Sausio 19 d. po nelaimingo atsitikimo slidinėjimo trasoje patirtos kaukolės traumos mirė prancūzų aktorius Gaspardas Ullielis. Aktorius žuvo slidinėjimo trasoje susidūręs su kitu slidininku, į Grenoblio ligoninę G. Ullielis išgabentas be sąmonės. Pranešama, kad nelaimingo atsitikimo metu aktorius nedėvėjo apsauginio šalmo. Dukart Cezario laureatui (geriausias debiutuojantis aktorius ir geriausias aktorius) tebuvo 37-eri.

G. Ullielis gimė 1984 m. lapkričio 25 d. Paryžiaus priemiestyje Bulonėje – Bijankūre, madų šou prodiuserės ir stilisto šeimoje. Būdamas šešerių buvo apkandžiotas dobermano – šypsenos duobutę primenantis randas ant kairiojo skruosto liko visą gyvenimą. Laikraštis „Libération“ net yra pavadinęs šį randą „žymiausiu Prancūzijos kino randu“.

Pirmą vaidmenį televizijos filme „Moteris baltais drabužiais“ (pranc. „Une femme en blanc“) G. Ullielis gavo dar besimokydamas mokykloje. Ir nors iš pradžių jo svajonė buvo tapti režisieriumi, tačiau galutinai aktorystėn pasuko po keleto vasaros kursų ir kino studijų Paryžiaus Vincennes-Saint-Denis universitete.

1999 m. jis filmavosi juostoje „Marina de Van“, tačiau jo talentas buvo pastebėtas ne tuomet, o po metų, kai G. Ullielis suvaidino televizijos filme „Mokinys Žiuljenas“ (pranc. „Julien l’apprenti“), kurį režisavo Jacques’as Otmezguine’as. Dar po metų G. Ullielis gavo nedidelį vaidmenį fantastiniame siaubo filme „Vilko brolija“ (pranc. „Le Pact des loups“), režisuotame Christophe’o Ganso.

Geriausias debiutuojantis prancūzų aktorius

2002 m. G. Ullielį atrado Michelis Blancas, kuris pasiūlė jam hormonų audrų kamuojamo paauglio vaidmenį komedijoje „Bučiuokite ką tik norite“ (pranc. „Embrssez qui vous voudrez“). Netrukus André Techiné androginiško kūno sudėjimo jauną aktorių pasirinko vaidinti laukinį vaikiną, kuris kartu su Emmanuelle Béart veikėja keliauja po Prancūziją filme „Pasiklydę“ (pranc. „Les Égarés“).

Už šiuos vaidmenis G. Ullielis dukart – 2003 ir 2004 m. buvo nominuotas kaip geriausias debiutuojantis aktorius Prancūzijos kino apdovanojimuose. Tačiau tik trečias kartas nemelavo – Cezario statulėlę G. Ullielis gavo 2005 m. už vaidmenį Jeano-Pierre’o Jeunet karinėje romantinėje dramoje „Ilgos sužadėtuvės“ (pranc. „Un long dimanche de fiancailles“), kur suvaidino per I-ąjį pasaulinį karą dingusį švelnaus būdo kareivį Maneką – Audrey Tautou įkūnytos atkakliosios Matildos sužadėtinį. Su A. Tautou G. Ullielis išliko artimais draugais.

Nuo Duras iki Hanibalo Lekterio

Tapęs pirmos kategorijos aktoriumi G. Ullielis pasirinko suvaidinti drąsų valstietį filme „Varguolis Žaku“ (pranc. „Jacquou L Croquant“, 2005 m.), paskui – baisųjį žmogėdrą Hanibalą Lekterį, filme, pasakojančiame apie šio serijinio žudiko jaunystę. Tuo pačiu metu jis vaidino ir autoriniuose filmuose, pvz. Guso Van Santo „Paskutinė diena“ (pranc. „Le Dernier jour“) ir „Trečioji pasaulio pusė“ (pranc. „La Troisiéme partie du monde“) ar viename iš „Myliu tave, Paryžiau“ (pranc. „Paris, je t’aime“) antologiją sudarančių trumpametražių.

Eklektiškas vaidmenų pasirinkima tęsėsi ir toliau – 2009 m. jis suvaidino Isabellės Huppert veikėjos sūnų filme „Jūros siena“ (pranc. „Un barrage contre le Pacifique“) – Marguerite Duras romano ekranizacijoje, režisuotoje Rithy Panho. Po to – iš mafijos šeimos bandantį išsiveržti jaunuolį, nesutariantį su tėvu, kurį suvaidino Jeanas Reno, kriminaliniame trileryje „Uždaras ratas“ (pranc. „Le Premier cercle“).

Tais pačiais metais G. Ullieliui teko keliauti į Jeruzalę – juostoje „Ultimatumas“, kurios veiksmas vyksta prieš pirmąjį Golfo įlankos karą, nepalankiomis ir žiauriomis sąlygomis klostosi romantinė istorija su Jasmine Trincos suvaidinta veikėja.

G. Ullielio meilės istorijos kino ekrane tęsėsi – praėjus aštuoneriems metams po „Pasiklydusių“, jis grįžo į Kanus, kur konkursinėje programoje buvo rodoma kostiuminė romantinė drama „Princesė Montpensjė“ (pranc. „La Princesse de Mntpnesier“) su įspūdingu aktorių kolektyvu: Mélanie Thierry, Lambertu Wilsonu ir Grégoire’u Leprince-Ringuet.

