Tedis

“Geriausias draugas“

Vienų populiariausių paskutiniųjų metų animacinių serialų, skirtų suaugusiai žiūrovų auditorijai, kaip „Šeimos bičas“, „Klivlendo šou“ bei „Amerikietiškas tėtis“ kūrėjas, šmaikštus Sethas MacFarlane‘as pristato pirmą savo paties parašytą bei prodiusuotą, debiutinį, pilnametražį filmą. Aštriausių juokelių, ironijos bei sarkazmo iš amerikietiškos visuomenės specialistas, režisierius Sethas MacFarlane‘as kviečia pasinerti į vienos originaliausių pastarųjų metų komedijos vidų bei įžvelgti taikliai pateiktus bei pripildytus ironija juokelius iš visokiausių pramogų pasaulio sferų.

Kartą metuose yra tokia stebuklinga diena, kai net pačios slapčiausios svajonės gali tapti realybe. Mažasis Džonas Benetas turėjo vieną iš tokių svajonių – jis norėjo turėti draugą, kuris visą likusį gyvenimą galėtų būti šalia ir bėdoje, ir laimėje. Kalėdų proga gavęs pliušinį meškiną, vaikinas pavadino ji Tedžiu bei sugalvojo norą, kuris ankstų švenčių rytą tapo realybe. Meškiukas atgijo bei tapo geriausiu Džono draugu. Bėgant metams abu bičiuliai leido pašėlusias dienas iki to momento, kai Džonas sutiko merginą. Draugystė pradėjo šalti, bei priėjo tą ribą, kai jaunas vyras turėjo pasirinkti arba jo mylimą merginą Lorę, su kurią ketverius metus draugauja, arba geriausią draugą, meškiną Tedį, kuris lydį jį dvidešimt septynerius metus nuo to momento, kai Džonas ištarė neįtikėtiną norą. Visų trijų gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, nes Džonui iškyla tikra dilema dėl vieno iš jo artimiausių asmenų pasirinkimo.

Kaip ir galima buvo tikėtis, Sethas MacFarlane‘as pateikia vieną originaliausių, šmaikščiausių ir labiausiai intriguojančių pastarųjų metų komedijų, kuri žymiai taikliau parodo Amerikos visuomenės mentalitetą nei tas pavyko ekscentriškajam Sascha Baronui Cohenui bei jo „Diktatoriui“ ar netgi „Boratui“. Pati juosta – tai tarsi asmeninis režisieriaus dienoraštis, su kuriuo jis nori parodyti visam pasauliui savo nuoskaudas bei patirtą pyktį dėl žmonių stereotipo pagal tautas, rasę, religiją bei įsitikinimus. Tedžio įvaizdis, jo visi negatyvūs charakterio bruožai yra taiklus veidrodis netolerantiškai, purvinai, šlykščiai bei degraduojančiai visuomenei. Taikliai pateikti juokeliai iš daugumos žmonių sukurtų stereotipų pagal žydų, meksikiečių, azijiečių portretą JAV. Nemažai pašaipos iš seksualinių mažumų, o ypač aplinkinių žmonių reakcija į kiekvieną ištartą žodį, kuris linksta ties homoseksualumu, todėl pagal visus pateiktus amerikietiškos visuomenės standartus, tikra vyriška draugystė bei abipusė meilė kaip draugui negali egzistuoti, nes tai yra lygu homoseksualumo proveržiui į paviršių. Taikliai pabrėžta vaikino ir merginos tarpusavio santykių riba. Vien jau tas faktas, jog šiuolaikinis jaunų žmonių, o ypač moteriškos lyties atstovių išprusimas kino sferoje yra labai ribotas, tai netgi prieinama prie to, jog vyras privalo meluoti savo artimajai širdies draugei bei kartu paniekinti klasika tapusius kino šedevrus. Puiki scena su „Žvaigždžių karų“ imperijos maršu, kuris buvo pagrindinio personažo pripažintas kaip romantiškos dramos „Užrašų knygelė“ garso takelio kompozicija. Moteris valdo vyrus, ir tai tikrai yra siaubinga tiesa, o dėka subtiliai režisieriaus parodyto bendro paveikslo tampa aišku, kodėl taip smunka žemyn kino pramonė. Kitas visos juostos epicentras buvo pramogų pasaulio karikatūra. Visgi „Šeimos bičo“ kūrėjo ranka yra matoma plika akimi, nes tik tokio meistriškumo žmogus sugebėjo pateikti taip juokingai, o kartu teisingai daugelį šou verslo užkulisių. Labai mėgstama yra tokio pobūdžio juostose pasišaipyti iš kadaise šlovę turėjusių, aštunto bei devinto dešimtmečio žvaigždžių likimo, bei jų didelio kritimo. Labai smagiai atrodo kadaise populiarumą turėjusios Steveno Spielbergo 1984 metų „Padaužų“ filmo žvaigždės Corey Feldmano palyginimas su šių dienų prodiuserių atrasta auksinius kiaušinius nešančia višta – pačiu Justinu Bieberiu. Pats bendras filmo vaizdas irgi yra šiokia tokia pašaipa iš filmų apie jaunimą, universiteto brolijas bei vakarėlius, jis keliomis atviromis scenomis išreiškia visa negatyvą, sklindantį iš tokio pobūdžio juostų. Taikliausia scena yra apie Adamą Sandlerį bei jo „šedevrą“ „Džekas ir Džilė“, metaforiškai juokingai pateikiama scena taikliausiai apibūdino komiko filmografiją be kokio nors žodžio apie jį patį. Sethas yra negailestingas, nepalieka ramybeje nieko, net talentingo Jameso Franco, o už Taylorą Lautnerį žinoma turi būti skirtos didžiausios ovacijos. Vulgarus, isteriškai šmaikštus bei be galo teisingas filmas, kurio dėka prieš režisieriaus karjerą pradedančio Setho MacFarlane‘o kojas atsidarė didelės durys.

