Net ir geri dalykai kada nors baigiasi. Tad 2005 m., sukūrus, kaip tuomet atrodė, tikrai paskutinę „Žvaigždžių karų“ dalį, galutinai sudėliojusią visus taškus ir paaiškinusią, kas iki tol dar buvo nežinoma, galbūt kai kuriuos šios epopėjos gerbėjus apėmė lengva melancholija – juk atrodė, kad kartu su III-iuoju epizodu, kuris sujungė priešistorę su originaliąja trilogija, tarsi baigėsi ištisa kosminė era. Tačiau nors, kaip dabar jau žinome, „Sitų kerštas“ netapo paskutiniu „Žvaigždžių karų“ filmu, vis tik labai gali būti, kad tai buvo paskutinis kartas, kai žiūrovai į galaktiką keliavo kartu su George‘u Lucasu. „Sitų kerštas“, kaip ir II-asis epizodas „Klonų karai“, buvo daugiau nei planuotas, chronologiškai logiškas ir būtinas. Scenarijus III-iajam epizodui pradėtas rašyti dar filmuojant „Klonų karus“, filmavimas prasidėjo kitais metais po II-ojo epizodo premjeros. O patį „Sitų kerštas“ pirmieji išvydo Kanų kino festivalio žiūrovai (filmas pristatytas nekonkursinėje programoje).
III-iasis epizodas ypatingas dar ir tuo, kad tai vienintelis visos „Žvaigdžių karų“ serijos filmas, kuriam buvo pritaikytas amžiaus cenzas N-13. Juosta buvo nominuota „Oskarui“, tik ne už garso ar vaizdo efektus, kaip dauguma jos pirmtakių, o už geriausią grimą.
III-asis epizodas žiūrovus iš karto meta į karo sūkurį. Praėjus trejiems metams nuo klonų karo pradžios separatistai kovoja su Respublika. Vienas jų – generolas Gryvas – pagrobė Respublikos senato lyderį kanclerį Palpatiną (akt. Ian McDiarmid). Džedajai Obis Van Kenobis (akt. Ewan McGregor) ir Anakinas Skaivokeris (akt. Jayden Christensen) kartu su droidu R2D2 imasi neįmanomos misijos tarpgalaktinio karo kebeknėje jį išgelbėti. Tačiau užduotis – ne iš lengvųjų, kadangi kanclerį saugo pats grafas Duku (akt. Chrsitopheris Lee), kuris šviesos kardą valdo taip pat meistriškai kaip ir abu džedajai. Vis tik misija pavyksta ir džedajai kartu su kancleriu Palpatinu sėkmingai pasiekia Koruskantą. Čia Anakinas susitinka su Padme Amidala (akt. Natalie Portman), kuri jam praneša svarbią naujieną, o džedajų taryba sprendžia, ką daryti toliau. Anakinas joje dalyvauja kaip kanclerio Palpatino atstovas ir labai smarkiai nusivilia, kai nėra paaukštinamas į meistrus. Vietoj to, siekiant surinkti informaciją, Anakinui pasiūloma lydėti kanclerį Palpatiną, su kuriuo jis netrunka susidraugauti. Tuo metu, pasprukęs generolas Gryvas susisiekia su vyriausiuoju sitų lordu Dartu Sidijumi, kuris praneša, jog netrukus turės naują mokinį – jaunesnį ir galingesnį nei jo pirmtakas. Tamsioji Jėgos pusė stiprėja.
Dar net nepasirodžius pirmiesiems šio filmo yra aišku tai, kad „Sitų kerštas“ yra paskutinė jungiamoji dalis „Žvaigždžių karų“ filmų grandinėje, sukabinanti priešistorę su IV-ojo epizodo įvykiais ir visu tuo, kas vyko vėliau. Svarbiausias ir, ko gero, labiausiai intriguojantis dalykas – šioje dalyje pagaliau parodoma, kaip „Žvaigdžių karuose“ atsirado vienas ikoniškiausių visų laikų kino personažų Dartas Veideris. Be to, nuosekliai tęsiama dar pačiame pirmame filme užkabinta linija apie blogio imperijos gimimą – analogu šiam motyvui George‘a Lucasas pasirinko Trečiojo Reicho ir Adolfo Hitlerio atėjimo į valdžią analogiją. Kita vertus, iš esmės tai yra klasikinis pavyzdys ir, deja, ne vienetinis atvejis istorijoje – ieškant kitų analogijų, vertėtų prisiminti tiek Senovės Romą ir imperatorių Oktavianą Augustą, tiek Prancūziją ir Napoeloną Bonaparte‘ą. Jei šios sąsajos yra daugiau mažiau patvirtintos, tai tarp epopėjos gerbėjų sklando ir kitokių. Pvz., daug kas veda paralelę tarp Darto Veiderio ir Jėzaus Kristaus – ir tam, beje yra pagrindo. Atsirado ir tokių, kurie „Sitų keršte“ įžiūrėjo sąsajų su JAV ir Irako karu ir paslėptų kritikos strėlių tuometinio JAV prezidento George‘o Busho Jaunesniojo vykdytos agresyvios politikos atžvilgiu. G. Lucasas šią prielaidą iš dalies paneigė, kadangi jį daugiau yra paveikęs Vietnamo karas (tačiau, kita vertus, režisieriaus manymu, JAV veiksmai Irake nedaug kuo skyrėsi nuo to, kas buvo daroma Vietname).
