Jupiterė. Pabudimas

Jupiter Ascending

Kultinės, visų kino mylėtojų pamėgtos mokslinės fantastikos trilogijos „Matrica“ režisieriai Lana ir Andy‘is Wachowski, po ganėtinai ilgos pertraukos ir visiškai finansiškai nesėkmingo 2008 metų „Speed Racer“, o taip pat skeptiškai kino kritikų ir žinovų priimto 2012 metais sukurto kartu su vokiečių režisieriumi Tomu Tykweriu „Debesų žemėlapio“, pagaliau pristato dar vieną solinį, išradingais specialiaisiais efektais prisodrintą fantastinį veiksmo žanro projektą, kino žiūrovus perkeliantį į tolimas kosmoso platybes, kuriuose vyksta kova dėl Žemės likimo.

Apie ką mes čia…

Jupiterė visą savo gyvenimą tarnavo kitiems nieko už tai neprašydama. Tačiau tai daugiau tęstis negalėjo. Vieną jai ir jos gyvybei lemtingą dieną ji sužino tikrąją savo kilmę – karališką kraują ir pranašystę, jog būtent jai lemta valdyti visą visatą. Žinoma, tai patinka ne visiems galaktikos lordams, todėl merginai gresia tikras pavojus iki tol, kol jos kilmė nebus oficialiai patvirtinta. Kad ją apsaugotų, į kovą su blogio tarnais stoja patyręs karys Kainas, kuris Jupiterėje mato ne vien tik šviesos ir valdžios simbolį, bet ir gyvenime paklydusį žmogų. Taip prasideda negailestinga kova dėl Žemės, kurios likimas yra išsigandusios ir visiškai nieko nenutuokiančios merginos rankose.

Kūrinio vidus

Brolis ir sesuo Wachowski po išties įspūdingos trilogijos „Matrica“ kardinaliai pasikeitė savo kūryboje. Žinoma, kalbu apie blogesnę pusę, nes „Speed Racer“ vargu ar išvis galima pavadinti filmu. Tai kažkokio tai muzikinio klipo vizualinių efektų kratinys, kuris tapo kančia milijonams žiūrovų visame pasaulyje. Taip pat ne itin spindėjo jų darbas „Debesų žemėlapyje“, kuriame jų režisuotos istorijos pralaiminėdavo viena po kitos Tomo Tykwero pasakojimams. Žinoma, iš prodiuserinės pusės, tai vienas kitas jų kuruojamas filmas išties sugebėdavo stebinti. Pavyzdžiui nuostabus „V – tai Vendeta“, kuris ilgai palieka įspūdžius po jo peržiūros. Tačiau tik dabar, galiama sakyti po dešimties metų, giminaičiai vėl ėmėsi mokslinės fantastikos žanro. Deja, pernelyg didelės ambicijos neleido jiems pasiekti norimo rezultato.

Naują Wachowskyi filmą jau nuo pat pradžių lydėjo visokiausios nesėkmės – tai negautas tinkamas finansavimas iš studijos „Warner Bros.“ šefų, tai kai kurių aktorių atsistatydinimai, tai specialiųjų efektų papildomas apdorojimas. Būtent paskutinis faktorius ir lėmė, jog juostą perkėlė iš tokiems filmams palankaus vasaros sezono į visiškai mirtiną žiemos laikotarpį, kai dažniausiai kino studijos išstumia tuos projektus, kuriais visiškai nepasitiki ir kuriems nėra žadamas joks finansinis stabilumas. Matyt, po testinių peržiūrų, studija suprato, kaip neatsakingai jie išleido 150 milijonų dolerių.

Taigi, filmo siužetas sukasi aplink „išrinktąją“, kuri privalės apsaugoti ne tik save, savo artimuosius, bet ir visą žmoniją. Kur mes tai jau matėme? Kur mes matėme pranašystes ir kur matėme visišką „lūzerį“, išgelbėjantį pasaulį? Ogi kas antrame tokio žanro filme. Juosta, tai visiškas žinomiausių mokslinės fantastikos, veiksmo, fantastinio žanrų kratinys, kuriame galime įžvelgti panašumus su tokiais žinomais filmais, kaip „Tronas. Palikimas“, naujasis „Žvaigždžių kelias“, „Žvaigždžių karai“, „Bado žaidynės“, „Įsikūnijimas“, „Gravitacija“ ar net „Piktadarės istorija“. Na, tiesą pasakius, režisieriai tikrai laiko veltui nešvaisto ir žiūri daug filmų. Taip pat filmas kvepia nesąmoningu banalumu, kuris su kiekviena scena velkasi iš paskos. Nejaugi turint tokią visai neblogą idėją nebuvo galima ją įgyvendint kruopščiau, o ne bet kokiu būdu, kad tik būtų efektingiau?