Saint Laurento avantiūra

2011 m. jis buvo vienintelis aktorius, atrinktas vaidinti Emmanuelio Mouret romantiniame chorale „Menas mylėti“ (pranc. „L’Art d’aimer“). Po to – Brigitte Roüan helenistiniame chaose „Graikiška problema“ (pranc. „Tu honorera ta mère et ta mère“, 2013 m.), kur suvaidino Nicole Garcios veikėjos sūnų Baltazarą, dėl nežemiško grožio prilyginamą graikų dievams.

Dėl liauno silueto ir artimumo mados pasauliui – šiaip ar taip, jo abu tėvai dirbo būtent šioje srityje – G. Ullielis tapo idealiu pasirinkimu ieškant aktoriaus, galinčio įkūnyti ikoniškąjį prancūzų dizainerį Yves’ą Saint Laurentą Bertrando Bonello režisuotoje biografinėje juostoje „Sen Lorenas. Stilius – tai aš“ (pranc. „Saint Laurent“, 2014 m.). Kartu su juo šiame filme vaidino Jérémie Renier, Louis Garrelis ir Léa Seydoux. G. Ullielis už šį vaidmenį buvo nominuotas Cezariui kaip geriausias aktorus. Tąkart statulėlės jis nelaimėjo – gal kiek ironiška, bet apdovanojimas atiteko Pierre’ui Niney, suvaidinusiam ne ką kitą, o… tą patį Yvesą Saint Laurentą, tik kitame filme, kurį režisavo Jalilas Lespertas.

Cezaris geriausiam aktoriui

Tuoj po to, 2016 m., G. Ullielį buvo galima išvysti kitoje biografinėje dramoje – „Šokėja“ (pranc. „La Danseuse“), pasakojančioje apie garsią amerikiečių šokėją Loie Fuller, kur jo partnere tapo Soko, ir jaunojo Kanados talento Xaviero Dolano režisuotoje dramoje „Tai tik pasaulio pabaiga“ (pranc. „Juste la fin du monde“), kurioje ekrano laiką teko dalytis su tokiomis prancūzų kino žvaigždėmis kaip Vincentas Casselis, Marion Cotillard, Léa Seydoux ir Nathalie Baye. Šis ryškus mirtinai sergančio tylenio rašytojo, grįžusio atsisveikinti su savo artimaisiais, vaidmuo G. Ullieliui atnešė Cezarį geriausio aktoriaus kategorijoje.

2018 m. G. Ullielis pasirodė Benoît Jacqout režisuotoje juostoje, kur jo personažas pasiduoda paslaptingos femme fatale, kurią įkūnijo ne kas kitas, o I. Huppert (taip, ta pati, kurios sūnų G. Ullielis vaidino „Jūros sienoje“), kerams.

Žingsnis į „Marvel“ visatą

Praėjus dvejiems metams po pasirodymo smagioje Justine’o Trieto komedijoje „Sibilė“ (pranc. „Sibyl“, 2019 m.), G. Ullielis kartu su amerikiečių aktoriais Oscaru Isaacu ir Ethanu Hawke’s sėkmingai dalyvavo „Marvel“ televizijos serialo „Mėnulio riteris“ (angl. „Moon Kinght“) aktorių atrankoje. Šešiose serijose jis suvaidino Antoną Mogartą, dar kitaip žinomą kaip Vidurnakčio žmogų (angl. Midnight Man). Serialą planuojama parodyti šias metais.

G. Ullielis šiemet turėjo filmuotis dar vienoje B. Bonello juostoje – mokslinės fantastikos filme „Žvėris“ (pranc. „La Bête“), turėjusioje nukelti žiūrovus į netolimą ateitį, kurioje emocijos yra tapusios grėsme – tokiomis aplinkybėmis Gabrielė (L. Seydoux) susitinka Luisą (G. Ulliel) ir pajunta tiprų ryšį – tarsi jį pažinotų visą gyvenimą. Ši melodrama turėtų plėtotis per tris skirtingus laikmečius, tačiau neaišku, kaip šio filmo gamyba pasisuks žuvus G. Ullieliui.

Panašu, kad paskutiniu aktoriaus filmu taps Emily Atef režisuota drama „Labiau nei bet kada“ (pranc. „Plus que jamais“). Tarptautinį aktorių kolektyvą – Vicky Krieps, Liv Ullmann, Jesperą Christenseną ir Bjørną Flobergą – surinkusi juosta jau baigta filmuoti, šiuo metu vyksta post-produkcijos darbai.

2005 – 2007 m. susitikinėjo su aktore, netikra V. Casselio seserimi Cécile Cassel. Vėliau 2007 m. patyrė trumpą romaną su Monako kunigaikštyte Charlotte Casiraghi, po to 2008 – 2013 m. susitikinėjo su dokumentinių filmų kūrėja Jordane Crantelle. Nuo 2013 m. G. Ullielis buvo kartu su prancūzų modeliu ir dainininke Gaëlle Pietri. 2016 m. jiems gimė sūnus Orso, kurio privatumas yra kruopščiai slepiamas.