Būk kietas

Natūralu, kad komedijos yra skiriamos ne rimtam laiko praleidimui, o visiška atsipalaidavimui. Žiūrint jas nesinori galvoti apie socialines problemas ar dar kokias nors keblias situacijas, o tiesiog gerai pasijuokti. Tačiau kai kurie kūrėjai pasistengia taip gerai įkomponuot kažkokius mūsų visuomenės trikdžius į kontekstą, kad kartais to net nelabai pastebime. Bent jau sąmoningai. O kartais viskas bandoma parodyti akivaizdžiai, tiesmukai ir tiesiog sukišti į tam tikrą zoną. Turtuolių ir vargšų, baltųjų ir juodaodžių priešpriešos, įsišakniję rasiniai ir seksualiniai stereotipai ir dar daugiau nesąmonių. Būtent šie aspektai įtraukiami į naujausią mūsų kinus šturmuojančią komediją „Būk kietas“.

Turinys

Kai milijonierius Džeimsas Kingas įkliūna teisėsaugai, jam už visas suktybes ir mokesčių vengimus pasigirsta nuosprendimas – ilgi metai už San Kventino kalėjimo grotų. Vyrui skirta 30 dienų sutvarkyti visus asmeninius reikalus prieš keliaujant į oranžinių kostiumų zoną, todėl jis nusprendžia pasiruošti sunkiam laikotarpiui. Jis kreipiasi į juodaodį Darnelą, kad paruoštų jį gyvenimui už grotų. Bėda ta, kad vadovaudamasis stereotipas Džeimsas nė nesuvokia, kad pasirinko visiškai nekaltą, jokios nuobaudos gyvenime negavusį vyrą, o ne tikrą kalėjimų asą.

Pilno metro filmuose debiutuojantis režisierius Etanas Cohenas savo bagažą apie filmus atsineša iš patirties rašant komedijų scenarijus. Iki šiol jam sekėsi gana neblogai. Sukūręs „Madagaskaro 2“ scenarijų, taip pat parašęs istorijas „Vyrams juodais drabužiais 3“, „Griaustiniui tropikuose“ ir „Idiokratijai“ su naujausiu savo darbu, galima teigti, vaikšto ant labai plonytės ribos. Kaip debiutui režisūrai E. Cohenas pasirinko labai rizikingą filmą, kurio scenarijų pats ir parašė. Daug rasistinių ir homofobiškų bajerių, kurie vieniems gali patikti, kitus – labai supykdyti.

Jei jau kalbant apie scenarijų, tai jis nėra ypatingai originalus. Kitaip tariant, tokių konkrečių istorijų nėra labai daug, tačiau nuolat kyla jausmas, jog tam tikri fragmentai yra perkelti iš kitų juostų, tik padaryti su humoro doze. Pats humoras filme yra labai savotiškas. Ir ne iš gurmaniškos pusės. Viskas apžaidžiama iš rasistinių stereotipų, kad ir tokių, jog juodaodis prie automobilio reiškia vagystę arba kad dauguma juodaodžių yra sėdėję kalėjime. Ir tai yra vos keli iš labai daug pavyzdžių, tad kartais iškyla klausimas, ar kūrėjai neperžengė ribų, taip filmą padarydami neskoningu juokelių kratiniu. Jei kyla tokie klausimai, tai jau nėra gerai. Kita vertus, Tame pačiame filme veikėjų veiksmai prieštarauja visoms rasistinėms ir homofobiškoms nesąmonėms, kurias kasdien matome savo gyvenime.

Realiai filme matome vos du veikėjus, nes visi kiti yra absoliučiai neplėtojami. Atrodo, nemažai patirties kuriant istorijas turintis filmo režisierius turėtų žinoti, jog du veikėjai retai ištempia filmą, tačiau šįkart jis surizikavo dar vienoje vietoje. Ir… Neprašovė. Abu jie, Džeimsas ir Darnelas, yra tokie smagūs ir tokie skirtingi, kad jų sankirtos yra mirtinai juokingos. Taip, juokingos. Nepaisant to, dviem veikėjais užgožti kitus yra nemaža nuodėmė.

