Juostos režisierių pavardės David Dodson ir Vladimir Zelenskiy absoliučiai nieko nesako. Kaip ir nesako jų ankstesni darbai. Nesako ta prasme, jog apie juos visiškai nieko nesu girdėjęs ir nė vieno jų ankstesnio darbo nesu matęs. Vis tik šį tą pastebėti galima ir darant skubotas išvadas greitai sumoti, kad tai dar viena iš begalybės neįdomių ir vienodų rusiškų komedijų. Stop. Skubėti neverta, nes pasidomėjus viskas truputį kitaip – komedija filmuota Ukrainoje, vienas iš jos režisierių yra ukrainietis, o pagrindinių aktorių kolektyvą sudaro vien ukrainiečiai. Taigi komedija nėra rusiška, tačiau į kino teatrą vis vien patraukiau nedėdamas jokių vilčių, nes viskas, ką mačiau, skelbė apie panašaus menkaverčio lygio turinį.
Siužetas
Filmas pasakoja apie Maksimą ir Janą – jau dešimt metų susituokusią porą, kuri, kaip ne keista, išgyvena santykių krizę. Rutina, romantikos nebuvimas ir aistros priblėsimas priveda sutuoktinius prie nuolatinių barnių, todėl sutuoktiniai mato vienintelę išeitį – skyrybas. Ar minėjau, kad abu sutuoktiniai jau pradėjo romantiškas užuomazgas už santuokos ribų? Situacija tragiška, tačiau prieš galutinai išsiskiriant jiems suteikiamas paskutinis šansas – per 30 dienų pabandyti tai, apie ką seniai svajojo, bet nedrįso. Čia nuotykiai ir prasideda.
Idėja
Galima ginčytis dėl turinio ir pateikimo, tačiau pati filmo idėja, nors ir nėra originali, bet graži ir siekianti gero. Tam, kad vaizduojama situacija būtų įmanoma, įpinamas žiupsnelis nerealumo, bet tai visai netrukdo. Mat po to viena po kitos pateikiamos beprotiškiausios idėjos, kurios sukosi Maksimo ir Janos galvose. Galbūt kiek drąsiai pasakysiu, bet yra vilties, jog po filmo bent vienas asmuo išėjęs susimastys apie savus santykius ir pakreips juos dar geresne linkme. Būtent to mus ir moko filmas – net ir po daugelio metų kartu, kai viskas atrodo nebe taip kaip anksčiau, reikalinga pabandyti atrasti džiaugsmą kartu ir išlipti iš patogios kasdienybės. Taigi, turim komediją su bent kiek rimtesne mintimi po visų komiškų situacijų.
Komedija ir veikėjai
Šis filmas, kaip komedijos žanro atstovas, ypatingai neišsiskiria – netrūksta banalių ir daugumai tokių filmų būdingų situacijų, tačiau kartu viską lydi šiokia tokia jaukesnė atmosfera. Tos atmosferos kaltininkai yra juostos veikėjai ir, žinoma, jiems scenarijus kūrusi komanda. Net didžiausių pykčių ir apsižodžiavimų metu abu veikėjai neleidžia suabejoti, kad jų jausmai vienas kitam dar nėra pradingę, o tik slepiasi po principų kaukėmis. Ir nors pradžioje jautėsi perdėtas emocijų pateikimas vaidyboje, besikeičianti situacija filmo siužete tai nugludino. Kiek silpnesni antraplaniai vaidmenys – ypač Janos naujas mylimasis Borisas, kuris tiek kaip veikėjas, tiek iš vaidybinės pusės buvo nuobodus. Priešingai su Maksimo naująja simpatija Jelena, kuri yra jauna ir ekspresyvi, švelniai nestabili, todėl ją stebėti kur kas įdomiau.
Iš kitos pusės, Boriso vaidmenį labai lengvai galima pateisinti realistišku sprendimu – Maksimas ir Jana pasirinko priešingybes. Maksimas lėtesnis, nuoboda, o Jana kiek karštesnio būdo. Ironiškiausia tai, kad susiradę priešingas puses jie nesuvokė, kad namuose antroji pusė būtent tokia ir yra, tik to jie nepastebi. Prasidėjus nuotykiams kartkartėmis Maksimas su Jana apsimaino vaidmenimis ir būtent tai padeda abiem partneriams praregėti.
Techninė pusė
Kinematografinių stebuklų čia neišvysime, bet filmas to ir nesiekia bei nereikalauja iš savęs. Susidaryti objektyvesniam vaizdui reiktų techninę pusę vertinti lyginant su panašaus tipažo filmais – na, pavyzdžiui, lietuviškomis komedijomis. Šiame filme kamera kartais atsiduria įdomesniuose kampuose, tačiau kai veiksmas vyksta greičiau, jis ne visada spėja aiškiai užfiksuoti judesius. Lietuvių kurti rimtesnės tematikos filmai pagaliau, atrodo, daro proveržį darbe su kamera ir šviesų, tonų parinkimu, tačiau komedijos vis dar atsilieka. Lyginant su rusiška produkcija (nors tiesą pasakius tiek aš ją ir matau), pastarojoje visai kitokie biudžetai ir situacija geresnė nei pas mus, o kalbant apie aprašomą filmą, situaciją reikėtų vertinti kaip nežymiai geresnę. Muzikinis takelis nuotaikingas ir užkliūti neturėtų.
Pabaigai
Turbūt labiausiai nustebinsiu save pasakydamas, jog visiškai nieko nesitikėdamas iš šio filmo salę palikau visai geros nuotaikos ir patenkintas. Tai nėra kažkuo išskirtinis kūrinys nei vienoje iš kategorijų, tačiau jis neerzina ir atrodo pakankamai nuoširdus, su gražia mintimi ir puikiai pažįstama situacija, turbūt, daugeliui ilgą laiką kartu gyvenančių porų. O, galbūt, man tik pasitaikė diena, kuomet viskas klojosi puikiai ir filmo pliusai išryškėjo akyse labiau nei minusai.