Komedijoms labai retai būdingi specialieji efektai ar kokie nors grandioziniai architektūriniai kūriniai, tačiau šioje juostoje nemažai pasidarbuoti reikėjo visgi motion capture technologijoms specialistams, kad išgautų visas norimas Tedžio veido mimikos emocijas. Prie to prisideda nuotaikingas garso takelis, iš kurio dainų taipogi kai kur yra puikiausiai pasišaipoma. Gana gražūs, paprasti bei labai šilti juostos vaizdai, kurie yra pateikiami gero operatoriaus darbo dėka, sudaro romantišką juostos kontekstą, kuris turi pirmenybę visai pateiktai istorijai apie pagrindinių personažų trikampį.

Filmo aktorių kolektyvas gan kuklus yra, tačiau viską kompensuoja pagrindinis filmo variklis Sethas MacFarlane‘as su savo ganėtinai individualiu ir išskirtiniu balsu, o taipogi didelių aplodismentų užsitarnavęs Markas Wahlbergas, bandantis save visokiausių žanrų juostose. Po itin sėkmingo pasirodymo komedijoje „Atsarginiai farai‘, aktorius pasirodė kaip gana talentingas komedijų meistras, todėl šioje juostoje jis puikiausiai tiko ir įkūnijo Džono personažą. Ukrainietiško grožio etalonas bei senoji režisieriaus draugė, su kuria Sethas bendradarbiauja jau gana seniai, nuo „Šeimos bičo“ laikų, kai pirmą kartą ji įgarsino Meg personažą, eilinį syki užgožia estetika savo puikiausiais fiziniais duomenimis kiekvieną juostos sceną. Maloni nuostaba pamatyti filme vieną talentingiausių naujos kartos aktorių, Giovanni Ribisi. Draugiškai pasisvečiuoti į režisieriaus debiutą atkeliavo ir Ryanas Reynoldas, ir Tomas Skerrittas su Patricku Stewartu.

„Tedis“ – tai ganėtinai originalus Setho MacFarlane‘o debiutas plačiuose kino pasaulio vandenyse. Kiekvienas dialogas, kiekviena scena, kiekvienas personažų sprendimas yra atidirbtas beveik iki tobulybės, kad žiūrovas per peržiūrą sugebėtų pastebėti visokeriopą pašaipą iš tos niekam tikusios visuomenės, kurią formuoja šiuolaikinis žmonių požiūris į jų pačių sukurtus stereotipus visokiausioms gyvenimo sferoms nuo religijos iki šou verslo pamatų. Taikli karikatūra į amerikietiškos svajonės sukurtą muilo burbulą, kuris su laikų gali sprogti.