„Milžinas“ – vienas paskutinių režisieriaus George’o Stevenso darbų. Už šį filmą režisierius 1957 metais laimėjo Oskarą. Penktajame ir šeštajame dešimtmečiuose, buvo įprasta samdyti vyresnius aktorius ir makiažo pagalba juos atjauninti, jei to reikalauja scenarijus (filmuose, kur rodomas visos kartos gyvenimas – nuo jaunystės iki senatvės). Šis filmas išsiskiria tuo, kad režisierius nusprendė pasinaudoti atvirkštine technika – buvo pasamdyti jauni aktoriai, kuriuos vėliau stengtasi padaryti vyresnius.
Renkantis aktorius, kurie atliktų pagrindinius filmo vaidmenis, kilo nemažai abejonių. Pavyzdžiui, režisierius vietoj visų mylimo Jameso Dean’o norėjo vaidmenį skirtį jau blėstančiai žvaigždei, Alanui Laddui. Džiugu, kad šio sprendimo jis nepriėmė. Kodėl? Patys pamatysite pažiūrėję filmą. Taip pat, prieš pasiūlant vaidmenį Elizabeth Taylor, buvo tikėtasi, kad jį atliks Grace Kelly, kuri, beje, būtent 1956-ais metais pabaigė aktorės karjerą, ištekėdama už Monako princo.
Filmo siužetinė linija
Filmo veiksmas prasideda Merilende, kur iš Teksaso prekybiniais tikslais atvyksta turtingas fermeris Džordanas Benediktas (Rock Hudson). Įprastas sandėris pakrypsta netikėta linkme, kuomet vyras susipažįsta su aštuoniolikmete prekeivio dukra Lesle Lynton (Elizabeth Taylor). Vos po kelių pažinties dienų, jaunuoliai įsimyli ir nusprendžia susituokti. Iš kitos valstijos atvykusiai ir kitais papročiais užaugintai merginai ne taip jau lengva pritapti prie vyro šeimos, susitaikyti su nuolankios žmonos vaidmeniu. Mergina, įpratusi pati atlikti visus namų ruošos darbus, kartu su vyrais laisvalaikiu jodinėti arkliais, sunkiai adaptuojasi prie naujų sąlygų. Pažintis su vietiniu fermeriu ir jos vyro pavaldiniu – Džetas Rinkas (James Dean) – iškart sukelia įtarimą, kad šiose draugiškose apylinkėse viskas ne visai taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Panašu, kad čia, kaip ir visur kitur klesti didybės manija, turtų troškimas, panieka ir pavydas net savo artimiesiems. Susilaukus vaikų, prie ginčų dėl namų tvarkos prisideda nesutarimai dėl vaikų auklėjimo ir jų ateities. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, taip ir šioje, sprendžiant problemas atsiranda sunkumai ieškant kompromiso. Vaikų auginimas keičia tėvų socialinius įpročius, formuojasi visai kitas požiūris į juos supančius žmones, o seni priešai, pasirodo, pradeda kelti grėsmę visai ne tose gyvenimo sferose, kuriose galėjome to tikėtis.
Vaidyba ir techninė filmo pusė
Filmą sudaro dvi dalys: pirmojoje susipažįstame su Džordano ir Leslės gyvenimais, o antrojoje veiksmas susitelkia ties jų vaikais – Luze (Carrol Baker) ir Džordanu III-iuoju (Dennis Hopper). Kaip bebūtų, net antroje dalyje tėvai nepaliekami nuošalyje ir toliau išlieka pagrindiniais siužeto vingių kaltininkais. Jett Rink vaidmuo yra vienas ryškiausiai išplėtotų ir taip pat kone svarbiausias atskleidžiant tuo metu vyravusią socialinių sluoksnių nelygybę. Gyvenantis darbininkų klasėje vyras yra nepageidaujamas turtingoje fermerio šeimoje. Turtingieji net neslepia savo paniekos prasčiau gyvenantiems ir mažiau išsilavinusiems. Kuomet skurdžiai gyvenančiam Rinkui nusišypso laimė ir netikėtai atsiranda didelių pajamų šaltinis, net tuomet jis nėra pripažįstamas, kaip lygiavertis asmuo – jo džiaugsmas tampa tik pavydo objektu. Galbūt Benediktų šeimos galva savo kaimyną mato tik kaip konkurentą ir potencialų šeimos ardytoją, nes tarp šių vyrų iki filmo galo lieka išlaikyta neapykanta, nepaisant suvienodėjusių jų gyvenimo aplinkybių. Žinoma, kaip du vyrai, besižavintys ta pačia moterimi, gali sutarti? Viskas dar labiau paaštrėja, kai tėčio numylėtinė Džudė tampa Džeto susidomėjimo subjektu. Tačiau, net ir gavęs krūvas turtų, Rink‘as negali įgyti vieno dalyko, kurį turi jo konkurentas – mylinčios šeimos.