Ir nors pats filmas bendrai žiūrint nėra labai ypatingas, gal net galima būtų jį pavadinti nesusipratimu, bet iš gerosios pusės. Tai yra filmas iš serijos „toks blogas, kad net geras“. Tiesa, jis nėra visiškai apgailėtinas, bet jis tiktų ir kitai kategorijai – Willo Ferrello filmams. Tai tokios juostos, kuriose yra daug žiauriai keistų momentų, kuriuos sunku apibūdinti, karts nuo karto seanso metu pasidaro nejauku ir jaučiamas svetimas gėdos jausmas.

Techninė pusė

Garso takelis gana neblogas. Jis sugeba išlaikyti filmo atmosferą, kurioje nemažai „rajono chebros“ žargono, juodaodžių gyvenimo stilistikos ir bandymo įsijausti į vaidmenį. Skambanti muzika gerai įsisuka į bendrą veiksmą, tik kartais net per daug gerai. Kitaip tariant, ji prapuola visame bendrame fone ir sunku pasakyti, ar ji skamba, ar ne.

Dramas ir komedijas dažniausiai filmuojantis kinematografas Timas Suhrstedtas šio filmo kūrimo procese pasidarbavo turbūt geriausiai iš visų. Jis kameros judėjimais sugebėjo perteikti visą filmo dvasią, kvailumą ir leido atsipalaiduoti žiūrint juostą. „Kalėjimo riaušių“ scena yra tai, už ką jam galima būtų paspausti ranką. Be galo juokinga scena, kuri pasibaigia dar smagiau, o kaip viskas yra parodoma – tikrai aukšto lygio darbas.

Montažas filme taip pat geras. Garso montažas atliktas gerai, su labai sklandžiai perėjimais iš hip hopo ar repo muzikos į visai kito stiliaus garsus, garsai gerai suderinti su rodomu veiksmu, nėra jokių techninių trūkumų. Vaizdo montažas taip pat neblogas, dažnai papildomas gero garso montažo, bet poroje vietų buvo likę keli neatitikimai, vietomis sukeistos detalės ar tiesiog nesužiūrėtos detalės.

Aktoriai

Nors filme aktorių tikrai netrūksta, jame karaliauja tik du. Kaip jau ir buvo minėta anksčiau, Willas Ferrellas ir Kevinas Hartas tiesiog nušluoja visus kitus aktorius. Kad ir kokius iškilumus jie/jos turėtų.

Stebėti Willą Ferrellą ne visada yra lengva. Ypatingai todėl, kad jis imasi absoliučiai nukvakusių vaidmenų, kurie būna ir labai nejaukūs. Na kiek galima žiūrėti į šykštų turtuolį, kuris finansuose gaudosi kaip žuvis vandenyje, bet realiai gyvenime yra paskutinis asilas, visiškai nesusigaudantis aplink save. Ir nors jis tikrai juokino didžiąją dalį filmo, keliose vietose jau šiek tiek perspaudė.

Jo partneris – sparčiai garsėjantis kine Kevinas Hartas. „Stand up“ komedijos meistras pasirodo ne pirmoje komedijoje ir puikiai atlieka savo darbą. Tiesa, jis gana vienodas, mažai tobulėja. Aišku, jis juokingas. Kiek kitaip nei Chrisas Tuckeris, bet vis tiek sugeba išspausti žiūrovų šypseną. Tam jis išnaudoja savo privalumą – žemą ūgį. Žinant, kad W. Ferrellas yra gana aukštas, vaizdelis tikrai neblogas. K. Hartas dar ir puikia keičia vaidmenis vienoje vietoje. Tie, kas žiūrės šį filmą, supras iš scenos imituotame kalėjimo kieme. Šioje vietoje pasireiškė jo aktoriniai sugebėjimai staigiai keisti veidus.

Na, o visi kiti – nykus, visiškai neįdomūs personažai, praktiškai neturintys reikšmės bendroje istorijoje.

Verdiktas

„Būk kietas“ yra gana vidutiniška komedija, kuria reikia mėgautis be jokio nusiteikimo ir noro pamatyti „kažką tokio“. Reiktų nusiteikti ir tam, kad į žiūrovą kas kelias minutes bus švaistomi juokeliai apie penius, išanges, penius išangėse, nusikaltėlius juodaodžius, nacius ir dar visokia kitokia velniava. Ir nepaisant to, filmas yra tikrai juokingas, bet po seanso nieko nelieka.