Mes negalime numatyti ateities. Mes neturime gebėjimų nuspėti, kokių netikėtų posūkių pasiūlys ar nepasiūlys gyvenimas. Mes galime tiesiog gyventi ir prisitaikyti prie siūlomų kartais ir gerokai neįprastų sąlygų, sujaukiančių įprastą iki šiol žinomą rutiną.

Tačiau bent kraštelį ateities skraistės galime praskleisti ir pakalbėti apie tai, kas su 99,9 procentų garantija (0,1 procento dalį vis tik paliekam force majeure), tikrai įvyks šiemet: apie filmus, kurių labiausiai laukiame. Panašu, kad galime nusiteikti įspūdingiems kino metams, kurie, tikimės, atneš ne vieną įsimintiną akimirką kino teatre.

Tad kokių filmų labiausiai laukiame 2023?

X-VIII vieta. „Vonka“ (angl. „Wonka“)

Vilis Vonka trečią kartą pasirodys kino ekranuose, šįkart į jo batus lips Timothée Chalametas. Kadangi jau turime vieną labai mylimą filmą (1971-ųjų klasiką su Gene Wilderio veikėju) ir vieną labai nemylimą filmą (Timo Burtono perdirbinį su Johnny Deppu), bus įdomu pamatyti, kur nusileis trečiasis bandymas. Tiesa, šis filmas nebus tos pačios istorijos atpasakojimas, o susitelks ties Viliu Vonka ir kaip jis tapo ekscentriškuoju saldainių gamintoju. Ikoniško personažo priešistorė tikrai gali nesibaigti geruoju jo gerbėjams, bet vilčių teikia režisierius Paulas Kingas ir jo nuostabūs „Meškiuko Padingtono“ (angl. „Paddington“) filmai, kurių nuotaika gali labai tikti naujai Vilio Vonkos versijai.

X-VIII vieta. „Super Mario broliai“ (angl. „The Super Mario Bros. Movie“)

Vien išgirdus pagrindinio juostos ūsuoto personažo vardą, matyt, daugelio galvoje suskamba ir legendinis muzikinis motyvas, pirmąsyk išgirstas žaidžiant šios serijos kompiuterinius žaidimus. Mario sugrįžta kartu su būriu draugų, kurių tikslas ganėtinai tradicinis pagrindinei Mario tematikai – kartu su broliu Luidži pasinerti į nutrūktgalviškas keliones, kad išgelbėtų mylimają Princesę Persikutę. Savo balsus personažams skolina aktoriai Chrisas Prattas (Mario), Charlesas Day’us (Luidži), Anya Taylor-Joy (princesė Persikutė), Seth Rogen (Donkikongas), o legendinį priešininką karalių Kopą įgarsins ne kas kitas, kaip Jackas Blackas. Kino teatrus filmas turėtų pasiekti šių metų balandžio mėnesį.

X-VIII vieta. „65“

„Tylos zonos“ (angl. „A Quiet Place“) scenarijaus autoriai Scottas Beckas ir Bryanas Woodsas šiemet pristatys naują filmą, kurį kartu ir režisuos – „65“. Adamas Driveris vaidins tarpgalaktinį pilotą, kuris atsitrenkia į keistą planetą. Netrukus paaiškės, kad tai Žemė, bet… prieš 65 milijonus metų. O tai reiškia, kad norėdamas grįžti į savo gimtąją planetą jis turės susidurti su bauginančiais dinozaurais. Kol kas „65“ atrodo kaip nauja potenciali filmų serija, kurioje dinozaurai tinkamai panaudojami kaip bauginantys padarai. Laukiam ir pamatysim, kas iš viso to išeis.

VII vieta. „Indiana Džounsas ir lemties artefaktas“ (angl. „Indiana Jones and the Dial of Destiny“

Ilgai kepta ir žadėta penktoji Indianos Džounso dalis pagaliau turi patvirtintą datą 2023 m. Šansai šiam filmui nepalankūs. Abejonių kelia stringantis kūrimo procesas, senyvas pagrindinis herojus (beveik aštuoniasdešimtmetis Harrisonas Fordas, kaip tokio amžiaus, yra labai aktyvus, bet jis neišvengė traumų filmavimo aikštelėje) ir tai, kad iš režisieriaus kėdės pasitraukė nuo šios filmų serijos neatsiejamas Stevenas Spielbergas. Bet projektą perėmė režisierius Jamesas Mangoldas, jau sėkmingai išlydėjęs vieną senyvą herojų su „Loganu“, ir pirmasis filmo anonsas buvo sutiktas pozityviai. Todėl smalsu, ar šiam režisieriui pavyks sėkmingai užbaigti dar vieno ikoniško veikėjo istoriją ir ištaisyti reputaciją po ne itin teigiamų emocijų sulaukusios „Krištolo kaukolės karalystės“ (angl. „Indiana Jones and the Kingdom of the Crystal Skull“, 2008 m.)

VI vieta. „Barbė“ (angl. „Barbie“)

Barbė – ikoniškas žaislas reprezentuojantis aukštus ir dažnai nepasiekiamus grožio standartus. Ir, tiesą sakant, kol kas sunku numatyti, ką pateiks šio žaislo ekranizacija. Tai, kad Barbę vaidins Margot Robbie, o Keną –  Ryan Gosling, puikiai tinkantys šiems vaidmenims, jau didina publikos lūkesčius. O kai filmą režisuoja Oskaro nominantė Greta Gerwig („Lady Bird“), niekas tiksliai nežino, ko galima tikėtis. Telieka laukti vasaros ir sužinoti.

V vieta. „Galaktikos sergėtojai. 3 dalis“ (angl. „Guardians of the Galaxy Vol. 3“)

Trečiasis „Galaktikos sergėtojų“ filmas bus ir paskutinis šios, pavadinkime, šeimos, pasirodymas MCU visatoje. Ir tai reiškia, kad einant į šį filmą tikrai reikės neštis nosinaičių pakuotę. Režisierius Jamesas Gunnas jau ne kartą įrodė, kad geba kurti sudėtingas, jausmingas ir tuo pačiu komiksams artimas istorijas, kurios įtraukia žiūrovus, tad abejoti paskutiniu jo pasispardymu „Marvel“ visatoje nereiktų. Gali būti, kad būtent šis filmas metų gale bus tas, kuris bus pats geriausias, o filmų kritikai ir gerbėjai liaupsins šį darbą, kaip vieną geriausių MCU filmų.

IV vieta. „Žmogus-voras. Aplink multivisatą“ (angl. „Spider-Man: Across the Spider-Verse“)

Pirmas animacinis Žmogaus-voro projektas buvo visiška staigmena, kurios pasaulis nesitikėjo. Bet būtent su tuo filmu studija užsikėlė maksimaliai aukštą kartelę, o žiūrovų lūkesčiai – tiesiog milžiniški. Ir svarbu tai, kad jau po pirmojo normalaus oficialaus anonso galime drąsiai sakyti, jog kūrėjai užsimojo taip, kaip jokia kita kompanija dar nėra dariusi. Bent jau su voragyvių kiekiu tikrai neprašausim ir reikės tik gaudyti visus paslėptas užuominas į kitus populiariosios kultūros kontekstus. Taigi, reikia tik tikėtis, kad lūkesčiai bus pateisinti ir animacijos taisyklės bus dar labiau sulaužytos.

III vieta. „Neįmanoma misija: Mirtinas atpildas. Pirma dalis“

(angl. „Mission: Impossible – Dead Reckoning, Part One“)

Į kino teatrus sugrįžta per stogus šokinėjantis ir kulkšnis besilaužantis aktorius Tomas Cruise’as su savo ikonišku Itano Hanto personažu. Nors apie šios „Neįmanomos misijos“ dalies scenarijų dar nėra ko labai pasakoti, serijos gerbėjai jau gali ruoštis šios filmų serijos pabaigai, nes tikėtina, kad antroji „Mirtino atpildo“ dalis bus paskutinis Tomo Cruise’o kaip Itano Hanto pasirodymas. Bet kuriuo atveju, iš juostos anonso galime būti tikri, kad pirmoji dilogijos dalis bus ir vėl kvapą gniaužiantis ir įtampoje išlaikantis trileris, leisiantis mėgautis kokybiškais specialiaisiais efektais ir kaskadiniais triukais. Filme taip pat išvysime sugrįžtančius Vingą Rhamesą, Simoną Peggą ir Rebeccą Fergusson, prie jų prisijungs nauji aktoriai Hayley Atwell ir Esai Moralesas, turintis suvaidinti pagrindinį filmo antagonistą. Jau septintoji „Neįmanomos misijos“ šnipų trilerio dalis kino teatrus turėtų pasiekti šių metų liepos mėnesį.

II vieta. „Kopa. II dalis“ (angl. „Dune: Part Two“)

Daugelį metų buvo tikima, kad vienas iškiliausių mokslinės fantastikos kūrinių Franko Herberto „Kopa“ yra tam tikra prasme užkeiktas ir nesiduoda ekranizuojamas, o jei tai kokiu nors būdu vis tik pavyksta, toji ekranizacija lieka tokia, kokią norima kuo greičiau pamiršti. Taip buvo iki pat 2021 m., kol ekranus pasiekė kanadiečio Deniso Villeneuve’o „Kopa“, privertusi žiūrovus aikčioti ir gėrėtis filmo vizualika, didingumu ir neskubriai vystoma istorija. Tad iš antrosios dalies tikimės nemažiau ir nekantriai laukiame sugrįžimo į Arakį – bergždžią, atšiaurų, mirtinai pavojingą, tačiau įspūdingą ir pakeriantį. Kino teatrus antroji „Kopos“ dalis, į kurią sugrįš pagrindiniai pirmosios aktoriai, pasieks lapkričio pabaigoje.

I vieta. „Openheimeris“ (angl. „Oppenheimeris“)

Ką gausime, jei sudėsime neeilinį režisieriaus talentą ir bedugnius (ar, greičiau, belubius) Holivudo biudžetus? Teisingai, Christopherio Nolano filmus. Šis britų režisierius Holivude yra atskiras fenomenas – vienas iš nedaugelio autorinio kino kūrėjų, kurio kūrybinės laisvės neriboja tokie žemiški dalykai kaip finansai. Ir C. Nolanas jam duodamus „kreditus“ pateisina – galbūt vieni jo filmai žiūrovams patinka labiau, kiti – gal kiek mažiau, tačiau faktas yra tas, kad balzganoje holivudinių perdirbinių – perkūrinių – atgaivinimų – priešistorių – tęsinių košėje kiekvienas jo filmas blizga kaip brangakmenis. Ir nors galima pastebėti savotišką tendenciją einant legendinio režisieriaus Stanley Kubricko filmų temomis, kiekvieno C. Nolano filmo verta laukti. 2023 m. pasirodysiančio „Openheimerio“, kuris pasakos apie amerikiečių mokslininką ir jo indėlį kuriant atominę bombą, – dar ir dėl įspūdingo aktorių kolektyvo ir tikrų, o ne kompiuterinių vaizdo efektų – kas jau iš anksto žada nepaprastą reginį. Didysis sprogimas numatomas liepos 21 d., tiesa, žiūrovų dėmesį teks dalytis su Gretos Gerwig „Barbe“.