Filmų apie apiplėšimus tikrai netrūksta. Kiekvienais metais galime jų suskaičiuoti bent apie dešimt. Ir tai tokių, kurie parodomi kino teatruose. Ką jau kalbėti apie kitus filmus, nukeliaujančius tiesiai į DVD arba televizijos ekranus. Dažniausiai matome, kaip viskas yra vagiama iš bankų arba kazino. Dabar kinus pasiekė dar vienas filmas apie apiplėšimą ir šįkart filmas pasakos ne apie bankus, o apie purviną kazino ir kaip stebėti kortas kairėje rankoje yra didelė klaida. Tai – „Tobulas apiplėšimas“.
Turinys
Sunkiai dirbantis tėvas neberanda kelių, kaip apmokėti milžiniškas mažos dukros gydymo paslaugas. Kaip paskutinę galimybę jis mato tik prisijungti prie jo darbovietę apiplėšti norinčių žmonių ir bet kokiu būdu išsaugoti savo dukros gyvybę, net paaukojant savąją. Kai planas nukrypsta, grupelė nusikaltėlių pagrobia miesto autobusą ir visus juose esančius žmones.
Filmo kūrimu užsiėmė režisierius Scottas Mannas, kuris iki šiol yra pristatęs kelis panašaus tipo filmus. Tai yra veiksmo juostos, kurias po peržiūros labai greitai galima pamiršti. Naujasis darbas, turintis visai nemažai matytų veidų ir dar gana neblogų talentų, vėlgi išlaiko tą pačią tendenciją, kaip ir ankstesni režisieriaus darbai – lengvai žiūrimas ir greitai pamirštamas.
Juostos siužetinė linija yra ganėtinai paprasta ir kartais net primena praėjusio amžiaus veiksmo filmų istoriją. Vienu ar kitu atveju, kažką panašaus į šį filmą jau tikrai esame matę. Vienas akcentų – pagrobtas autobusas, kuris kelis kartus yra nufilmuojamas taip, jog susidaro lengvas įspūdis, kad žiūri „Greitį“. Pati filmo istorija yra per daug paprasta, kad ją vertėtų nagrinėti. Viską dėl dukros galintis padaryti tėvas elgiasi taip, kaip sugeba, kad padėtų vaikui. Pabaigai išlaikoma šiokia tokia intrigėlė, galbūt net sugebėsianti nustebinti, tačiau bet kuriuo atveju – tai nėra veiksmo šedevras.
Jei filmo siužetas ir režisūra neblizga, tai kelios veiksmo scenos atrodė tikrai neblogai. Turbūt labiausiai įsimintina vieta – važiuojančio autobuso šturmas. Tiesą sakant, buvau net labai nustebintas taip pavaizduota greitojo reagavimo būrio taktika. Kadangi šturmo taktikos man visuomet įdomios, šio naujovės atrodė tikrai gerai. Anksčiau dar neteko matyti, kad būtų puolama su motociklais. Bet tai buvo tik dalelė visos gražios šturmo operacijos.
Ne be reikalo filmo dominuoja žiaurumas. Čia tikrai netrūksta kraujo, pašaudymų, beprotiško staugimo ir nevalingų keiksmažodžių lavinų. Tokie jau tie filmo veikėjai. Jei apie juos kalbant, tai beveik visi veikėjai yra kažkokie keisti. Bene vienintelis, tėvas, išlaiko savo portretą, rodomą nuo pat pradžios iki pabaigos. Jo istorija gana liūdna, bet tuo pačiu veikėjas sugeba išlaikyti šaltus nervus ir kartu saugoti visus autobuse esančius žmones. Jo partneris Koksas dar galėtų būti priskirtas prie stabiliųjų personažų, jei nekreiptume dėmesio į psichinę jo būklę ir nuolatinį norą pamaigyti nuleistuką.
