Praėję 2016 m. kino teatruose parodytų vietinių filmų skaičiumi Lietuvai buvo geri. Jei 2015 m. 14 proc. rinka jau buvo pakankamai įspūdingas rezultatas, pernai šis procentas netgi dar labiau išaugo ir pasiekė 19,5 proc. Nacionalinės produkcijos sąrašo viršuje pernai įsitaisė trys filmai: Kęstučio Gudavičiaus „Tarp mūsų, berniukų“, kurį pamatė 202 951 žiūrovas, ir dvi Tado Vidmanto režisuotos juostos „Gautas iškvietimas“ ir „Gautas iškvietimas 3“, atitinkamai į kino sales sutraukusios 166 914 ir 134 270 žiūrovų. Šios Lietuvos policijos darbą pašiepiančios komedijos kartu uždirbo 1,5 mln. Eur, nepaisant to, kad iš tikrųjų tokio filmo kaip „Gautas iškvietimas 2“ net nebuvo.

Iš viso, Lietuvoje pernai buvo sukurta 13 naujų vaidybinių ilgametražių filmų. Kartu jie uždirbo maždaug 3,5 mln. Eur, o juos pamatė iš viso beveik 700 tūkst. žiūrovų. Dešimt iš šių filmų buvo sukurti pasinaudojus valstybės parama – t. y., arba gaunant tiesioginį finansavimą, arba pritaikius mokesčių lengvatą kino produkcijai.

Kalbant apie bendrąjį Lietuvos kino salių „box office“ čia, kaip ir galima tikėtis, dominuoja amerikietiška produkcija, užimanti net 55,7 proc. rinkos. Tačiau kalbant apie europinį kiną situacija nėra džiuginanti – Lietuvoje rodomų Senojo žemyno filmų kiekis nesiekė net 5 proc. Ta pati liūdna padėtis atsispindi ir Lietuvos „box office“ – populiariausias europietiškas (ne lietuviškas) filmas – ispaniška animacija „Didysis šunų pabėgimas“ (isp. „Ozzy“) su 31 378 žiūrovais yra viso labo tik 40-oje vietoje. Visai šalia – 43-iojoje vietoje – randame belgų ir prancūzų animacinį filmą „Robinzono Kruzo sala“ (pranc. „Robinson Crusoe“) su 27 103 žiūrovais. Daugiausiai lietuviškos publikos dėmesio sulaukęs europietiškas vaidybinis filmas – 83 vietoje atsidūrusi prancūziška romantinė erotinė drama „Meilė“ (angl. „Love“), kurią pažiūrėjo 7505 žiūrovai. Vis tik vienareikšmiškos išvados, kad lietuviams europietiški filmai yra neįdomūs, daryti negalima – šių filmų distribucija yra nepalyginamai siauresnė nei Holivudo produkcijos.

Populiariausių 2016 m. Lietuvoje rodytų filmų Top10 pagal „box office“ duomenis atrodo taip: 1. „Tarp mūsų, berniukų“ (202 951 žiūrovas, 1 mln. Eur), 2. „Gautas iškvietimas“ (166 914 žiūrovų, 837 tūkst. Eur), 3. „Gautas iškvietimas 3“ (134 270 žiūrovų, 689 tūkst. Eur), 4. „Ledynmetis. Susidūrimas“ (angl. „Ice Age. Collision Course“) (143 509 žiūrovai, 663 tūkst. Eur), 5. „Slaptas augintinių gyvenimas“ (angl. „The Secret Life of Pets“) (110 039 žiūrovai, 491 tūkst. Eur), 6. „Piktieji paukščiai. Filmas“ (angl. „The Angry Birds Movie“) (104 438 žiūrovai, 457 tūkst. Eur), 7. „Savižudžių būrys“ (angl. „Suicide Squad“) (86 841 žiūrovas, 456 tūkst. Eur), 8. „O, ne! O, taip!“ (85 780 žiūrovų, 414 tūkst. Eur), 9. „Troliai“ (angl. „Trolls“) (89 117 žiūrovai, 391 tūkst. Eur), ir 10. „Deadpool“ (68 955 žiūrovai, 349 tūkst. Eur).

Už populiariausių filmų pirmojo dešimtuko ribų liko tokios lietuviškos juostos kaip „Patriotai“ (55 091 žiūrovas, 267 tūkst. Eur) (14 vieta), „Dvylika kėdžių“ (36 089 žiūrovai, 185 tūkst. Eur) (24 vieta), „Senekos diena“ (5 681 žiūrovas, 23 tūkst. Eur) (134 vieta), „Aš už tave pakalbėsiu“ (4934 žiūrovai, 14 tūkst. Eur) (157 vieta), bendras Lietuvos ir Suomijos filmas „2 naktys iki ryto“ (suom. „2 yota aamuun“) (3779 žiūrovai, 14 tūkst. Eur) (159 vieta), „Karalių pamaina“ (1328 žiūrovai, 5 tūkst. Eur), „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ (775 žiūrovai, 2,8 tūkst. Eur) (215 vieta), „Gitel“ (359 žiūrovai, 1,3 tūkst. Eur) (235 vieta), „Mariupolis“ (338 žiūrovai, 1,2 tūkst. Eur) (236 vieta).

Akivaizdu, kad labiausiai tautiečiai žavėjosi vietinės bei užantlantinės gamybos komedijomis bei animaciniais filmais. Kita vertus, animacinių filmų populiarumas (tiek pagal žiūrovų, tiek pagal uždirbtų pajamų skaičių) neturėtų labai stebinti – kadangi animacija a priori orientuota į vaikų auditoriją, dažniausiai į šiuos filmus po vieną nevaikštoma – tokiu atveju apsilankymas kine tampa savaitgalio pramoga visai šeimai. O grįžtant prie lietuviškos kino produkcijos, susidomėjimas lietuvišku kinu džiugina, tačiau vis tik nesinorėtų, kad Lietuvos kino kūrėjai, užuodę greitą populiarumą, pasuktų lengviausiu keliu. Komedija, kaip žanras, savaime nėra blogai, be to, ir kitų šalių kino rinkose nacionalinės komedijos taip pat dažnai tampa vietinės publikos favoritėmis, tačiau vis tik atotrūkis tarp jų ir, pavadinkime, „rimtojo kino“ neturėtų būti toks didelis, kaip kad Lietuvos „box office“ žiojinti bedugnė. Tą puikiai iliustruoja aukščiau pateikiami duomenys. Kita vertus, tai turėtų būti rimtas signalas to pigaus populiarumo nesivaikančio lietuviško kino kūrėjams – jei jau galime sukurti šimtus tūkstančių žiūrovų į kino sales sutraukiančias komedijas, galbūt jau atėjo metas ir nors kiek labiau „pažiūrimam“ normaliam rimtam draminiam filmui?