Filmo „Slėpynės“  kūrybinė komanda pirmo gero įspūdžio nesukelia. Nežinomi režisieriai (Matt‘as Bettinelli-Olpin‘as ir Tyler‘is Gillett‘as) filmografijoje turi kelis prastus siaubo filmus, o pagrindinė aktorė Samara Weaving, nors ne naujokė siaubo žanre, irgi nėra plačiai žinoma. Pridėjus mažą biudžetą, „Slėpynės“ iš pirmo žvilgsnio neatrodo kaip projektas, kuriam verta skirti dėmesį. Vis dėlto, šis filmas yra jo vertas. Tai yra solidi pramoga, kuri patenkina norint prastumti pusantros valandos kino teatre.

Istorija prasideda su vestuvėmis. Greisė (Samara Weaving) išteka už mylimojo vyro Alekso (Mark‘as O‘Brien‘as), kuris priklauso turtingai Le Domų šeimai. Kad Greisė pilnai taptų šios šeimos dalimi ir galėtų mėgautis jos turtais, ji turi praeiti senovinę ir linksmą šeimos tradiciją – sužaisti atsitiktinai parinktą žaidimą. Deja, ji ištraukia žaidimą, kurio visi bijo – slėpynes. Taisyklės paprastos: Greisė privalo slėptis ir išlikti gyva, kol senoviniais ginklais apsiginklavusi šeima turi ją surasti ir nužudyti iki aušros.

Bendra siužeto idėja yra labai paprasta, tačiau ši istorija turi keletą įdomesnių aspektų. Labai akivaizdžiai „Slėpynės“ sukuria konfliktą tarp paprasto žmogaus ir turtingojo vieno procento. Vienoje pusėje yra Greisė – geranoriškas žmogus, pakliuvęs į siaubingą situaciją ir besistengiantis tiesiog išgyventi. Kitoje pusėje – visą gyvenimą piniguose besimaudantys niekšai, kurie net patys šių turtų neužsidirbo, ir yra linkę žudyti, kad visa tai išsaugotų. Dėl to labai lengva sirgti už pagrindinę heroję, džiūgauti su kiekvienu jos pasisekimu ir tyliai nusikeikti už kiekvieną nesėkmę.  Vėliau istorija šiek tiek patirština spalvas tarp abiejų pusių su siužetiniais posūkiais ir paranormaliais elementais, tačiau visumoje visas šis „žmogus prieš turtuolius“ konceptas tėra lengvas ir gerai prijungtas priedas prie žanrui įprastų skerdynių.

„Slėpynės“ yra siaubo komedija, bet čia kur kas didesnė svarba yra teikiama pastarajam žanrui. Siaubo čia mažai: keletas įtampą keliančių momentų, šiek tiek jump-scar‘ų ir viena kita nereikalingai kruvina scena, labiau skirta patenkinti tokių dalykų mėgėjus. Tuo tarpu, nors juokelių nėra tiek daug, kad filmą būtų galima pilnai priskirti komedijos žanrui, jie čia yra efektyvesni. Filmas labai šaiposi iš turtuolių šeimos, didžioji humoro dalis atsiranda iš jų nekompetetingumo. Ir reikia užsiminti apie pabaigą. Nors paskutiniame akte matosi, kad filmui jau trūksta idėjų kaip dar ištempti paprastą konceptą į devyniasdešimt minučių istoriją, jis tai atperka su akis plečiančiu ir šypseną keliančiu finalu, kuris palieka geroje nuotaikoje.

Pagrindinė šio filmo žvaigždė Samara Weaving nuo pat pirmų minučių paperka savo humoru bei charizma, kuri nepradingsta net ir prasidėjus mirtinam žaidimui. Greisė išgyvena tikrą pragarą ir aktorė tai puikiai atvaizduoja su skausmingomis reakcijomis į patirtas žaizdas bei tvirtu pasiryžimu judėti toliau. Ir jei reikia, ji tikrai moka garsiai rėkti. Kiti aktoriai irgi neprasti, tačiau jų veikėjai labiau įsimena dėl skirtingų charakteristikų ir trumpam siaubo filmui, to ir teužtenka.

Visumoje, visi filmo aspektai yra išpildytai gerai, bet ne puikiai. Jei yra noro, galima rasti mažų problemų kiekvienoje dalyje, kaip retkarčiais klibanti istorija, silpnoki siaubo elementai, keletas neįtikinamų siužetinių posūkių ir taip toliau. Tačiau tai nėra svarbu tokiam filmui kaip „Slėpynės“ kuris siekia būti paprastu, pramoginiu filmu. Truputį siaubo, truputį komedijos, šiek tiek kraujo bei įtampos ir nuotaiką pakeliantis finalas yra viskas ko reikia lengvai vasaros pramogai.

8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
9.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Arunas / 2019 rugsėjo 5

    Filmo pabaiga – kuolas. Ką reikia vartoti, kad tokią nesąmonę sugalvoti?