Aiškiai matosi, kad režisieriai Wachowski visiškai nenorėjo žiūrovams pateikti naujo pasaulio, pristatyti tolimų visatos užkampių gyvenimo. Jeigu jie to norėtų, tai pagrindiniai herojai, kilę iš kosmoso, nekalbėtų angliškai, o turėtų savo kalbą. Tai neįvyksta, todėl mums tenka beveik dvi valandas žiūrėti į roplius, kurie puikiai šneka žemiečių kalba. Bet ir tai dar ne viskas. Labiausiai siutina tas faktas, jog visiškai atmestinai pristatyti visatos lordai, kurie ir buvo patys įdomiausi visoje šioje makalynėje. Iš veikėjų susipažįstame arčiau tik su Jupitere, nes nuo pat pradžios matome kaip ji gyvena ir kokius gyvenimo tikslus ji turi. Tačiau kur pasakojimas apie Kainą, kuris atrodo žymiai įdomiau? Apie jį užsiminta tik tai, kas jis toks yra, bet apie jo gyvenimą ir nuotykius, bent jau kažkokį svarbų nutikimą – jokios kalbos. Lygiai taip pat ir apie Balemą, kurio charizma užgožė visus juostoje parodytus veikėjus. Pasišiukšlino Wachowski rašydami šio filmo scenarijų su personažais, visą dėmesį atidavę pačiam pilkiausiam iš jų.

Kita vertus, filmas neleido nuobodžiauti savo veiksmo scenomis. Prisipažinsiu, jog kai kuriose vietose net šiurpuliukai pradėjo po oda bėgioti. Nors mūšiai ir atrodo bukai, tačiau veža iki pat finalo. Taip, kelios užtęstos ir banalios pokalbių scenos ir visiškai nuspėjamas siužetas leido pamatyti visus filmo trūkumus, bet atmetus tai ir tiesiog atsipalaidavus, tai nuostabus veiksmo reginys, kurį verta pamatyti dideliame ekrane. Namų kino peržiūros metu, matyt, dar labiau nusivilčiau šiuo filmu, todėl bent jau dėl efektingo turinio į jį reikia eiti į kino salę. Nors filmas vienam kartui, ir, galbūt, pabaigoje bus gaila išleistų pinigų, tačiau nieko gero nerasite iš tokio žanro juostų šiame žiemos sezone. Visgi retai taip nutinka, kai galime pamatyti vasarį potencialų vasarinį blokbasterį kine.

Techninė juostos pusė

Nors jaučiamas labai didelis nusivylimas dėl scenarinių Wachowski sugebėjimų, tačiau jų filmuose visada yra vienas geras aspektas – specialieji efektai. Jų čia tokia gausa, jog akys pradeda bėgioti jau nuo pat pirmų filmo akimirkų, kai pradedamas nenuilstantis veiksmas. Tiesiog trūksta žodžių. Taip, tai nėra kažkokie tai išradingi vizualiniai efektai, bet kad jie labai kokybiškai sukurti, tai gryniausia tiesa. O dar kai filmą apgaubia trimatė erdvė, tai jie tampa dar kokybiškesni. Retai kada galima pamatyti tiek daug fantastinių elementų, kurie užgožia scenarijų, klaikią režisūrą ir leidžia mėgautis rodomu šou.

Taip pat filme netrūksta tam tikros vidinės estetikos, todėl veikėjų apdarai ir bendras filmo dizainas, dekoracijos padaro įspūdį ir iškelią vizualinę filmo didybę į paviršių. Grimas irgi geras, veikėjai neatrodo kaip iš antrarūšių pasakaičių vaikams. Čia jie spindi kruopštumu. Bent jau tas gerai, nes atskleisti jų savybių ir psichologinių portretų kūrėjams nepavyko.

Garso takelis primena tam tikras vinjetes iš operų, tačiau tai nestebina, nes filmo kompozitoriumi buvo paskirtas Oskaro laureatas Michaelas Giacchino‘as. Išties kokybiškas darbas, kuris irgi savo gerumu užgožia režisierių padarytus klaikius sprendimus plėtojant pačią istoriją. Gerai parinktos kompozicijos veiksmo scenoms suteikia epiškumo, todėl karts nuo karto nejučiomis per odą prabėga šiurpas.