Jamesas Deanas, nors ir nebuvo pagrindinis filmo veikėjas, tikrai geriausiai atliko savo vaidmenį. Na, bet tai jau nebestebina, prisiminus kitus jo įkūnytus personažus, pavyzdžiui, Džimą Starką („Maištas be priežasties“/ angl. „Rebel Without a Cause“) ar Kolą Traską („Į rytus nuo rojaus“ / angl. „East of Eden“). Pagieža, alkoholyje skandinamos nuoskaudos, nuolatiniai nusivylimai, vienatvė, skurdas ir nelygybė – tai Džeto Rinko gyvenimo istorijos pagrindiniai atributai. Tik, deja, netikėta Jameso Deano mirtis neleido jam visiškai pabaigti šio filmo, todėl kelios eilutės buvo įgarsintos aktoriaus Nicko Adamso.
Žinoma, Rockas Hudsonas irgi tikrai gerai atliko savo vaidmenį, suvaidindamas pavydų, prietaringą, besilaikantį šeimos tradicijų vyrą. Tačiau net ir tokio karštakošio širdį suminkština meilė savo trapiajai žmonai, kurią vaidino Elizabeth Taylor. Aktorei šis filmas nebuvo aukščiausias vaidybos taškas, tačiau jai pavyko atlikti kaprizingos merginos, o vėliau žmonos įvaizdį. Žinoma, daug įspūdingesnę vaidybą galime pamatyti po dešimties metų pasirodžiusiame filme „Kas bijo Virdžinijos Vulf?“ (angl. „Who’s Afraid of Virginia Woolf“), bet čia jau kita tema. Įdomu, kad Carrol Baker, suvaidinusi jų dukrą, tuo metu iš tiesų buvo vyresnė už Elizabeth Taylor, o Dennisas Hopperis, vaidinęs jų sūnų, tik keturiais metais jaunesnis.
Labiausiai įsiminė šių dviejų žmonių individualūs pokyčiai, kurie atsirado šeimyninio gyvenimo dėka. Įpratę tenkinti visus savo norus, neatsižvelgiant į kitus žmones, šeimoje jie susiduria su daug problemų, kurias įmanoma išspręsti tik abiems nusileidžiant ant žemės. Žinoma, nei vienas to nenori. Griežtos ir kategoriškos pažiūros net vaikų auklėjime, skatina pykčius ne tik tarp vyro ir žmonos, bet ir tarp tėvų ir vaikų. Kaip bebūtų, metų bėgyje susiformavusi pagarba vienas kitam ir meilės formuojamas nuolankumas neleidžia šiems pykčiams trukti ilgai.
Filme paliečiama net moterų diskriminacijos tema. Tai ypač atsiskleidžia scenoje, kurioje Leslie „sutrukdo“ savo vyro ir jo kompanijos pokalbį apie politiką. Aiškiai parodyta, kad moterys tokiais dalykais neturi domėtis ir yra nepageidaujamos tokioje kompanijoje. Dėl intensyvaus žmonos kišimosi ir savo teisių pareiškimo, kyla smarkus ginčas.
Žiūrint filmą turime galimybę pasimėgauti ne tik gera vaidyba ir įdomiu siužetu, bet ir puikia scenografija. Tiems, kas nėra matę tikrojo Teksaso, šis filmas yra proga susipažinti su valstijos kraštovaizdžiais ir gyvenimu. Pamatysime realistiškesnį vaizdą, nei žiūrėdami tradicinius vesternus, nes čia išvysime realų žmonių gyvenimą – nepagražintą, nekoncentruotą ties viena gyvenimo sfera, bet daugiapusį, apimantį tiek gerą gyvenimą, tiek skurdą. Na, trumpai tariant, tokį gyvenimą, kokį gyvena visi paprasti žmonės. Nesibaigiančios laukymės, laukiniai žirgai ir kaubojus primenantys vyrai yra pagrindinės filmo vizualinės detalės, kurios tik priartina prie tikro „teksasietiško“ gyvenimo. Visą filmą dominuoja gelsvi atspalviai, kurie sudaro šilumos įspūdį ir kartu perteikia realų valstijos klimatą.
Apibendrinimas
„Milžinas“ – tai dviejų kartų istorija, jautriai iškelianti tiek šeimines problemas, tiek individualias krizes, kylančias iš tarpusavio santykių. Subtiliai parodomi ryškūs asmenybių pokyčiai, pamažu atsirandantys didėjant supratingumui ir išmokstant, kad norint išlaikyti darnius santykius šeimoje, yra privalu pirmiausiai rūpintis bendra gerove, o ne siekti asmeninės naudos.
