Viskas, ką jūs norėjote žinoti apie seksą, bet nedrįsote paklausti

Everything You Always Wanted to Know About Sex * But Were Afraid to Ask

1972 metais Woody‘is Allenas pristatė, tikriausiai, patį absurdiškiausią savo filmą. Šis jo kūrinys gali būti įvardijamas kaip ir vienas gudriausiai sukonstruotų jo filmų. Tačiau taip pat šis jo darbas gali būti įvardijamas kaip galėjęs tapti didesniu, geresniu ir meistriškesniu negu iš tikrųjų buvo. 1972 metais Woody‘is Allenas mums pateikė savotiškus atsakymus į klausimus, apie kuriuos nors kartą pagalvojęs yra ne vienas žmogus. Visa tai paiškėja juostoje „Viskas, ką jūs norėjote žinoti apie seksą, bet nedrįsote paklausti“ (angl. „Everything You Always Wanted to Know About Sex * But Were Afraid to Ask“).

Filmas susideda iš septynių istorijų, kurios atsako į septynis klausimus: Ar afrodiziakai veikia? Kas yra sodomija? Kodėl kai kurios moterys sunkiai pasiekia orgazmą? Ar transvestitai yra homoseksualūs? Kas yra seksualiniai iškrypėliai? Ar daktarų ir klinikų, užsiimančių seksualumo tyrimais, atradimai yra tikslūs? Kas vyksta ejakuliacijos metu?

Kiekvieną šio filmo istoriją vienas dalykas – seksas (nenustebinau, ar ne?). Visais atvejais kūniškumas yra išstumiamas į pirmąjį planą, o dvasinis žmogaus pasaulis ar jausmai yra nustumiami šiek tiek į prieblandą. Iš čia galima iškelti pirmąją šios komedijos juokingumo priežastį. Ilgą laiką, o kartais ir šiais laikais, kalbėti apie lytinius santykius ar intymų gyvenimą buvo tabu. Dėl to kai kuriems žmonėms gašlūs juokeliai patys geriausi, nes juose šmaikštaujama apie tai, apie ką dažniausiai kalbėti nėra gero tono ženklas. Kūniškumas ir savo instinktų tenkinimas priartina žmogų prie gyvūno. Tad patogiai įsitaisiusiam žiūrovui, kuris save laiko protaujančiam būtybe, žiūrėti į aistros patenkinimą aukščiau visko iškėlusius veikėjus yra juokinga. Vis tik, jei visos istorijos būtų tik apie instinktais besivadovaujančius žmones, jis pabostų jau po kelių pirmų istorijų. Tad W. Allenui iš rankovės teko traukti naujų triukų. Ir keletą tokių fokusų jis rado.

Vos ne svarbiausias komponentas, ant kurio statomas filmas, yra netikėtumas. Kiekviena istorija yra atsakymas į klausimą, bet visiškai ne toks, kokio tikėtumeisi. Tad visa filmo koncepcija yra nustebinti žiūrovą ir pateikti kuo absurdiškesnį bei keistesnį atsakymą į skečo pavadinime esamą klausimą. Absurdas lydi visą filmą. Ir jis nenuobodus, nes jis nėra vienodas. Kiekviena istorija savita, besiskirianti savo pasakojimo tempu, stilistiniu pateikimu ar net kalba. Tačiau jų skirtingumas tarpusavyje nesipjauna tarpusavyje, nors išgirdus, jog viename filme pamatysi italų kino klasikos parodiją ir istoriją apie tai, kaip vyras įsimyli avį iš Armėnijos, gali atrodyti kitaip.

Vienas istorijas vienijantis aspektas yra tai, kad jame pilna parodijos ir nuorodų į kitus kūrinius ar kūrėjus. Jau pirmąja istorija veikėjai prabyla it iš Šekspyro dramos, o į karalienės guolin įsmukti įsigeidusį rūmų kvailį kreipiasi jo miręs tėvas. Ar Frankenšteino tipo istorijos parodija apie išprotėjusį daktarą, besiimantį eksperimentų, galiausiai perauganti į pasijuokimą iš pigių praėjusio amžiaus 6 deš. siaubo ir fantastinių filmų. Tačiau aukščiausią meistriškos parodijos tašką W. Allenas pasiekia su skeču „Kodėl kai kurios moterys sunkiai pasiekia orgazmą?“ Istorijos vystymo ar pasakojimo prasme tai nėra pats įspūdingiausias segmentas. Tačiau tai yra puikus komiškas žvilgsnis į italų kiną ir didžiuosius jo meistrus – Frederico Fellinį ir Michelangelo Antonionį. Ir visą tą įspūdį kuria ne šios Apeninų pusiasalyje gyvenančios tautos kalba, skambanti šioje istorijoje. Veikėjai, kameros darbas ir pats siužetas yra ištraukiami iš italų kino klasikų darbų ir perleidžiami per W. Alleno humoro filtrą, kuriame pagrindinis veikėjas praranda Marcello Mastroiannio grožį ir charizmą ir tampa šio filmo kūrėjo vaidinamu keistoku Fabricijumi. Nors istorijos prasme filmas daugiausiai remiasi juosta „Casanova 70“ (kuriame tas pats Marcello Mastroiannis atliko pagrindinį vaidmenį), tačiau W. Allenas kandžiai, tačiau pagarbiai ir kokybiškai, „pakibina“ ir kitus italų kino didžiavyrius.