Kameros darbas, kurį atliko dar vienas tituluotas operatorius, dvejų Oskarų laimėtojas už „Rudens legendos“ ir „Narsioji širdis“, objektyvo virtuozas Johnas Tollas, labai maloniai nuteikia į nuotykius ir apie klaikią siužetinę liniją besisukantį veiksmą. Jis su savo kameriniais sprendimais spėja visur, todėl ir vizualiai veikėjų susidūrimai ir įnirtingos kovos dėl Žemės likimo atrodo labai efektingos ir gniaužančios kvapą.

Deja, bet ne visada galima tik girti techninę pusę. Pasitaiko ir liūdnų akimirkų, kurias šį kartą atnešė tiesiog siaubingas montažas. Filmo istorija atrodo taip nepatraukliai, ir taip bėgioja iš vieno galo į kitą, jog bežiūrint susidaro įspūdis, jog režisieriai patys nežinojo ką filmuoja. Dėl garso montažo priekaištų nėra, tiesiog jis buvo suderintas gerai, kad kiekviena veiksmo scena atrodytų galingai.

Aktorių kolektyvinis darbas

Kai esi kietas režisierius, arba bent jau tave gerbia daugelis kino industrijos kolegų, tai nėra didelė problema prisikviesti į savo kuriamą juostą A klasės aktorių. Būtent taip įvyko ir su Wachowski, kuriais labai žavisi dvejų pagrindinių vaidmenų atlikėjai.

Pagrindinį vaidmenį juostoje atliko ukrainietė Mila Kunis, kuri niekada nespindėjo kokiais nors aktoriniais sugebėjimais ir ją visą laiką gelbėdavo jos stulbinanti išvaizda (bent jau kino ekranų ribose). Tačiau kaip anksčiau, taip ir dabar, ji visiškai neprogresuoja, todėl šiame filme žiūrovai privalo dvi valandas su trupučiu kentėti ir stebėti jos medinę vaidybą, kuri tik vos vos lenkia Kristen Stewart aktorinius sugebėjimus. Jos personažas atskleistas maksimaliai, tačiau ji pati nesugebėjo savo veikėjai įnešti charakterio ir išskirtinių bruožų, kurie leistų mums ja patikėti bent jau akimirkai.

Užtat Chaningas Tatumas, kelis metus padirbėjęs su išties puikiais režisieriais, perlaužė save ir galiausiai pradėjo vaidinti. Didelė pagarba šiam aktoriui ir jo progresui, kuris čia džiugino akis. Deja, bet jo potencialas nebuvo išnaudotas maksimaliai, nes juostos kūrėjams nerūpėjo jo personažo atskleidimas ekrane.

Dar vienas džiuginantis pasirodymas priklauso galimai būsimam šių metų Oskaro laureatui už geriausią vyrišką vaidmenį – Eddy‘ui Redmayne‘ui, įkūnijusiam Balemą. Nors ir jo potencialas ir stulbinantis talentas nebuvo paliestas, tačiau jis sukūrė gana gerą veikėją. Šaltą, despotišką, sociopatą monstrą, kuris bet kokia kaina norėjo dar labiau įtvirtini savo valdžią visatoje. O koks balsas ir emocijų perteikimas… Jis savo trumpu pasirodymu užgožė visus filmo aktorius.

Taip pat filme pasirodo vaikščiojantis spoileris arba tiesiog visada filmuose mirštantis aktorius Seanas Beanas. Ar jis mirė, ar liko gyvas? Na, čia jau neatskleisiu, geriau patys pasižiūrėkite filmą. Aktorius visai neblogai atliko savo vaidmenį. Charizmos jis turi, bet, vėlgi, jo potencialas nebuvo iki galo išnaudotas. Be jo filme, nors ir trumpai, vaidino Jamesas D‘Arcy‘is, Douglasas Bouthas ir žinomas kino režisierius – Terry Gilliamas, kurį buvo labai sunku atpažinti.

Verdiktas

„Jupiterė. Pabudimas“ – tai daug veiksmo, įtampos, adrenalino ir estetinio vizualaus grožio turintis ir specialiųjų efektų prigrūstas fantastinis režisierių Wachowski reginys, kuris, deja, nuvilia savo prastu scenarijumi, labai bloga režisūra ir košmarišku juostos montažu, visą pasakojimą paverčiančiu į vaizdų kratinį, kuriame iš visų jėgų bando kapstytis gerai vaidinantys Eddie‘is Redmayne‘as ir Chaningas Tatumas, užgoždami pagrindinės herojės atlikėją – medinę Mila Kunis.

5.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
2.0
Režisūra
3.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
6.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles