Galbūt kiekvienas iš mūsų kartais susimąstome apie pomirtinį pasaulį: ar jis egzistuoja, kur dingsta mirusio žmogaus esybė ir ar jie kažkokiu būdu vis dar šalia, mato mus? Kaip reaguotumėt, jeigu išėjusius matytumėte kasdien, tačiau neturėtumėte jokio realaus kontakto su jais? Filmas „Stebiu tave“ (angl. „I still see you“) yra būtent apie tai ir šiek tiek daugiau!

Bet pirmiausia pradėkime nuo siužeto. Diena, kada pasikeitė visų nedidelio miestelio gyventojų gyvenimai, vadinama tiesiog „Įvykiu“. Niekas iki galo nesuprato ir nežino, kas nutiko. Žinoma tik tiek, kad įvykio metu žuvo daugybė žmonių visame pasaulyje, tačiau kažkas liko – kažkokia tarsi jų sielos dalis ar tiesiog vaizdinys, klaidžiojantis žemėje, tačiau puikiai matomas gyviesiems. Filme vaizduojamas vieno miestelio gyventojų gyvenimas praėjus 10-čiai metų po įvykio, o pagrindinė filmo herojė Veronika (akt. Bella Thorne), kurią visi vadina tiesiog Rone, nelabai pamena, koks gi buvo ankstesnis pasaulis ir jo kasdienybė. Tačiau nors visi jau apsiprato matydami mirusiųjų dvasias, Ronė siekia išsiaiškinti, kas gi tiksliai nutiko Įvykio metu. Merginos siekis tampa dar stipresnis, kai vieną rytą, nepažįstamo vyriškio dvasia atsiranda jos namuose ir, panašu, linki jai blogo. Nuo tos akimirkos, kai ji pamato to vyriškio dvasią, jos gyvenime ima dėtis šiurpūs įvykiai ir ji jaučia vis didėjančią grėsmę. Susipažinusi su mokyklos naujoku Kirku (akt. Richardas Harmonas), kuris taip pat ieško tiesos apie Įvykį ir su juo susijusių dalykų, Ronė mėgina išsiaiškinti, kodėl ji mato jauno vyriškio vėlę ir kuo tai susiję su jos gyvenime vykstančiais kraupiais įvykiais?

Pati filmo „Stebiu tave“ idėja, mano manymu, yra tikrai originali ir išpildyta. Kalbama apie realią katastrofą, kuri kadaise jau buvo nutikusi (pvz.: atominės bombos sprogimas Hirosimoje) ir galbūt žmonijos vis dar laukia ateityje, tačiau tas fantastikos elementas, kurio dėka juostoje matome mirusių žmonių vėles egzistuojančias realiame pasaulyje, suteikia juostai kitoniškumo. Jau nuo pat pradžių filme pateikiama informacija apie didįjį Įvykį ir čia visa tai susižiūri labai neblogai, kadangi viskas parodoma per pagrindinės veikėjos Ronės ir kitų filme veikiančių žmonių kasdienybę, todėl suprasti gyvųjų ir mirusiųjų santykį nuo pat pradžių nėra sudėtinga. Filme taipogi puikiai sukurta ir išlaikyta intriga, kuri laikosi iki pat pabaigos, todėl viso siužeto metu tenka sukti galvą, kur čia šuo pakastas ir kur visi įvykiai galiausiai nuves filmo veikėjus. Čia įvyksta ir nemažai netikėtumų, kurie, atrodo, nepriduoda didelio svorio pačiai įvykių eigai, tačiau tai neblogai sužadina susidomėjimą, jeigu kam nors siužetas prailgsta ar pasirodo kiek per lygus. Kiek nustebinęs dalykas šiame filme, tai vietomis ir manau labai laiku, panaudotas humoras. Kasdienių situacijų vaizdavime (pvz.: bendravime su mokytoju) pavartoti lengvi ir tikrai visiems suprantami juokeliai šiek tiek atpalaiduoja ir palengvina siužeto įvykių „virškinimą“. Mano manymu, labai geras sprendimas humorą palikti tik pirmojoje filmo pusėje, kadangi antrojoje stengiamasi sukurti vis didesnę įtampą, o juokelių svaidymas būtų labai ne laiku ir tokiu atveju jau taptų kliuviniu, o ne pagalbine siužeto priemone.

Visgi vietomis, epizodai atrodė kiek per daug ištempti. Rodomi vaizdai nesuteikdavo reikšmingos papildomos informacijos apie įvykius ir tiesiog užimdavo laiką ekrane. Čia omenyje turiu pagrindinių veikėjų keliavimą į uždraustą zoną, kur buvo rodoma visa kelionė su smulkmenomis, ką tikrai buvo įmanoma sutrumpinti ir žiūrovas nesijaustų kažką praradęs. Nors filmo idėja atrodo originali, tačiau keletas siužeto detalių yra iki skausmo pažįstamos Holivudo filmų gerbėjams. Keistas naujokas mokykloje, kuris, žinoma, atkreipia Ronės dėmesį, jie netikėtai (o gal kiek tikėtai) susitinka ir štai turime du herojus, siekiančius išsiaiškinti, kas iš tikrųjų įvyko. Be abejo, labai nuspėjama ir tai, kad viskas baigiasi romanu. Iš esmės, filmo mintis yra aiški: abu veikėjai siekia išsiaiškinti jiems reikalingas tiesas ir susitinka su jiems reikalingais žmonėmis ar dalyvauja įvykiuose, kurie padeda jiems prieiti prie tiesos. Tačiau kai kurios detalės taip ir lieka neišaiškintos arba yra tiesiog per daug sudėtingai pavaizduotos, kad būtų įmanoma jas suprasti kitų įvykių eigoje. Ką reiškia Ronės sapnas? Kas yra po ledu plaukiančios merginos? Kodėl labiau nesigilinama į Kirko atvejį buvusioje mokykloje? Filme „Stebiu tave“ šie įvykiai atrodo svarbūs, nes jiems suteikiama nemažai laiko ekrane, bet sunku suprasti, koks viso to ryšys ir kaip tai susiję. Galbūt tai mano, kaip žiūrovės, dėmesio sutelkimo spraga, tačiau tokių klausimų ir neaiškumų kilo ne man vienai.

Apskritai, filmas paliko tikrai neblogą įspūdį. Puikiai išlaikyta intriga ir labai taikliai sudėliota įvykių seka leidžia žiūrovui pilnai pasinerti į istoriją ir ją analizuoti, svarstyti. Režisierius Scottas Speeras į filmą „Stebiu tave“ sugebėjo sudėti ir veiksmo, ir siaubo, ir psichologinių elementų, kurie filmui suteikia išskirtinumo ir suteikia žiūrovui galimybę pilnai pasinerti į istoriją. Visgi, spragų ir klišių yra ir šiame filme, o kai kurios iš jų yra ganėtinai svarbios, tad tai tikrai numuša šio filmo kartelę.

7
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
7.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
5.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles