Prasideda didžiausias kino renginys – „KINO PAVASARIS“

Vieni laukia Kalėdų. Kiti – vasaros ir atostogų. O Lietuvos sinefilams didžiausia švente tampa festivalis „Kino pavasaris“. Šis neeilinis kino renginys šiemet švenčia dvidešimtmetį ir, kaip visada, siūlo ne tik gausią, plačią bei įvairią programą, iš kurios net ir išrankiausio skonio kino gurmanai tikrai ras ką išsirinkti, bet ir daugybę renginių bei apskritai – festivalio atmosferą mieste ateinančias dvi savaites. Festivalio programoje pristatomi tiek pripažintų kino meistrų darbai, tiek maloniai nustebinę atradimai, festivalių apdovanojimus ir pagyras pelnę filmai. Kaip visada daug atradimų žada konkursinės programos „Nauja Europa – nauji vardai“ bei „Baltijos žvilgsnis“ siūlomi specialūs seansai ne tik kino, bet ir maisto gurmanams; bus rodomi du filmai, skirti visai šeimai; gerą nuotaiką užtikrins komedijų programa; ištvermingiausių laukia trumpametražių filmų naktis; pristatoma turtinga ir įvairi dokumentika. Per festivalį žiūrovai taip pat turės progą išvysti naujausius lietuviškus filmus, bei lietuvių kino kūrėjų, gyvenančių už Lietuvos ribų, darbus. Šiemet, per savo jubiliejų festivalis atiduoda duoklę Prancūzijai – šaliai, kurios kultūros atašė Frédéric‘ui Jugeau ir kilo idėja surengti pirmąjį „Kino pavasarį“, todėl šios šalies filmams skiriama atskira programa „Prancūziškos naujienos“. Taip pat bus rodomos dvi retrospektyvos – „Gangsteriai mieste“ pakvies prisiminti filmus apie mafiją, o „Leos Caraxo retrospektyva“ peržvelgs šio įdomaus kino kūrėjo darbus.

Kadangi festivalio programa labai plati ir į ją bežiūrint gali ištikti lengva panika bei užpulti pasirinkimo kančios, tarp to, ko norisi, ką reikėtų, kur spėjama ir ką įmanoma (bent jau fiziškai) pamatyti, portalas buvaukine.lt siūlo atkreipti dėmesį į šiuos dešimt filmų.

1. „Timbuktu“ („Timbuktu“) – stiprus ir jautrus, sukrečiantis ir šokiruojantis. Socialinis humanistinis filmas žmogaus teisių tema. Supurtantis ir nepaleidžiantis. Turinio sunkumas meistriškai priešinamas vizualumui ir magiškam dykumos grožiui.

2. „Šiuolaikiniai žvėrys“ („Relatos salvajes“ / „Wild Tales“) – puiki juodojo humoro komedija, apie tai, kaip toli gali nuvesti vaizduotė, siekiant patenkinti keršto poreikį. Pasitelkiant humorą šešiose nesusijusiose istorijose talentingai šaržuojama visuomenė. Tai filmas – veidrodis parodantis, kaip lengvai civilizuotos būtybės virsta keršto siekiančiais padarais.

3. „Ieškojimai“ („The Search“) – turbūt didžiausio ažiotažo sulauksiančio festivalio svečio – prancūzų režisieriaus Mihel‘io Hazanavičiaus naujas darbas, tiek stilistika, tiek tematika kardiniai besiskiriantis nuo ankstesnių šio kino kūrėjo darbų. Penkiais „Oskarais“ ir daugybe kitų apdovanojimų pagerbto stilingojo nebyliojo nespalvoto filmo „Artistas“ režisierius šįkart pristato dramą, pasakojančią apie Čėčėnijos karą.

4. „Taksi“ („Taxi“) – Berlyne Auksiniu lokiu apdovanota iraniečio Jafar‘o Panahi juosta apie vieną taksisto dieną Teherano gatvėse. Režisieriui yra uždrausta kurti filmus ir išvažiuoti iš Irano, tačiau leidžiama dirbti ir jis šią galimybę išnaudoja savaip. Filmas unikalus vien tuo, kad kamera, pritvirtinta prie priekinio taksi automobilio stiklo fiksuoja įlipančius keleivius, o šį taksi vairuoja pats filmo režisierius.

5. „Vienas prieš vieną“ („Il-dae-il“/ „One on One“) – Pietų Korėjos režisierių Kim Ki Duką, ko gero, drąsiai galima įvardyti kaip kultinį „Kino pavasario“ režisierių, kadangi šiame festivalyje kasmet parodomas jo naujas darbas, o 2011 m. šiam su taisyklėmis nesitaikstančiam kino kūrėjui buvo skirta retrospektyva. Tiesa, pernai rodytas Kim Ki Duko filmas „Mobijaus juosta“ („Moebiuseu“), kurį teoriškai galima laikyti nebyliuoju kinu, daugelį žiūrovų nuvylė. Tačiau Kim Ki Duko kūryba, nors ir nevengianti brutalaus žiaurumo, visada intriguoja, tad šiemet bus proga įsitikinti, ar pavyks Kim Ki Dukui reabilituoti savo, kaip poetiško kino kūrėjo įvaizdį.

6. „Žmogus – paukštis“ („Birdman: Or (The Unexpected Virtue of Ignorance)“) – meksikietis Alejandro González Iñarritu nuo pat savo pirmojo ilgametražio filmo „Prakeikta meilė“ („Amores perros“, 2000 m.) užsitikrino daugiasluoksnio, žmonių santykių problemas keliančio kino kūrėjo statusą. Šiemet jo komiška juodoji komedija, apdovanota keturiais Oskarais (tarp jų – geriausio filmo ir geriausio režisieriaus kategorijose), pristatoma festivalyje „Kino pavasaris“. Ir net jei įspūdingas skaičius apdovanojimų kam nors nėra rodiklis, lemiantis rinktis žiūrėti filmą, ar ne, „Žmogus – paukštis“ vertas dėmesio jau vien dėl ypatingos kino technikos, kuria jis sukurtas.

7. „Šokantys arabai“ („Aravin rokdim“ / „Dancing Arabs“) – Izraelio filmas apie jauną arabą Ejadą iš Palestinos teritorijos, bandantį įsitvirtinti izraelietiškoje visuomenėje ir susiduriant su tiesiogine diskriminacija. Su lengvu gyvenimišku humoru pasakojama istorija iškelia gana sudėtingus adaptacijos, tolerancijos ir identiteto klausimus.

8. „Magiška mergina“ („Magical Girl“) – vos antrasis ilgametražis ispanų režisieriaus Carlos‘o Vermut‘o filmas, su kuriuo jis jau taiko labai aukštai. Jautrus dramatinis trileris apie keturis žmones ir jų susipinančius likimus, apie tai, ką gali padaryti iš meilės ir sielvarto, ir apie tai, kaip kenčiantis žmogus, gali trokšti priversti kentėti kitą.

9. „Mamytė“ („Mommy“) – festivalio atidarymo filmas. Jaunas kanadiečių režisierius Xavier‘as Dollanas nemažina apsukų ir pristato jau penktąjį savo ilgametražį filmą. X. Dollanas renkasi sau pačiam artimas temas, todėl jo kuriami filmai lengvai randa savą žiūrovų ratą. Šįkart jis vėl grįžta prie tėvų – vaikų probleminių santykių temos.

10. „Šventieji motorai“ („Holy Motors“) – filmas iš režisieriaus Leos Caraxo, vieno pirmųjų festivalio svečių, retrospektyvos. Supainiojantis ir neduodantis atsakymo, išmušantis iš po kojų bet kokią realybę šis filmas nesiliauja stebinti sulig kiekvienu nauju siužeto vingiu. Nenuspėjamas, keistas, kartais – komiškas, kartais – šokiruojantis, šis filmas yra tikras lobis sinefilams, kadangi tai puiki proga pabandyti iššifruoti čia užslėptas gausias nuorodas į kitus filmus. Beje, šiame filme skambanti „Let My Baby Ride“ akordeonų kompozicija pasirinkta oficialia šiemetinio festivalio daina.

Recenzijos:

1. “Vienas prieš vieną” (angl. “One on One”)

2. “Šiuolaikiniai žverys” (angl. “Wild Tales”)

3. “Purvini pinigai/Siuntinys” (angl. “The Drop”)

4. “Naujienų medžiotojas/Nakties klajūnas” (angl. “Nightcrawler”)

5. “Žmogus-paukštis” (angl. “Birdman”)

6. “Timbuktu” (angl. “Timbuktu”)

7. “Žvaigždė” (angl. “Star”)

8. “Šaunūs senukai” (angl. “Good Old Boys”)

9. “Šokantys arabai” (angl. “Dancing Arabs”)

10. “Taksi” (angl. “Taxi”)

11. “Leviatanas” (angl. “Leviathan”)