Filmų apie gerai suplanuotus apiplėšimus kinuose nebūna tiek jau daug. Tad nenuostabu, kad karts nuo karto atsirandančios istorijos tikrai patraukia žiūrovų akis. Gal dėl to, kad kadais šlovės viršūnėje buvo žanras smarkiai išsikvėpė, o kino studijos daugiau dėmesio skiria fantastinėms juostoms, komiksų ekranizacijoms arba rimtoms dramoms. Kad ir kaip ten bebūtų, kai kine pasirodo filmas apie apiplėšimą, kurį dar ir režisuoja tikrų kultinių veiksmo filmų asas, atrodytų, būtų nuodėmė nepamatyti šio darbo. Taigi, žvilgtelkime į „Apiplėšimą uragano akyje“.
Grupė organizuotų nusikaltėlių įsilaužia į Federalinį JAV biudžeto padalinį, kuriame laikomi naikinimui paruošti pinigai. 600 milijonų dolerių tampa pakankamai rimta priežastimi daliai mažo miestelio gyventojų ir vagių, kad įvykdytų šį nusikaltimą. Ir kada tai daryti, jei ne uragano metu, kai niekas nemato šios vagystės. Tačiau atsiranda grupelė geradarių, dėl skirtingų motyvų, bet bendrų veiksmų, siekiančių sustabdyti vagis.
Kaip minėjau, filmo režisūra užsiėmė tikras veiksmo filmų grandas Robas Cohenas. Jo darbų kraityje – pirmasis „Greiti ir įsiutę“, pirmasis „Trigubas X“, trečioji „Mumijos“ dalis, „Aleksas Krosas“ ir dar daug gerai žinomų filmų. Atrodytų, šis kino kūrėjas žino, kaip kurti veiksmo filmus. Ir sukuria. Šis filmas būtų buvęs geras, jei būtų pasirodęs kokiais 2001 metais. O dabar juosta yra tik siaubingas kratinys su šabloniškais dialogais, kurie yra tokie siaubingi, kad net juokingi.
Ir taip, kalbant apie visą filmo visumą – ji yra bloga. Tokia bloga, kad net visai nieko. Žiūrint filmą norisi kvatoti iš absurdiškų situacijų ir absoliutaus nesusivokimo iš kūrėjų pusės. Vienas be galo į akis krentantis dalykas – mergina hakerė į darbą atvyksta su vakarine suknele. Ir tai tikrai niekam nesukelia įtarimo. Vyras su kostiumu, kuriam iš rankovių lenda tatuiruotės. Taip pat, nesukelia įtarimo. Ir dar daug daug kvailų neapsižiūrėjimų, kurie tiesiog bado akis.
Jau nekalbant apie pačią istoriją ir veikėjų paprastumą. Istorija, savaime suprantama, sena kaip amžius. Gerų žmonių mažai, o ilgai trunkanti nelygybė net tauriausius paverčia negerais ir gobšumas laimi. Savaime suprantam, gobšus tikrai niekada nelaimės, o galiausiai viską ir praras. Čia, jei ką – ne spoileris, o tiesiog istorinės tiesos nupasakojimas. Bet visuomet atsiras teisuolių, kurie nepasiduos pagundai ir darys viską, kad tik išlaikytų teisingumo balansą. Na, o apie veikėjus išvis nelabai yra ką sakyt. Visi jie yra paviršutiniški. Tokie… Vieno kurpaliaus. Nė vienas jų neturi kažko išskirtinio, gero ar įdomaus. Jie nesukuria visiškai jokio asmeniškumo, jokio saito, dėl ko norėtum, kad vienas veikėjas išgyventų, ar kitas – mirtų. Absoliuti tuštuma.
Techniškai filmas irgi neturi kuo pasigirti. Tiesiog niekuo. Na, gerai, pats veiksmas dar nėra iš tų baisiausių variantų, ką yra tekę matyti, tačiau vos kelios scenos buvo kiek įdomesnės. Turbūt labiausiai sužavėjo ginklo užtaisymo scena, lyg būtų iš kokio Johnio Wu filmo. Bet daugiau – nieko gero, įsimintino ar žavaus. Bene baisiausia techninė dalis buvo specialieji efektai. Kaip filmas, kurio pagrindą sudaro specialieji efektai, jis nuvilia siaubingai. Apie kitus techninius aspektus net nėra ką kalbėti. Nebent apie garso takelį, kuris buvo sudarytas iš vieno kūrinio, filme pasikartojusio gerus penkis kartus.
Aktoriai filme taip pat neparodė nieko įsiminto. Labiausiai gaila buvo Toby‘io Kebbello, kuris šiaip jau geras aktorius, bet su šiuo darbu jam žiauriai nenuskilo. Prie jo prisijungė po „Pagrobimo“ trilogijos antrarūšiuose veiksmo filmuose vaidinanti Maggie Grace ir „Tikro kraujo“ aktorius Ryanas Kwantenas. Visi kiti aktoriai išvis beveidžiai.
„Apiplėšimas uragano akyje“ yra visiška kino šiukšlė, kuriam kine net nėra vieta. Tai šeštadienio filmas per vieną ar kitą komercinę televiziją, kurį rodo trečią valandą dienos, kai visi užsiėmę lauko darbais. Nes… Niekam neįdomu. Nevadinčiau to pasityčiojimu iš žiūrovų, bet neabejotinai kiekvienas apsilankęs šiame filme jaus lengvą kartėlį. Ir taip, tai nėra blogiausias filmas, kokį yra tekę matyti, bet ir gerumo jame mažai. Tad, jei norit sužinoti, ką reiškia pasakymas „toks blogas, kad gal net ir visai nieko“, galit pažiūrėt šį filmą.
