Išdalyti 68-osios Berlinalės lokiai

Išdalyti 68-osios Berlinalės lokiai

Šeštadienio vakarą paskelbusi 68-osios Berlinalės nugalėtojus, tarptautinė žiuri, kuriai vadovavo vokietis Tomas Tykweris, pateikė ne vieną siurprizą. Iki tol vienais rimčiausių kandidatų į Auksinį lokį buvo įvardijami norvego Eriko Poppe‘o drama „Utioja, liepos 22-oji“ (norv. „Utøya 22. juli“) ir filipiniečio Lavo Diazo keturių valandų trukmės juosta „Šėtono laikas“ (tag. „Ang Panahon ng Halimaw“), stipriai atrodė vokiečių filmai „Tarp eilių“ (vok. „In den Gängen“) bei „Tranzitas“ (vok. „Transit“). Vis tik žiuri sprendimas buvo visiškai kitoks – minėti filmai liko iš viso be apdovanojimų.

Pagrindinis festivalio prizas – Auksinis lokys – atiteko rumunės Adinos Pintilie režisuotai eksperimentinei juostai „(Ne)liesk manęs“ („Touch Me Not“). A. Pintilie ant Berlinale Palast rūmų scenos teko kopti du kartus – iš pradžių žiuri, kurią sudarė Jonas Carpignano, CǎlinasPeteris Netzeras ir Noa Regev, apdovanojo šią jauną režisierę GWFF prizu (kartu su juo skiriama 50 000 Eur) už geriausią debiutinį filmą. Tačiau vakaro kulminacijoje paaiškėjo, kad A. Pintilie atitenka ir svarbiausias festivalio apdovanojimas.

Įdomu tai, kad antrą kartą iš eilės Auksinis lokys atiteko moters režisierės iš Rytų Europos sukurtam filmui, kalbančiam apie kontaktus tarp kūnų ir būtybių. Pernai metais Auksiniu lokiu buvo apdovanota vengrės Ildiko Enyedi juostai „Apie kūną ir sielą“ (vengr. „Teströl és lélekröl“).

A. Pintilie filmas „(Ne)liesk manęs“, kuriame susimaišo realybė ir fikcija, ir kuris visa galva panardina į kiekvieną kadrą, padarė įspūdį Tomo Tykwerio vadovaujamai žiuri, ir buvo apdovanota už prisiimtą riziką eksperimentine maniera priartėti prie beveik nepatogios ribos, dalijantis filmo personažų intymumą. A. Pintilie, kuri aiškiai nesitikėjo laimėti, pabrėžė, kad jai buvo svarbu pakviesti visą pasaulį diskusijai, kurią inspiruoja šis filmas, bei gyrė aktorius, kurie dalyvavo šiame „meilei skirtame darbe“.

Didysis žiuri prizas atiteko lenkei Malgorzatai Szumowskai, už filmą „Veidas“ (lenk. „Twarz“), kuriame, anot pačios režisierės, ji norėjo atspindėti šalies problemas, kurios yra bendros ir Europai, bei visam pasauliui. Tai ne pirmas kartas, kai M. Szumowska apdovanojama šiame festivalyje – 2013 m. draminis trileris „Vardan…“ (lenk. „W imie…“) apdovanotas Teddy prizu kaip geriausias filmas, o 2015 m. drama „Kūnas“ (lenk. „Cialo“) įvertinta Sidabriniu lokiu už geriausią režisūrą.

Netikėtumas laukė ir geriausio aktoriaus kategorijoje. Juo tapo ne Joaquinas Phoenixas, kuris biografinėje komiškoje dramoje  „Nesijaudink, pėsčiomis jis toli nenueis“ (angl. „Don‘t Worry, He Won‘t Get Far on Foot“) suvaidino karikatūristą Johną Callahaną, ir ne Franzas Rogowskis, puikiai pasirodęs dviejuose konkursinės programos filmuose: dramose „Tarp eilių“ (vok. „In den Gängen“) ir „Tranzitas“ (vok. „Transit“), o jaunas prancūzų aktorius Anthony Bajonas, už vaidmenį Cédrico Kahno filme „Malda“ (pranc. „La prière“). Sidabrinį lokį kaip geriausia aktorė atsiėmė  Ana Brun, suvaidinusi Marcelo Martinessio juostoje „Paveldėtojos“ (isp. „Las herederas“). Šis filmas taip pat apdovanotas Alberto Bauerio prizu, už atvertas naujas perspektyvas.

Sidabriniu lokiu už didžiausią meninį indėlį įvertinta Aleksejaus Germano Jaunesniojo biografinė josta „Dovlatovas“ (rus. „Dovlatov“) – prizas skirtas už scenografiją ir kostiumus. Apdovanojimų dalybose neliko pamirštas ir Sidabrinį lokį už geriausią režisūrą nusigriebė Weso Andersono animacinis filmas „Šunų sala“ (angl. „Isle of Dogs“). Sidabrinis lokys už geriausią scenarijų atiteko meksikiečio Alonso Ruizpalacios filmui „Muziejus“ (isp. „Museo“).

Žemiau pateikiame visą laureatų sąrašą:

Auksinis lokys – Geriausias filmas:

„(Ne)liesk manęs“ (angl. „Touch Me Not“, rež. Adina Pintilie)

Sidabrinis lokys – Didysis žiuri prizas:

„Veidas“ (lenk. „Twarz“, rež. Malgorzata Szumowska)

Sidabrinis lokys – Alfredo Bauerio prizas (naujų perspektyvų filmas):

„Paveldėtojos“ (isp. „Las herederas“, rež. Marcelo Martinessi)

Sidabrinis lokys – Geriausia režisūra:

„Šunų sala“ (angl. „Isle of Dogs“, rež. Wes Anderson)

Sidabrinis lokys – Geriausia aktorė:

Ana Brun („Paveldėtojos“)

Sidabrinis lokys – Geriausias aktorius:

Anthony Bajon („Malda“/ pranc. „La prière“, rež. Cédric Kahn)

Sidabrinis lokys – Geriausias scenarijus:

Manuel Alcalá, Alonso Ruizpalacios („Muziejus“/ isp. „Museo“)

Sidabrinis lokys – Didžiausias meninis indėlis:

Elena Okopnaya už kostiumų ir dekoracijų dizainą filme „Dovlatovas“ (rus. „Dovlatov“, rež. Aleksej German Jaunesnysis)

Geriausias dokumentinis filmas:

„Valdheimo valsas“ (vok. „Waldheim Waltzer“, rež. Ruth Beckermann)

Specialusis paminėjimas:

„Eksšamanas“ (port. „Ex Pajé“, rež. Lui Bolognesi)

Geriausias debiutinis filmas:

„(Ne)liesk manęs“

Specialusis paminėjimas:

„Ramiai sėdintis dramblys“ (kin. „Da xiang xi di er zuo“, rež. Hu Bo)

Auksinis lokys – Geriausias trumpametražis filmas:

„Žmogus už sienos“ (angl. „The Man behind the Wall“, rež. Ines Moldavsky)

Sidabrinis lokys – Žiuri prizas už trumpametražį filmą:

„Pirmagimis“ (kinj. „Imfura“, rež. Samuel Ishimwe)

„Audi“ apdovanojimas trumpametražiui filmui:

„Pasivaikščiojimas po Saulės sistemą“ (angl. „Solar Walk“, rež. Réka Bucsi)

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles