Savo socialinio tinklo Facebook paskyroje penkis Oskarus pelniusio filmo „Artistas“ (angl. „The Artist“) režisierius Michelis Hazanavičius priminė, kad Prancūzija yra „malonumų šalis“, kad prancūzai „myli gyvenimą“, mėgsta „mylėtis, juoktis, valgyti, mylėtis, gerti, skaityti, mylėtis, diskutuoti, valgyti, ginčytis, skųstis, mylėtis, skaityti, mylėtis, peštis, miegoti, žiūrėti filmus, bet labiausiai – mylėtis“, ir kad ISIS „nėra pasiruošusi laimėti“ kosmopolitiškoje ir solidarioje Prancūzijoje.

„ISIS kovotojai ir kovotojos,

Taigi, yra taip, ir tai oficialu – jūs kariaujate su mumis. Liūdniausia yra tai, kad jūs neturite nei uniformų, nei specialių ženklų, mes nežinome, kaip jus atpažinti ir nėra nei vieno, su kuo mes galėtume kautis.

Tai liūdina, tačiau, aš tikiuosi, tai nesutrukdys nustatyti tikruosius kaltininkus.
Tačiau, net jeigu kiekviena mirtis jums, be abejonės, simbolizuoja pergalę, būtina, kad jūs žinotumėt, jog nesate pasiruošę laimėti. Tiesą sakant, tai net neįmanoma. Nes kad ir ką jūs bedarytumėt, tai mūsų nepakeis.

Čia, Prancūzijoje, mes mylime gyvenimą. Ir visus jo teikiamus malonumus. Mums, tarp gimimo ir kaip galima vėlesnės mirties, svarbiausia yra mylėtis, juoktis, valgyti, žaisti, mylėtis, gerti, skaityti, snausti, mylėtis, diskutuoti, valgyti, ginčytis, skųstis, mylėtis, išeiti pasivaikščioti, sodininkauti, skaityti, mylėtis, dovanoti, peštis, miegoti, žiūrėti filmus, kasytis kiaušus, pagadinti orą taip, kad prajuokintume savo draugus, bet labiausiai – mylėtis. Mes esame labiau malonumų, o ne moralės šalis. Čia vieną dieną gali atsirasti Monikos Lesinsky aikštė ir mums tai bus juokinga. Čia nei vienas nėra smerkiamas. […]

Trumpai tariant, čia mes mėgstam daryti tai, kas mums patinka. Stengiamės nesukelti nepatogumų kitiems, tai pagrindinis principas, tačiau mums nepatinka, kai per daug griežtai sakoma, ką mes turime daryti ir ko neturime. Tai vadinama Laisve. Gerai įsiminkite šį žodį, nes giliai viduje būtent jo jūs ir nemėgstate – tai ne Prancūzija, ne karikatūristai, ne žydai, ne kavinės lankytojai, ne roko ar futbolo gerbėjai – tai Laisvė.

Antras dalykas, kad taip aklai žudydami ir turėdami tikslą tik sunaikinti kuo daugiau žmonių, jūs rizikuojate nužudyti vis daugiau ir daugiau Prancūzijos gyventojų. Net jeigu jūsų taikinys būtų išimtinai žydai ir dailininkai, ne žydai ir nemokantys piešti galėtų visada rasti pasiteisinimų ir atsiriboti nuo šio karo, bet kuo toliau, tuo sunkiau tą padaryti. Nes nusitaikydami į eilinį Prancūzijos pilietį jūs užkliudėte tai, kas mes esame iš tikrųjų. O kas mes esame iš tikrųjų? Va čia gražiausia ir yra tai, kad mes esame visokie. Žinoma, yra keletas ir prancūzų prancūzų prancūzų. Bet yra prancūzų italų, prancūzų ispanų, prancūzų arabų, prancūzų lenkų, prancūzų kinų, prancūzų ruandiečių, prancūzų senegaliečių, prancūzų alžyriečių, berberų, ukrainiečių, gruzinų, amerikiečių, belgų, portugalų, tunisiečių, marokiečių, čečėnų, sirų, yra prancūzų katalikų, prancūzų žydų, prancūzų musulmonų, prancūzų daoistų, prancūzų budistų, prancūzų ateistų, prancūzų agnostikų, prancūzų antiklerikalų, kairiųjų pažiūrų prancūzų, dešiniųjų pažiūrų prancūzų, centristinių pažiūrų prancūzų, politiškai neutralių prancūzų, radikaliai kairiųjų prancūzų, radikaliai dešiniųjų prancūzų, yra, netgi, be abejonės, prancūzų džihadistų ir netgi prancūzų būsimų teroristų, kuriuos rizikuojate nužudyti. Yra turtingų prancūzų, yra vargšų prancūzų, yra mielų prancūzų, yra visiškų žąsinų prancūzų, yra mylinčių prancūzų, yra savanaudžių prancūzų, yra mizantropų prancūzų. Sąrašą būtų galima tęsti beveik iki begalybės, su įvairiomis kombinacijomis ir visomis įmanomomis grupėmis. Prancūzijoje yra netgi tokių gyventojų, kurie iš tiesų nėra prancūzai – kadangi Prancūzija yra tokia graži, visą laiką didelę mūsų šalies populiacijos dalį sudaro turistai. Neskaičiuojant nelegalių migrantų, kurie oficialiai nėra Prancūzijos gyventojai, tačiau vis tiek gyvena čia. Taigi jūs rizikuojate juos nužudyti, kaip ir visus kitus.

Visa šita yra tai, kas vadinama Lygybe. Kai susiduriama su mirtinais dalykais, jūs galite taikytis į ką norite, bet sužeisite mus visus. Ir mes suprasime, kad jūsų atakos yra nukreiptos į mus. Mūsų vertybes. Paprasta. Į tai, kas gyvenimą čia daro tokį, koks jis ir yra. Žinoma, netobulą, su savom neteisybėm, tačiau tai yra tos vertybės, kurios leidžia mums gyventi čia taip oriai, kiek tai yra įmanoma. Tai šalis, kurioje mūsų tėvai ir mūsų tėvų tėvai ir jų tėvai pasirinko gyventi ir dėl kurios dauguma iš jų kovojo.

Ir kas vieną ar kitą akimirką nutiks? Ogi tai, kad jūsų dėka mes tapsime solidarūs. Mes suprasime, kad mūsų vertybėms iškilo pavojus. Ir mes jas mėgsime bei jomis gyvensime tik dar stipriau. Kartu. Tai vadinama Brolybe.

Būtent dėl viso to jūs ir negalite laimėti. Jūs galite žudyti žmones, tas tiesa. Tačiau Istorijos akyse jūs būsite ne kas kita, kaip apgailėtini nesveikos ideologijos simptomai.
Žinoma, mes irgi nelaimėsime. Žmonės mirs dėl nieko. Kiti balsuos už lePen, asadus, putinus, tikėdamiesi jūsų atsikratyti, bet taip mes tik dvigubai pralaimėsim.
Tačiau jūs nelaimėsite.

Nes tie, kurie liks, nenustos mylėtis, gerti, kartu vakarieniauti, prisiminti žuvusiuosius, ir mylėtis.“

Michelis Hazanavičius