Renkantis šios dalies pavadinimą išlaikyta tradicija ir tęstinumas išlaikyti paralelę su originaliosios trilogijos dalimis („Nauja viltis“ („New Hope“) – „Pavojaus šešėlis“ („The Phantom Menace“); „Imperija kontratakuoja“ („The Empire Strikes Back“) – „Attack of the Clone“; „Džedajaus sugrįžimas“ („Return of the Jedi“) – „Sitų kerštas“ („Revenge of the Sith“) – šiuo atveju verta prisiminti, kad pirminis VI-ojo epizodo pavadinimas buvo „Džedajaus kerštas“ („Revenge of the Jedi“)). Tiesa, kuriant naująją priešistorės trilogiją ir ypač III-iąjį epizodą, kai kas buvo pakeista – deja, dėl šių pakeitimų vientisoje istorijoje atsirado loginių klaidų.
„Sitų kerštas“, kritikų vertinimu, yra stipriausia priešistorės trilogijos dalis, o kai kurių manymu – visoje serijoje nusileidžianti tik V-ajam epizodui „Imperija kontratakuoja“. Su tokiu požiūriu iš tiesų būtų sunku ginčytis, kadangi „Sitų keršte“ pagaliau vėl atsiranda tai, ko stokojo I-as ir II-as epizodas, bet buvo galima labai gerai jausti originaliojoje trilogijoje. Tamsus ir dažnai negailestingas III epizodas sugrąžina į tą sunkiai paaiškinamą ir nusakomą „Žvaigždžių karų“ mitologinę ir filosofinę terpę, kurią galima nebent pajusti, o ne įvardyti – tai kažkas, kas tvyro už ekrano ir už filmo vyksmo, tačiau neabejotinai jį veikia.
Kaip jau sakyta, III-iojo epizodo atžvilgiu kritikai buvo daug palankesni. Tačiau vis tik eilinį kartą kliuvo dialogams ir ypač Anakino ir Padmės romantinėms scenoms – na, nebuvo tarp jų tos kibirkščiuojančios energijos kaip tarp Lėjos ir Hano Solo. Eilinės kritikos porciją atsiėmė Haydenas Christensenas, įkūnijęs Anakiną Skaivokerį (už pasirodymą, kaip ir už tą patį vaidmenį II-ajame epizode aktorius gavo „Auksinę avietę“). Tačiau H. Christenseno kolegė Natalie Portman, vaidnanti Padmę Amidalą, savo aktorinius gebėjimus jau buvo gana ženkliai patobulinusi. Savo pasirodymu nenuvilia Ewanas McGregoras, sugrįžtantis kaip Obis Van Kenobis. Šiek tiek daugiau laiko III-iajame epizode skiriama kancleriui Palpatinui, kurį įkūnija veteranas Ianas McDiarmidas bei meistrui Meisui Vindu, kurį vaidina Samuelis L. Jacksonas. Be šių personažų, žiūrovai vėl turi progos išvysti meistrą Jodą, droidus R2d2, C3PO, sitą grafą Duku (akt. Christopher Lee). Ekrane visiškai nebepasirodo Džar-Džaras Bingsas. Ir ši dalis, priešingai nei kitos, naujų įdomių ir įsimintinų šalutinių personažų nebepristato – neskaitant pusiau vabzdį, pusiau robotą primenantį generolą Gryvą, kuris, beje, nėra nei įdomus, nei įsimintinas. Tačiau gana netikėtai trumpam galima pamatyti kai ką, kas ne taip jau ir mažai šmėžuodavo ekrane IV-VI epizoduose.
Techniškai III-iąjį epizodą taip pat galima laikyti geriausiai ir kokybiškiausiai sukurtu priešistorės trilogijos filmu. Nors ir ankstesnės dalys nestokojo specialiųjų efektų, čia jų itin gausu, ir kompiuterinė grafika beveik nebekliūva (na, neskaitant vieno kito atsitiktinio atvejo). Geras kameros darbas, perteikiantis tiek dinamiškus personažų fizinės padėties pokyčius (laviravimą, kritimą ir pan.), tiek futuristinius peizažus, tiek beveik postapokaliptinę aplinką, tiek kylančios galios grėsmę. Vaizdo ir garso montažų atžvilgiu didesnių pastabų nėra. Garso takelis – savotiškas miksas iš to, kas skambėjo II-ajame epizode (Anakino ir Padmės tema) ir to, ką į galvas negrįžtamai įkalė originaliojo trilogija – taip simboliškai pateisinamas „Sitų keršto“, kaip jungiamosios dalies, statusas.
„Žvaigdžių karai. Epizodas III – Sitų kerštas“ – paskutinė priešistorės trilogijos dalis, sujungianti I-ojo ir II-ojo epizodų įvykius su IV-ojo epizodo (ir tolesnių dalių) pasakojimu, taip sukurdama (beveik) vientisą kosminės epopėjos (ar, G. Lucaso žodžiais tariant, – kosminės šeimos muilo operos) mitologiją ir filosofiją. Filme netrūksta gausiais specialiaisiais efektais papuoštų veiksmo scenų – tiek pavojingų laviravimų begalinėse kosminėse erdvėse, tiek kautynių šviesos kardais – jais, ko gero, šioje dalyje mojuojama daugiau nei bet kuriame kitame šios epopėjos filme. Tamsus ir niūrus III-iasis epizodas pagaliau atranda tai, ko žiūrovai buvo pasiilgę iš originaliosios trilogijos laikų, atsako į anksčiau užduotus klausimus ir viską sudėlioja į vietas.
