Paskelbti 70-osios Berlinalės laureatai

Paskelbti 70-osios Berlinalės laureatai

Vasario 29 d. Baigėsi 70-asis tarptautinis Berlyno kino festivalis, kurį vainikavo apdovanojimų ceremoniją. Tarptautinės žiuri, kuriai vadovavo britų aktorius Jeremy Ironsas, sprendimu pagrindinis Berlinalės prizas – Auksinis lokys – atiteko iraniečio Mohammado Rasoulofo dramai „Nėra jokio blogio“ (fars. „Sheytan vojud nadarad“), kelianti klausimus apie asmeninę laisvę šalyje, kurioje vis dar taikoma mirties bausmė.

Pats režisierius nei festivalyje, nei apdovanojimų ceremonijoje nedalyvavo. M. Rasoulofui 2017 m. Irano teismas uždraudė kurti filmus – šiemetinis Auksinio lokio laureatas buvo filmuojamas režisieriui pateikus apeliaciją. Tačiau tuo jis nieko nelaimėjo – teismas prieš tris savaites jam skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuo pat savo pirmojo seanso Berlinalėje „Nėra jokio blogio“ buvo suprantamas kaip iki šiol dar nematyto atvirumo kritika Irano režimui, ypač – šioje šalyje tebetaikomai mirties bausmei. „Keturios [šio filmo] istorijos parodo autoritarinio režimo voratinklį, nutįsusį tarp eilinių žmonių ir vedantį juos nužmogėjimo link. Filmas kelia klausimus apie mūsų pačių atsakomybę ir pasirinkimus, kuriuos visi privalome priimti savo gyvenime“, pristatydamas Auksinio lokio laimėtoją kalbėjo žiuri pirmininkas J. Ironsas.

Auksinį lokį vietoj M. Rasoulofo atsiėmė jo dukra Baran Rasoulof, pati vaidinanti šiame filme, bei prodiuseriai Fatzanas Pakas ir Kavehas Farnamas. „Išgyvenau unikalų ir nuostabų potyrį po filmo seanso šioje didelėje ir gražioje salėje [Berlinale Palast], kai žiūrovai susikabino rankomis, palaikydami M. Rasoulofą. Tai buvo ypatingas jausmas ir aš pažvelgiau į jo kėdę. Ji buvo tuščia. Tada pažiūrėjau į kitas vietas ir pamačiau, kad jis yra užėmęs jas visas. Mačiau veidus – stiprius, vieningai tariančius tvirtą „ne“ cenzūrai“, kalbėjo K. Farnamas.

„Mohammadas buvo kartu su mumis vakar [vasario 28 d.] ir Mohammadas yra kartu su mumis šią akimirką. Ir aš pagalvojau apie tą faktą, jog visa tai nutiko Berlyne. Manau, kad ši istorija mums primena: jokia pasaulio siena negali sulaikyti mūsų idėjų, mūsų įsitikinimų – mūsų meilė sklinda visur“, tęsė prodiuseris.

Tuomet K. Farnamas kreipėsi į Auksinio lokio statulėlę, kurią jis laikė savo rankose, vadindamas ją „naujuoju savo draugu“, kuris tuoj keliaus į jo gražią šalį. „Apkabink Mohammadą, apkabink mano mentorių, mano mokytoją, mano draugą. Mohammadas tau parodys Iraną. Ir tu sužinosi, kokie malonūs, taikūs ir mieli žmonės mes esame. Mano tautiečiai tik siunčia taikos ir meilės žinutę visai žmonijai. Mes mylime visus. Mes esame mieli žmonės, pamatysi. Ačiū!“

Prieš paskelbdama Auksinio lokio laimėtoją tarptautinė žiuri pranešė, kad Didysis žiuri prizas skiriamas amerikiečių režisierės Elizos Hittman juostai „Niekada, retai, kartais, visada“ (angl. „Never Rarely Sometimes Always“).

Specialusis Sidabrinis lokys 70-ojoje Berlinalėje pakeitė iki šiol buvusį Alfredo Bauerio prizą. Nuspręsta atsisakyti sieti prizą su festivalio įkūrėjo A. Bauerio vardu dėl neseniai paaiškėjusių šio ryšių su nacizmo režimu. Šis apdovanojimas atiteko prancūzų Benoît Delépine‘o ir Gustave’o Kerverno komedijai „Ištrinti istoriją“ (pranc. „Effacer l‘Historique“).