Juokingas ir kritiškas yra ir skečas „Kas yra seksualiniai iškrypėliai?“. Šis epizodas yra kažkada populiaraus JAV televizijos žaidimo „What‘s My Line?“ parodija (tokio paties formato žaidimas buvo rodomas ir Lietuvoje pavadinimu „Kas tu toks?“). Šiame filme žaidimas pavadinamas „Koks mano iškrypimas?“. Čia žinomi laidos svečiai turi atspėti ne dalyvio profesiją ar hobį, o jo seksualinį iškrypimą. Viskas daroma autentiškai: laidos svečiai-įžymybės vaidina save, laidą veda tikras JAV televizijų laidų vedėjas Jackas Barry‘is, o viskas rodoma penkiasdešimtųjų stiliumi – nespalvotai, su karts nuo karto striginėjančiu vaizdu ir ypatingai dirbtinos vaidybos reklamomis. Šį juostos segmentą išskirtiniu daro ne tik geras humoras ar autentiškai atkurta šeštojo dešimtmečio televizija. Visą matomą absurdą galima skaityti kaip kritiką, o tai šį skečą padaro labiausiai daugiasluoksniu iš visų kitų istorijų. W. Allenas savo darbu kritiškai žvelgia į televiziją, kuri rimtu veidu priima bet kokį absurdą, kuris tik gali virsti pramoga. Ir tokį rimtą ir supratingą veidą ji peronifikuoja visiems žinomomis įžymybėmis. Dar vienu pašaipos objektu tampa „televizijos-svajonių pildytojos“ įvaizdis, kurį režisierius persmelkia žydišku humoru, kuris yra neretas jo, bent jau senesnių, darbų palydovas.

Skirtingose dalyse galima įžvelgti vis kito dalyko parodiją, tačiau ir pats filmas yra parodija. Tokiu pačiu pavadinimu 1969 metais pasirodė psichiatro Davido Reubeno knyga. Joje lytiškumo ir sekso ekspertas paprasta kalba paaiškina jau aprašytus mūsų klausimus. Nors knyga ir buvo skirta masėms, ji buvo parašyta specialisto ir rėmėsi faktų kalba. W. Allenas jokiais faktasi nesiremia ir viską perleidžia per humoro ir absurdo filtrus. Daktaro D. Reubeno knyga buvo tikras fenomenas ir tapo viena populiariausių to laikmečio knygų. Kilusi seksualinė revoliucija privertė žmones išsilaisvinti iš suvaržymų ir dogmų pančių bei kalbėti apie savo kūną, lytiškumą, aistrą ir t.t. W. Alleno filmas tokios sėkmės kaip knyga nesusilaukė, o ir ryškesnio pėdsako kino istorijoje nepaliko, tačiau tai buvo dar vienas to socialinio laisvėjimo šauklių. Jis taip pat pademonstravo, jog apie seksualumą ne tik galima kalbėti, tačiau iš jo sveika ir pasijuokti.

O juoktis tikrai buvo iš ko. Be jau minėtų parodijų, tikriausiai, ne tik juokingiausias, bet ir įdomiausias bei geriausiai išdirbtas yra paskutinis filmo epizodas „Kas vyksta ejakuliacijos metu?“. Istorija, kurioje žmogaus kūnas paverčiamas karine/kosmine baze sudomins ir prajuokins ne tik prisiekusius W. Alleno gerbėjus, bet ir tuos, kuriems dauguma režisieriaus kūrybos yra nepriimtina ar erzinanti. Šiame skeče humoras yra kokybiškas ir galbūt net geriausias W. Alleno kūryboje (nors šis filmas ir yra vienas jo pirmųjų).

Tačiau ne viskas buvo taip saldu ir smagu, kaip paskutiniame skeče. Dauguma istorijų (net ir gerosios parodijos) susidūrė su istorijos vystymo problemomis, tačiau jas gelbėjo skoninga satyra ar kiti elementai. Tačiau buvo ir ganėtinai pritemptų epizodų. Istorija apie ožką įsimylėjusį daktarą buvo ganėtinai nuobodi. Ją šiek tiek praskaidrino tikrai aukšto lygio Geno‘o Wilderio vaidyba. Istorija apie transvestitą buvo silpniausia juostos dalis. Joje stigo ir humoro, ir įdomesnio siužeto. Būtent šiuose epizoduose, kurie mažiausiai nusisekė, buvo galima plėtoti gilesnę mintį, kalbėti apie kažką daugiau, tačiau W. Allenas nusprendė viską nuleisti juokais, kurie neretai būdavo pusėtinos kokybės.

„Viskas, ką jūs norėjote žinoti apie seksą, bet nedrįsote paklausti“ yra vienas keisčiausių W. Alleno kūrybos darbų. Jame jis nevengia savęs demonstruoti, kaip ir kitoje daugybėje savo filmų. Tačiau šis kūrinys sugeba sutalpinti tikrai gerą to meto kultūros parodiją bei pademonstruoti tokio lygio humorą, kuriam prilygti režisieriui sunkiai pasisekė iki šių laikų. Vis tik, gerosios juostos savybės nesugebėjo užmaskuoti akivaizdžių silpnybių. Dėl to „Viskas, ką jūs norėjote žinoti apie seksą, bet nedrįsote paklausti“ tampa labai kontrastingu filmu: vietomis W. Allenas jame pasiekia savo kūrybinį olimpą, o vietomis parodo, koks kartais gali būti velnioniškai nuobodus ir nejuokingas.

7
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
6.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
7.0
Techninė pusė
7.0
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles