Pradžiai – įdomus faktas. „Geroji pusė“(angl. „The Upside“) pasaulį išvydo beveik metais vėliau, nei turėjo. Originali premjeros data buvo 2018-ųjų kovo 9, tačiau filmo platintoja „The Weinstein Company“ tuo metu turėjo daug svarbesnių reikalų – būtent tvarkymąsi su savo vadovo Harvey Weinsteino seksualinio priekabiavimo bylomis. Juosta buvo nukišta į lentynas, ir tik praėjus daugiau nei pusei metų ją nupirko kita platintojų kompanija, ir filmas pagaliau mus pasiekė tik šiais metais. Kodėl nusprendžiau paminėti būtent tai? Na, nes norėčiau, kad „Geroji pusė“ lentynose ir būtų pasilikusi.

„Aha, tai filmas labai prastas!” – pagalvosite jūs. Ne, atsakysiu aš. Tačiau jis man be proto nepatiko. „Tai jeigu filmas neblogas, kame čia šuo pakastas?“ – vėl manęs klausiate jūs. „Skaitykite toliau“ – raginsiu aš.

„Geroji pusė“ yra 2011-ųjų metų prancūzų filmo „Neliečiamieji“(angl. „The Intouchables“) perdarinys, kuriame praktiškai identiškai atpasakota originale matyta istorija – turtingas savo galūnių nevaldantis ir gyvenimą invalido vežimėlyje leidžiantis milijonierius Filipas (angliškoje versijoje vaidina Bryan Cranston) ieško sau asistento. Norėdamas paįvairinti pilką neįgalaus žmogaus gyvenimą jis pasamdo per klaidą į darbo pokalbį atklydusį visiškai nekvalifikuotą žmogų iš gatvės Delą (angliškoje versijoje vaidina Kevin Hart). Nors iš pradžių jų santykiai yra komplikuoti, jie galų gale tampa draugais, kai Filipas Delą išmoko kultūringo gyvenimo manierų, o Delas atsidėkodamas supažindina Filipą su gatvės, arba labiau – tiesiog paprastų žmonių kultūra. Dėl šios draugystės jie abu tampa geresni ir pilnatvės sklidini žmonės. Scenarijus paremtas tikra istorija, įvykusia vienam prancūzų milijonieriui.

Ir ta istorija graži, ar ne? Išties, gal net būtų sunku ją papasakoti negražiai. Ir aš tikrai nenoriu būti tas žmogus, kuris kaip kokią klišę kartoja frazę „ORIGINALAS GERIAU!!!!“, bet, deja, šįkart nuoširdžiai taip ir yra. Ir yra viena pagrindinė prizmė, per kurią aš tai vertinu – gebėjimas susitapatinti su veikėjais. Prancūziškoje versijoje Delas (ten jo vardas Drisas) yra paprastas žmogus, darbininkų klasės atstovas, kuriame save gali įžiūrėti kiekvienas, nesvarbu nuo žiūrovo socialinio sluoksnio. O amerikietiškasis Delas – nuoširdžiai vienas labiausiai erzinančių veikėjų, kokius esu matęs. Jis man primena visus tuos dėdes per giminės balius, kurie mano, kad viską už tave žino geriau, kaip tau reikia elgtis, kaip rengtis ir taip toliau. Prancūziškasis Drisas irgi turi šių savybių, tačiau jis nesiima veiksmų, kuriems prieštarautų pats Filipas, tuo tarpu Delas tai ignoruoja ir daro tai, kaip jam atrodo geriausia. Ir praktiškai visi jo veiksmai filme siutina ir kelia šleikštulį. Man vietomis net pradėjo atrodyti, kad jis yra filmo antagonistas. Nežinau, kieno sprendimas buvo šitaip sugadinti veikėją, bet tai labai stipriai numuša perdirbinio kokybę.

Tačiau Delas vis dėlto nėra didžiausia „Gerosios pusės“ silpnybė. Didžiausias minusas (arba „blogoji pusė“, che che) yra tai, kad filmas yra tiesiog… joks. Jis yra nuobodus. Jis nepriverčia tavęs jaudintis dėl veikėjų, ar susitapatinti su jais, ar net galvoti, kas įvyks toliau. Jautiesi, lyg žiūrėdamas kažką, kame nėra sielos. Su visa pagarba Bryanui Cranstonui, Kevinui Hartui, Nicolei Kidman ir kitiems filme vaidinusiems aktoriams, kurie šiaip pasirodė neblogai – aš visiškai nieko nejaučiau. Lyg žiūrint „Panoramą“ ar kramtomos gumos reklamą. Scenarijus neblogas, režisūra irgi nieko, vaidyba gera, garso takelis visai smagus, žodžiu, filmas standartus tikrai atitinka. Tačiau jis neturi širdies. Jis neturi ką pasakyti. Nėra kažkokios gilesnės pagrindinės minties, negu kad „gyvenimas gražus“.

Ir tokie filmai man labiausiai nepatinka. Jeigu filmas labai geras, tai čia viskas aišku, jis sukėlė teigiamas emocijas. Jeigu jis labai blogas, sukėlė neigiamas emocijas, bet vis tiek, kažką viduje padarė, palietė, kad ir ne iš tos pusės, bet paliko įspūdį. O „Geroji pusė“ man nepadarė nieko, tarsi pirmakursis Vilniuje pirmąkart parsivedęs merginą į bendrabutį. Ir kai taip būna, tai yra blogiausia, nes būna aišku, kad ką tik iššvaisčiau pusantros valandos savo gyvenimo.

5.5
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
5.0
Režisūra
5.0
Kinematografija
5.0
Garso takelis
6.0
Techninė pusė
5.0
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles