XX amžiaus devintajame dešimtmetyje pracūzų Naujosios bangos (pranc. La Nouvelle Vague) režisierius Jeanas-Lucas Godardas tragiškai prognozavo, kad „kinas yra miręs“. 2007 m. britų režisierius Peteris Greenaway’us Busano festivalyje nustatė panašią diagonzę: „Kino mirties data yra 1983 m. rugpjūčio 31, kai žmonių namų svetainėse atsirado nuotolinio valdymo pulteliai“. 2019 m. CICAE (Tarptautinės ART kino teatrų ir festivalių konfederacija) prezidentas Detlefas Rossmanas apkaltino Oskarus nusipiginimu dėl to, kad skyrė tiek apdovanojimų „Netflix“ projektui – Alfonso Cuarono juostai „Roma“. Tai jau nebe tik kino, bet ir kino teatrų mirtis.
Po Kanų dabar Oskarams atėjo eilė išgyventi polemiką dėl „Netflix“. Filmas ar, vis dėlto, ne filmas? Klausimas jau skamba kaip sena nuvalkiota giesmelė, tačiau tai paskatino įvairius menininkus, priklausančius CICAE ir AFCAE (Prancūzijos ART kino ir festivalių asociacija), išreikšti savo nuomonę per savo prezidentą François Aymé – jo vardu pasirodė publikacija sausio mėnesio leidinyje „Courrier Art & Essai“. Internetinių transliacijų gigantui priekaištaujama dėl to, kad šis riboja savo produkcijos prieinamumą uždarame internetiniame rate, tokiu būdu darydamas žalą kino teatrams – tai privedė prie masinės kampanijos, susijusios su tuo, kad 2019 m. Oskarų ceremonijoje „Roma“ atsiėmė tris apdovanojimus.
Anot britų kino teatrų tinklo „Vue International“ vadovo Timo Richardso, „Netflix“ nederėtų nuvertinti savo produkcijos pasirodymo kino teatruose vertės ir svarbos ir mes tikimės, kad jie bus atviri diskusijai dėl to, kaip ateityje pritraukti kuo didesnę auditoriją“.
Tačiau toks kompromisas priimtinas ne visiems. Christianas Braueris iš Vokietijos kino teatrų asociacijos „AG Kino“ nusiteikęs karingai: „Akivaizdu, „Netflix“ nusispjaut dėl „Romos“ – jie tiesiog norėjo Oskaruose pareklamuoti savo prekės ženklą. Ir pabandyti įgyvendinti savo strategiją, kuri filmų rodymą kino salėse nustumia į šoną“.
Nepaisant visko, filmų rodytojų nuomonė nėra vienbalsė ir užtikrinta. Pavyzdžiui, Korėjos nepriklausomo kino platintojo „Mirovision“ generalinis direktorius Jasonas Chae neturi blogos akies „Netflix“ atžvilgiu: „Netflix“ mažesnio biudžeto ir eksperimentiniams filmams suteikia galimybę pasiekti plačiąją auditoriją ir kitas teritorijas. Aš pats asmeniškai buvau patenkintas galėdamas čia rasti filmą, kurį praleidau per Sandanso festivalį ir kuris buvo prieinamas „Netflix“. Vartojimo būdai evoliucionuoja ir, galbūt, atėjo laikas keistis ir pačiai industrijai“.
Nežmoniškas „Netflix“ augimas kelia baimę. Jo įsitvirtinimas pasaulyje paverčia jį pagrindiniu filmų ir serialų platinimo rinkos žaidėju. Iš tiesų galima pasveikinti „Netflix“ už tai, kad suteikė galimybę atsirasti „Romai“, už tai, kad vėl padaro matomus pamirštus kūrinius, ir už tai, kad mažomis sąnaudomis platina filmus dideliam žiūrovų ratui. „Netflix“ jau įėjo į šiuolaikinę kalbą. Nebesakome: „Ką šįvakar rodys per televizorių?“, klausiame: „Kas gero „Netflix‘e“?“. Šiuo metu sakome, kad vis tiek visada eisime į kino teatrus. Nepriklausomi kino teatrai, neturintys tokių stiprių „inkstų“ kaip komerciniai, baiminasi šios paradigmos pasikeitimo. Ir mes galime tai suprasti.