Techninė pusė
Garso takelis filme yra visai pusėtinas. Jis panaudotas labai gerai ir nuo pat pradžių sugeba sukurti įspūdį, jog sulauksime visai gero veiksmo filmo. Žinoma, eigoje suprantame, kad muzika tik apgavo, bet bendrąja prasme, garso takelis savo vaidmenį juostoje atliko labai gerai. Kažkiek pakėlė įtampą, tarpais pradingdavo, o galiausiai viską labai gerai užrišo.
Operatoriaus darbas filme buvo gana nuobodus. Tik keliose scenose, kurių tarpe buvo ir toji veiksmo scena, apie kurią rašiau aukščiau, filmą buvo labai smagu žiūrėti. Daugiau viskas paremta stabilia kamera, neišnaudojant turimų erdvių, o ten kur kamera drebėdavo – ši technika visai nebuvo reikalinga. Tačiau ir be to, kelios egzekucijos scenos buvo tikrai gerai pavaizduotos, tad galima už jas pagirti. Pažiūrėjus bendrai, darbas vidutiniškas, bet į gerąją pusę.
Filmo montažas keliose vietose kliuvo ant savo klaidų. Buvo juokinga net kelis kartus pastebėti, kaip mėlynės paakiuose keičia veido puses. Įdomu dar ir tai, kad VISI iki vieno veikėjai, gavę snukin, mėlynes turėjo būtent po ta pačia, kairiąja akimi (kol neperšokdavo po dešine). Garso montažas juostoje iš esmės geras, vos keliose vietose galima buvo labiau padirbėti labiau. Scenose pasirodžius motociklams garso lygis smarkiai išaugdavo, o tai šiek teik erzino.
Aktoriai
Pagrindinį ir įdomiausią vaidmenį juostoje atliko Jeffrey‘is Deanas Morganas. Komiksinių filmų gerbėjai labiausiai jį atsimins iš „Stebėtojų lygos“, tačiau bendrai aktorius pasirodęs ne viename gerame darbe. Filme, kaip jau minėjau, jo vaidmuo buvo visai klišinis, tačiau tai vienintelis veikėjas, už kurį buvo galima sirgti ir jį palaikyti, galbūt sunerimti dėl jo likimo. Jei aktorius sugeba tai sukurti – puiku.
Šalia jo filme taip pat pasirodė ganėtinai nublankęs Robertas de Niro. Taip, jis vaidinti geba, negali paprieštarauti, tačiau jį mafijozo vaidmenyje matėme tiek daug kartų, kad jau praktiškai ir neįdomu jį stebėti tokį patį N-tąjį kartą.
Prie antraplanių aktorių gretų prisijungia ir daugiausiai ekrane yra matomi antroji labiausiai žinoma ringo kovotoja [per brūkšnelį] aktorė Gina Carano, dar vienas kovotojas-WWE imtynininkas ir kylantis aktorius Dave‘as Bautista ir Morrisas Chestnutas. Visi jie prisidėjo prie filmo istorijos, tačiau būtent D. Bautista buvo išskirtinai kitoks. Jis kaip buvo psichopatas, tokiu ir liko. G. Carano veikėja, kaip pareigūnė, atrodė įtartinai silpna ir perdėtai pasitikinti nusikaltėliu. Kad ir koks patikimas jo balsas būtų. Na, o dėl paskutiniojo M. Chestnuto – ne be reikalo jo veikėjas filme buvo pavadintas Šunimi. Nurodymų vykdymas ir daugiau nieko daugiau. Jokios charizmos, žavesio ar didesnio įdirbio.
Verdiktas
„Tobulas apiplėšimas“ tikrai nėra tobulas filmas. Galima tik būtų paskatinti eiti į šį filmą neužsikėlus didelių vilčių. Tokiu atveju bus galima gauti visai neblogą pramogą kine, kurios metu bus galima atsipalaiduoti ir pasimėgauti gana vidutinišku, bet vietomis įtraukiančiu filmu. Bendrąja prasme tokio filmo vertė yra nulinė, bet jei neturite ką veikti – filmas tikrai susižiūrės, o po seanso nesinorės keiktis kaip vienam iš filmo veikėjų.
