„Nuostabus protas“ yra biografinis filmas apie įžymų matematiką Johną Nashą. 2001 m. Oskarų ceremonijoje ši juosta buvo nominuota 8 kartus ir laimėjo 4 statulėles (geriausias režisierius, geriausias filmas, geriausia antrojo plano aktorė, geriausias adaptuotas scenarijus). Nors filmas buvo labai sėkmingas, Johnas Nashas ir jo šeima liko nepatenkinti, nes filmo kūrėjai nutarė nerodyti daugelio tikrų įvykių.
Siužetas
Johnas Nashas yra jaunas gabus matematikas, kuris pradėjo mokytis Prinstono universitete. Kol visi matematikai rašo savo darbus, Nashas švaisto laiką bandydamas sukurti savo originalią teoriją. Po nakties bare jam šauna geniali mintis, jis sukurią iki šiol negirdėtą teoremą, tačiau po didelės sekmės jo gyvenimas pasisuka netikėta kryptimi, kai jo pagalbos paprašo JAV kariuomenės atstovas.
Scenarijus
Turbūt įdomiausias dalykas, kalbant apie šio filmo scenarijų yra tai, kad jį parašė Akiva Goldsmanas, kuris iki tol buvo labiausiai žinomas dėl Joelio Schumacherio Betmeno filmų scenarijų. Nors sprendimas pasamdyti veiksmo komiksų filmų scenaristą buvo keistas, jis atsipirko. Scenarijus yra tolygus, jame sekame pagrindinį veikėją nuo jo studijų laikų iki pat senatvės. Šalutinių siužeto linijų nėra ir, išskyrus pagrindinį, visų kitų filmo personažų istorjos neatskleidžiamos, jie yra skirti praplėsti Johno Nasho biografiją. Nors juosta yra paremta realia asmenybe, A. Goldsmanas nevisiškai pamiršo savo Betmeno šaknis ir dažnai šiame filme Nashas atlieka tiesiog nežmoniškai sudėtingus darbus arba įsivelia į nelabai tinkančią tokiam filmui veiksmo sceną.
Biografinė melodrama
Nors šis filmas yra paremtas tikra istorija, žiūrovai greitai supras, kad viskas negalėjo taip nutikti realybėje. Daugelis vietų yra išgalvotos, kad sukeltų daugiau dramos, kas dažniausiai padeda filmą paversti dar labiau įtraukiančiu ar sukelti įtampą. Tai veikia tada, kai drama kyla tarp personažų, tačiau filmas bando net iš matematikos išspausti dramatizmo ir susidominti. Scenos, kuriose Nashas „skaičiuoja“ balandžių judesius ar sprendžia kodus, atrodo arba labai kvailai, arba lyg mūsų pagrindinis personažas būtų superherojus. Be to, filme yra tiesiog keistų scenų, kurios atrodo niekada nevyktų šioje žemėje, tačiau visa tai daugiausiai vyksta pirmajame juostos trečdalyje. Po istorijos didžiojo posūkio, filmas tampa daug rimtesnis ir su tnkamesne istorijai.Aktoriai
Pagrindinį veikėją įkūnijęs Russellas Crowe‘as buvo nominuotas 2001 Oskarų ceremonijoje už geriausią pagrindinį vyro vaidmenį. Dramatiškose scenose jis atlieka nuostabų darbą, kur personažas nuolat kartoja savitus rankos judesius ar negali žiūrėti į vieną tašką, jeigu jis nesprendžia užduoties, ar bendrauja su savo mergina. Kalbant apie jo merginą, ją vaidina Jeniffer Connelly, kuri atlieka nepriekaištingą darbą. Nepaisant to, kad ji viena gražiausių moterų pasaulyje ir jų romantika neegzistuotų realybėje, jos pasirodymas padaro šį scenarijų įtikinamu dėl charizmos ir nuoširdumo. Visus filmo šalutinius veikėjus suvaidinę aktoriai atlieka gerą darbą, o iš visų labiausiai išsiskiria visada nuostabus Christopheris Plummeris.
Techninė pusė
Nuo pradžių yra aišku, kad filmavimas vyko tikrose vietose, o ne ant pastatytų dekoracijų. Operatorius Rogeris Deakinsas kaip visada atlieka nepriekaištingą darbą, kamera žino, kada judėti, o kada sustoti ties dialogo scenomis ir kaip nufilmuoti scenas neįprastu būdu. Režisierius Ronas Howardas stengiasi išspausti kiekvieną dramos lašelį iš kiekvienos scenos, kur net paprasti veiksmai kaip vaikščiojimas ar rašymas tampa įvykiu. Garso takelis filme yra labai komplikuotas, melodija nuolat keičiasi ir instrumentų vis daugėja, mano manymu, tai puikiai tinka su matematikos tema. Didžiausias filmo pasiekimas yra jo veikėjų grimas – atrodo, kad visi personažai sensta prieš mūsų akis, matyti, kaip nuo jaunystės iki senatvėsgilėja raukšlės, slenka plaukai, keičiasi veido formos. Vienintelė problema būtų personažų apranga, kur visi atrodo rengiasi vienodai visą laiką, nors filmo veiksmas trunka virš 40 metų.
Tikra istorija ir matematika
Filmas išvis neseka realybės, kur tikroji istorija turi daug įdomių įvykių, kurie net nėra paliesti filme. Nors Nashas turėjo žmoną, kurią jis paliko, kai sužinojo, kad ji laukiasi , nors jis patyrė homoseksualinius santykius, nors jis gyvenime buvo netikintis, bet vis tiek sutiko, kad vestuvės vyktų bažnyčioje, apie nei vienas iš šių elementų filme net neužsimenama. Jeigu žmonės tikisi tikros gyvenimo istorijos, šis filmas to neparodo. Dar vienašio filmo problema yra tai, kaip čia parodoma matematika. Aš suprantu, kad režisieriai neturi būti matematikai, tačiau šis mokslas parodomas kaip žaidimas, kur kvailos kalbos ir formulės yra užmaskuotos įmantriais žodžiais ir pavardėmis.
Reziumė
Nepaisant pradžios, kur daugiausiai dėmesio yra skiriama matematikai, šis filmas tampa įdomia personažo analize tuo metu, kai jis nutaria mažiau dėmesio skirti formulėms ir skaičiams, o spręsti tikras žmonių problemas. Gražiai nufilmuotas, gerai suvaidintas ir techniškai įspūdingas, tai yra labiau gera drama apie žmones, negu filmas apie matematiką.