Korėjiečių sineastas Hong Sangsoo namo grįžo su Sidabro lokiu už geriausią režisūrą (taip įvertintas jo filmas „Bėganti moteris“ (kor. „Domangchin yeoja“)). Geriausia aktore pripažinta vokietė Paula Beer už vaidmenį Christiano Petzoldo romantinėje dramoje „Undinė“ (vok. „Undine“), o geriausiu aktoriumi tapo italas Elio Germano, įspūdingai persikūnijęs į dailininką Antonio Ligabue biografinėje juostoje „Norėjau pasislėpti“ (it. „Volevo nascondermi“), kurią režisavo Giorgio Diritti.

Damiano ir Fabio d‘Innocenzo atsiėmė Sidabrinį lokį už geriausią scenarijų (filmas „Blogos pasakos“ / it. „Favolacce“), o Didžiausio meninio idėlio prizas skirtas filmo „DAU. Natasha“ (rus. „DAU. Natasha“) vyriausiajam operatoriui Jürgenui Jürgesui už „vaizdą ir apšvietimą“.

Naujoje programoje „Susitikimai“ (angl. „Encounters“) amerikiečio C. W. Winterio ir švedo Anderso Endströmo režisuota juosta „Darbai ir dienos (Tajoko Šiodžiri Šiotani baseine)“ (ang. „The Works and Days (of Tayoko Shiojiri in the Shiotani Basin)“) laimėjo geriausio filmo prizą, rumunas Cristi Puiu už savo kūrinį „Dvaras“ (rum. „Malmkrog“) pripažintas geriausiu režisieriumi. Austrei Sandrai Wollner už juostą „Bėdos dėl gimimo“ (angl. „The Trouble with Being Born“) atiteko Specialusis žiuri prizas, o Matíaso Piñeiro filmas „Izabela“ (isp. „Isabella“) sulaukė specialiojo žiuri paminėjimo.

 

Laureatų sąrašas:

Pagrindinė konkursinė programa:

Auksinis lokys – geriausias filmas:

„Nėra jokio blogio“ (fars. „Sheytan vojud nadarad“, rež. Mohammad Rasoulof / Vokietija, Čekija, Iranas)

Sidabrinis lokys – Didysis žiuri prizas:

„Niekada, retai, kartais, visada“ (angl. „Never Rarely Sometimes Always“, rež. Eliza Hittman / JAV)

Sidabrinis lokys – geriausia režisūra:

Hong Sangsoo („Bėganti moteris“, kor. „Domangchin yeoja“/ Pietų Korėja)

Sidabrinis lokys – geriausa aktorė:

Paula Beer („Undinė“, vok. „Undine“ / Vokietija, Prancūzija)

Sidabrinis lokys – geriausias aktorius:

Elio Germano („Norėjau pasislėpti“, it. „Volevo nascondermi“ / Italija)

Sidabrinis lokys – geriausias scenarijus:

Damiano D’Innocenzo, Fabio D’Innocenzo („Blogos pasakos“, it. „Favolace“ / Italija, Šveicarija)

Sidabrinis lokys – didžiausias meninis indėlis:

Jürgen Jürges, vyriausiasis operatorius („DAU. Nataša“, rus. „DAU. Natasha“/ Vokietija, Ukraina, Didžioji Britanija, Rusija)

Sidabrinis lokys – Specialusis 70-osios Berinalės prizas:

„Ištrinti istoriją“ (pranc. „Effacer l’historique“, rež. Benoît Delépine, Gustave Kevern / Prancūzija, Belgija)

 

Programa „Susitikimai“ (Encounters):

Geriausias filmas:

„Darbai ir dienos (Tajoko Šiodžiri Šiotani baseine)“ (ang. „The Works and Days (of Tayoko Shiojiri in the Shiotani Basin)“, rež. C. W. Winter ir Anderso Endström / JAV, Švedija, Japonija, Honkongas, Didžioji Britanija)

Specialusis žiuri prizas:

„Bėdos dėl gimimo“ (angl. „The Triuble with Being Born“, rež. Sandra Wollner / Austrija, Vokietija)

Geriausia režisūra:

Cristi Puiu („Dvaras“, rum. „Malmkrog“ / Rumunija, Serbija, Šveicarija, Švedija, Bosnija ir Hercegovina, Šiaurės Makedonija)

Specialusis paminėjimas:

„Izabela“ (isp. „Isabella“, rež. Matías Piñeiro / Argentina, Prancūzija)

 

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles