Šeštadienio vakarą baigėsi 75-asis tarptautinis Berlyno kino festivalis. Pagrindinis jo prizas – Auksinis lokys – tarptautinės žiuri, kuriai vadovavo amerikiečių režisierius Toddas Haynesas, sprendimu atiteko švedo Dago Johano Haugerudo filmui „Svajonės“ (norg. „Drømmer“). Ši juosta yra paskutinė trilogijos „Seksas“ (norg. „Sex“) ir „Meilė“ (norg. „Kjærlighet“) dalis.

„Šio filmo pavadinimas yra „Drømmer“, kas norvegiškai reiškia „svajonės“ – ir tai buvo daugiau, nei aš kada galėjau pasvajoti“, atsiimdamas Auksinį lokį kalbėjo D. J. Haugerudas. „Aš tik noriu pasakyti: rašykite daugiau ir skaitykite daugiau. Tai praplečia jūsų mintis. Tai jums į naudą“.

Didysis žiuri prizas, kas iš esmės reiškia antrą vietą tarp vis 19 konkursinėje programoje dalyvavusių filmų, atiteko brazilų režisieriaus Gabrielio Mascaro filmui „Mėlyni takai“ (port. „O último azulo“), pasakojančiam apie tai, kaip visuomenė elgiasi su vyresnio amžiaus žmonėmis. Nors ir distopinis, bet kartu ir stebėtinai optimistinis šis filmas nukelia į neapibrėžtą ateitį, kur visi vyresni nei 75-erių metų yra labai susaistyti, o galiausiai išsiunčiami į „koloniją“, iš kurios, beje, niekas negrįžta. Tačiau pagrindinė šio filmo veikėja randa būdą, kaip to išvengti.

Žiuri prizas skirtas kitam Pietų Amerikos filmui – argentiniečių režisieriaus Iváno Fundo juodai baltai juostai „Pranašė“ (isp. „El mesanje“).

Savo ruožtu Sidabrinis lokys už geriausią režisūrą atiteko kinų režisieriui Huo Mengui už filmą „Gyvenamoji žemė“ (kin. „Shengxi zhidì“).

Rose Byrne pasirodymas Mary Brontein filme „Jei turėčiau kojas, spirčiau tau“ (angl. „If I Had Leg‘s, I‘d Kick You“) įvertintas už geriausią pagrindinio vaidmens atlikimą. Filme, kuris kaip uraganas sukasi aplink R. Byrne, ši australų aktorė įkūnija ant nervinio išsekimo ribos atsidūrusią bent laikinai vienišą motiną Lindą, kuri privalo žongliruoti tarp psichiatrės darbo, specialiųjų poreikių vaiko, savo psichinės sveikatos ir gausybės buitinių problemų.

Sidabrinį lokį už geriausią antraplanį pasirodymą laimėjo airių aktorius Andrew Scottas, naujame Richardo Linklaterio filme „Mėlynas mėnulis“ (angl. „Blue Moon“) suvaidinęs Brodvėjaus kompozitorių Richardą Rodgersą. Pats aktorius negalėjo dalyvauti ceremonijoje, tačiau atsiuntė vaizdo žinutę, kurioje prisiminė, kad prieš penkerius metus jis buvo įvardytas kaip vienas iš „Europos kylančių žvaigždžių“.

Prieš ketverius metus rumunų režisieriaus Radu Jude fimas „Nesėkmė dulkinantis arba Šelmiškas porno“ (rum. „Babardeala cu bucluc sau porno balamuc“, 2021 m.) laimėjo pandeminę, internte vykusią Berlinalę. Šiemetiniame festivalyje jam įteiktas Sidabrinis lokys už geriausią scenarijų – jį gavo už politinę satyrą „Kontinental ‘25“. Atsiimdamas satulėlę R. Jude Berlinale Palast susirinkusiai publikai prisipažino: „Ką gi, šiaip tai aš esu blogas scenaristas, tad labai juokinga gauti būtent šį apdovanojimą“. Taip pat jis skatino kino industriją kovoti su augančiais biudžetais, kol galiausiai išsakė politinį pareiškimą: „Tikiuosi, kad Tarptautinis Hagos baudžiamasis tribunolas tęs savo darbą prieš visus tuos šunsnukius žudikus. O kadangi rytoj čia [Vokietijoje] vyks rinkimai, noriu tikėti, kad kitais metais Berlinalės atidarymo filmu netaps Leni Riefenstahl „Valios triumfas“ (vok. „Triumph des Willens“, 1935 m.) [dokumentinis nacių propagandos filmas – V.D. pastaba].

Viena iš naujovių, kurią atnešė naujoji Berlinalės direktorė Tricia Tuttle, – nauja programa „Perspektyvos“ (angl. „Perspectives“), pakeitusi „Susitikimų“ (angl. „Encounters“) programą. „Perspektyvos“ skirtos naujų režisierių debiutiniams pilnametražiams filmams. Čia vėl puikiai pasirodė Lotynų Amerika, nes „Perspektyvų“ žiuri šios programos prizą nusprendė skirti meksikiečių režisieriaus Ernesto Martinezo Bucio filmui „Velnias rūko (ir saugo sudegintus degtukus toje pačioje dėžutėje)“ (isp. „El diablo fuma (y guarda las cabezas de los cerillos quemados en la misma caja)“).

Geriausiu dokumentiniu filmu pripažintas Brandono Kramerio „Laikyti Liatą“ (angl. „Holding Liat“), pasakojantis apie izraeliečių šeimą, kurios sūnus buvo paimtas įkaitu 2023 m. spalio 7 d. Teddy apdovanojimas (geriausiam queer filmui) atiteko ne lesbietiškai romantinei istorijai „Svajonės“, o australų animaciniam filmui „Lesbietė kosmoso princesė“ (angl. „Lesbian Space Princess“).

Žemiau pateikiame 75-osios Berlinalės Auksinio ir Sidabrinių lokių laimėtojų sąrašą:

Auksinis lokys – geriausias filmas:

„Svajonės“ (norv. „Drømmer“)

Sidabrinis lokys – didysis žiuri prizas:

„Mėlyni takai“ (port. „O último azul“)

Sidabrinis lokys – žiuri prizas:

„Pranašė“ (isp. „El mesanje“)

Sidabrinis lokys – geriausia režisūra:

Huo Meng („Gyvenamoji žemė“/ kin. „Shengxi zhidì“)

Sidabrinis lokys – geriausias pagrindinis vaidmuo:

Rose Byrne („Jei turėčiau kojas, spirčiau tau“/ „If I Had Legs, I‘d Kick You“)

Sidabrinis lokys – geriausias antro plano vaidmuo:

Andrew Scott („Mėlynas mėnulis“/ angl. „Blue Moon“)

Sidabrinis lokys – geriausias scenarijus:

Radu Jude (“Kontinental ’25”)

Sidabrinis lokys – išskirtinis meninis indėlis:

Filmo „Ledo bokštas“ (pranc. „La tour de glace“) kūrybinei grupei