Praėjus 50 metų nuo to karto, kai švedų aktorė Ingrid Bergman pirmininkavo Kanų kino festivalio žiuri, šias garbingas pareigas perims jos tėvynainis režisierius, dviejų Auksinių palmės šakelių laimėtojas Rubenas Östlundas. Švedas pirmininkaus 76-ojo Kanų kino festivalio, kuris vyks šių metų gegužės 16-27 d., tarptautinei žiuri.
„Džiaugiuosi, didžiuojuosi ir nuolankiai dėkoju tiems, kas laikė mane vertu patikėti šiemetinio Kanų kino festivalio žiuri pirmininko pareigas. Niekur kitur pasaulyje nekyla toks kino troškimas [kaip Kanuose], kai pakeliama konkursinės programos filmo uždanga. Kokia laimė būti kartu su šiais puikiais žiūrovais, kokie yra Kanų kino festivalio lankytojai. Nuoširdžiai manau, kad kino kultūra išgyvena lemiamą laikotarpį. Kinas yra unikalus. Mes juo dalijamės. Žiūrėjimas kartu reikalauja daugiau iš to, kas rodoma, ir sustiprina potyrius. Tai mums perduoda kai ką visiškai skirtingo, nei dopaminas, kuris išsiskiria naršant individualius ekranus“ – kalbėjo būsimasis Kanų žiuri pirmininkas.
Nors R. Östlundo filmografijoje – kol kas tik šeši filmai, dauguma iš jų (išskyrus patį pirmąjį) buvo rodyti Kanuose. Su juosta „Atsitiktinumai“ (šved. „De ofrivilliga“) 2008 m. debiutavo Kanų paralelinėje konkursinėje „Ypatingo žvilgsnio“ (pranc. „Un certain regard“) prorgamoje, 2011 m. nekonkursinėje programoje „Dvi režisierių savaitės“ (pranc. „Quinzaine des réalisateurs“) pristatyta drama „Žaidimas“ (angl. „Play“) laimėjo „Coup de coeur“ seanso prizą, o 2014 m. vėl į „Ypatingo žvilgsnio“ paralelinę konkursinę programą su komiška drama „Force Majeure“ (angl. „Turist“) grįžęs R. Östlundas jau laimėjo Žiuri prizą. Dar geriau sekėsi pagrindinėje konkursinėje programoje: abu jo kūriniani – tiek 2017 m. „Kvadratas“ (angl. „The Square“), tiek 2022 m. „Liūdesio trikampis“ (angl. „Triangle of Sadness“) – apdovanoti pagrindiniu festivalio prizu Auksine palmės šakele.
Baigęs kino studijas Gioteburge, R. Östlundas 2004 m. sukūrė savo pirmąjį ilgametražį „Mongoliška gitara“ (šved. „Gitarrmongot“). Balansuodamas ant dokumentikos ribos jis pasakoja apie susikertančius marginalių personažų likimus išgalvotame mieste, kuris atrodo kaip Gioteburgas. Jau šiame filme pasireiškė humoras, naudojamas kaip socialinio pasakojimo įrankis.
Kitame jo kūrinyje – trumpametražiame „Scena iš mano gyvenimo Nr. 6882“ (šved. „Scen nr: 6882 ur mitt liv“) – jau galima atrasti visus jo vėlesnių darbų ingredientus, ką paskui ir patvirtino 2008 m. į Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programą atrinkti „Atsitiktinumai“. Jo kamera išlaiko distanciją tam, kad būtų galima geriau stebėti žmogišką elgesį: mažas silpnybes ir dideles ydas, kurias sukelia grupės dinamika, ir kurios yra išnarstomos iki nepatogumo. Po dvejų metų jo trumpametražis „Incidentas banke“ (šved. „Händelse vid bank“, 2010 m.), analizuojantis praeivių reakcijas į banko apiplėšimą, Berlyno kino festivalyje apdovanotas Auksiniu lokiu. Trečiasis ilgametražis „Žaidimas“, pristatytas nekonkursinėje Kanų programoje „Dvi režisierių savaitės“ 2011 m., pasakojantis apie prieabiaujančias jaunimo gaujas, savo pasirodymu sukėlė didelius debatus Švedijoje.
2014 m. „Ypatingo žvilgsnio“ programoje pristatytas „Force Majeure“ koncentruojasi į situaciją, kai sniego lavinos metu šeimos tėvas pabėga užuot gelbėjęs savo vaikus ir žmoną: kaip tą pripažinti vėliau, nesąžiningai ir bijant prarasti veidą? Tai problematika, kurią režisierius nagrinėja su nuožmiu aštrumu. Tokiu būdu R. Östlundas rausia provokuojančios dialektikos vagą, kuri jau tampa jo skiriamuoju ženklu: pradinė situacija duoda pagrindą sociologiniam tyrimui, kur žmonijos žemieji instinktai persijojami per kandaus humoro rėtį.
2017 m. „Kvadratas“ pasakoja išgalvotą istoriją apie meninį eksperimentą, kurį R. Östlundas atliko savo gimtojoje šalyje. Filmas juvelyriškai kvestionuoja viešosios erdvės ribas, meną ir mūsų gyvuliškąją pusę. Galiausiai 2022 m. „Liūdesio trikampis“ pasakoja apie į audrą patekusį kruizinį laivą, kur stipriame vėmimo priepuolyje susimaišo visos Vakarų visuomenės klasių kovos kortos.
Kviesdamas R. Östlundą pirmininkauti žiuri, Kanų kino festivalis nori atiduoti duoklę bekompromisiams ir tiesiems filmams ir tiems, kurie nuolat kviečia žiūrovus mesti iššūkį sau patiems ir menui, nepaliaujamai išrandančiam patį save. R. Östlundas taip pat yra trečiasis dukart Auksinės palmės šakelės laimėtojas, pirmininkausianits žiuri (po Franciso Fordo Coppolos ir Emiro Kusturicos) ir pirmasis, eisiantis šias pareigas, iš karto kitais metais po laimėjimo.
„Kaip pirmininkas aš savo kolegoms žiuri nariams priminsiu kino socialinę funkciją. Geras filmas susisieja su kolektyvine patirtimi, sukelia apmąstymus ir sukelia norą diskutuoti. Taigi, žiūrėkime filmus kartu!“ – reziumavo R. Östlundas.
