaisant sėkmingai besiklostančios Holivudo hitų kūrėjo karjeros, B. Singeris neišvengia teisinių problemų. Net tris kartus – 1997 m., 2014 m. balandį ir gegužę – B. Singeris buvo kaltinamas seksualinio pobūdžio nusikaltimais, tiesa, visus tris sykius procesas baigėsi jam palankiai – pirmu atveju pritrūko įrodymų, antru atveju po keturių mėnesių pareiškimas buvo atsiimtas, o trečiuoju – kaltinimai B. Singerio atžvilgiu panaikinti pareiškėjo prašymu. B. Singerio pavardė ne pačiame geriausiame kontekste minima ir dokumentiniame filme „Vieša paslaptis“ (angl. „An Open Secret“, 2014 m.), nors konkrečių įrodymų ir nepateikiama. Tokios ir panašios istorijos, į kurias šis režisierius įsipainioja ne pirmą kartą, meta šešėlį ant jo reputacijos.

Nuo savęs nepabėgsi ir atvirkščiai

B. Singeriui, tiek kaip asmenybei, tiek kaip kino kūrėjui didelę įtaką padarė vaikystės ir paauglystės patirtys. Kaip jau minėta, imdamasis režisuoti „Iksmenus“ B. Singeris nebuvo skaitęs apie juos pasakojančių komiksų. Viena priežastis – įsitikinimas, kad komiksai nėra pakankamai „rimtas“ reikalas, vertas intelektualaus žmogaus dėmesio. Kita – tai, kad vaikystėje B. Singeris kentė nuo disleksijos ir ilgai nemokėjo skaityti. Iki šiol jam labiausiai patinka skaityti trumpus pasakojimus.

B. Singeris augo žydų šeimoje, tačiau būdamas maždaug dešimties metų amžiaus kartą namo grįžo su svastikos ženklu – tokiais tad džiugiais nekaltais vaikystės žaidimais II pasaulinio karo tematika jis užsiėmė kaimynystėje gyvenančiu vokiečiu berniuku. B. Singerio įmotė dėl tokio elgesio jį įspėjo, tačiau jos susirūpinimą jis suprato tik po keleto metų, kai mokykloje mokytoja papasakojo apie holokaustą. Tai jam paliko didelį įspūdį ir pakeitė požiūrį apie tai, ką žmonės gali padaryti.

xmen_apocalypse_5
Kadras iš filmo „Iksmenai: Apokalipsė“

Paauglystėje supratusiam, kad yra biseksualus, B. Singeriui teko patirti, ką reiškia būti mažumos atstovu. Tačiau atskirtį jis jautė ne tik dėl savo seksualinės orientacijos – biseksualus, įvaikintas, vienturtis, žydas agnostikas – visa tai B. Singerio paauglystės tikrai nepalengvino. Tačiau ši patirtis paliko ryškų pėdsaką jo asmenybei bei savaip atsispindi šio režisieriaus kūryboje.

Gal kiek ir paradoksalu, kad žmogus, dažniausiai atsidurdavęs visiškai priešingoje socialinėje pozicijoje nei kino filmų ir komiksų superherojai, kaip niekas kitas gerai juos supranta. Tad belieka sužinoti, ką dar naujo ir neatrasto „Iksmenų“ pasaulyje B. Singeris pasiūlys šios serijos gerbėjams su naujuoju savo darbu „Iksmenai: Apokalipsė“.

Filmografija (Apžvalgos):

1995 – „Paprasti įtariamieji“ (angl. „Usual Suspects“)
1998 – „Geras mokinys“ (angl. „Apt Pupil“)
2000 – „Iksmenai“ (angl. „X-Men“)
2003 – „Iksmenai 2“ (angl. „X-Men 2“)
2006 – „Supermeno sugrįžimas“ (angl. „Superman Returns“)
2008 – „Valkirija“ (angl. „Valkyrie“)
2013 – „Džekas milžinų nugalėtojas“ (angl. „Jack the Giant Slayer“)
2014 – „Iksmenai: Praėjusios ateities dienos“ (angl. „X-Men: Days of Future Past“)
2016 – „Iksmenai: Apokalipsė“ (angl. „X-Men: Apocalypse “)

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles