Azartiniai žaidimai, įtemptas veiksmas ir organizuotas nusikalstamumas. Tai yra pagrindinės temos, kurios masiškai traukia filmų žiūrovus į kino teatrų sales. Ir nieko stebėtino, mat būtent šios temos yra artimiausios mūsų tikriems gyvenimams, sukelia šiokį tokį adrenalino antplūdį ir paskatina smalsumą. Dar geriau, kai visi šie žanrai yra apjungiami į vieną. Dažni būna, kad filmuose būna naudojami du iš trijų pateiktų temų, tačiau rečiau pasitaikantys darbai su visais trim išvardintais variantais labai retai nuvilia. Dabar į kino teatrus atkeliauja dar vienas, būtent visų trijų temų savininkas „Viską lemiantis“.

Turinys

Nikas Vaildas yra asmens sargybinis Las Vegase, įvaldęs mirtinus kovos įgūdžius ir turintis problemų su azartiniais lošimais. Vieną naktį Niko draugė yra sumušama, todėl jis atsako tuo pačiu. Ir tik tada jis sužino, kad jo auka – įtakingo mafijos boso sūnus. Staiga Nikas įtraukiamas į pogrindinį kriminalinį pasaulį, kuriame jis – gyvas taikinys, ieškomas mafijos ir medžiojamas nukentėjusiojo pakalikų. Jis supranta, kad turi tik vieną naktį pasiekti savo tikslą, tad visus pinigus pastato lošdamas kortomis ir rizikuoja iki paskutinio žaidimo.

Prie filmo kūrimo vairo sėdęs Simonas Westas jau ne pirmą kartą kuria veiksmo filmus. Įdomiausia tai, kad vos ne kas antras jo filmas yra prastas, tačiau kiti – visai žiūrimi arba net visai geri. Tų geresniųjų tarpe galima išvysti ir „Kapų plėšikės Laros Kroft“ pavadinimą, taip pat ir „Mechaniką“ ar „Nesunaikinamus 2“, kuriuose režisierius jau dirbo su pagrindine ir šio filmo žvaigžde. Deja, nors režisierius ir išlaiko savo filmų kūrimo stilių, į juostą prideda per daug draminių elementų, kurie lyg ir turėtų sukelti kokius nors jausmus pagrindiniams veikėjams. Deja, būtent šie intarpai, kuriuose veikėjai kovoja su savimi, yra nuobodžiausi ir nublankina visą juostą. Tiesa, filme galima įžvelgti ir keletą elementų ar sąsajų iš ankstesnių filmų, kuriuose kartu dirbo S. Westas ir J. Stathamas. Jei pavyks įžvelgti, tikrai pasveikinsiu.

Kad ir kaip būtų keista, prie filmo scenarijaus prisėdo tikrai legendinis scenaristas, dviejų Oskarų statulėlių laureatas Williamas Goldmanas. Jis adaptavo savo paties parašytą romaną ir tai padarė praėjus vienuolikai metų nuo paskutinio scenarijaus sukūrimo. Ir akivaizdu, kad garbingo amžiaus scenaristas tikrai aprūdijo. Scenarijus tikrai ne stebuklingas, o dialogai yra labai standartiniai ir absoliučiai klišiniai. Nors kažko labai daug iš šio filmo ir nesitikėjau, bet pabaiga buvo aiški jau maždaug 10 minutę, tad neliko jokios intrigos. Siužetinė linija filme taip pat labai velkasi. Ji nėra įdomi ir neįtraukia taip, kaip galėtų ar norėtųsi.

Veikėjai filme irgi keisti. Jie per daug komplikuoti, stengiamasi sukurti viziją į labai sudėtingus personažus, kuriuos norėtųsi analizuoti, tačiau tokio žanro filme visiškai nesinori nieko analizuoti. Norisi žiūrėti efektingas muštynių scenas, nenutrūkstamą veiksmą ir lėtai krintančias kortas. Pagrindinio veikėjo draugė neturi jokios priešistorės, todėl bandymas sukelti gailestį dėl sumušimo taip ir nepavyksta. Kaip ji atsiranda, taip staigiai ir dingsta, o šiame tarpe vaidendamasi ekrane geba tik erzinti. Blogai atrodo ir filmo antagonistas, kuris yra standartinis turtingas mafijozo sūnus durnelis, kuris kiša nosį, nagus ir dar ką nors ten, kur nereikia, o galiausiai atsiima su kaupu. Tą matome praktiškai visuose kituose tokio paties stiliaus filmuose ir tai labai siutina. Nesinori stebėti to paties filmo su veikėjais, kurių skiriasi tik vardai ir pavardės. Kiek įdomesni yra pats Nikas ir jį nusamdyti bandantis Sairusas. Jų istorijos kiek labiau išplėtotos, todėl ir stebėti yra įdomiau.

Kas šiame filme yra tikrai gerai, tai veiksmo scenos. Jų nėra labai daug, gal trys ar keturios, tačiau viskas parodoma taip stilingai ir efektingai, kad net dalinai atperka kitas juostos problemas. Taip ir kyla noras, kad visos 90 minučių būtų vien tik veiksmas, nes visa kita yra neįdomu, šabloniška ir nuvalkiota.

Techninė pusė

Techninė pusė šiame filme ima viršų visose srityse. Garso takelis tikrai geras ir tinkamai pritaikytas visoms scenoms, ypatingai veiksmo. Nenuostabu, kad ši sritis yra išpildoma gerai, nes už ją buvo atsakingas dukart Oskarams nominuotas ir vieną kartą laimėjęs Dario Marianelli. Smagu stebėti traiškomus žandikaulius, laužomus pirštus ar praduriamus žandus skambant pačioms įvairiausioms muzikinėms kompozicijoms, gebančioms dar labiau sustiprinti matomų vaizdų efektą.

Operatoriaus darbas yra tikrai aukštos klasės. Tai, kaip jis pasirenka kampus nufilmuoti visoms muštynėms, žavi. Kiekvienas krustelėjimas atrodo taip įspūdingai, kad priverčia per nugarą bėgioti šiurpą. Taip pat labai gerai nufilmuotos ir lošimų scenos, taip azartiniams žaidimams suteikiant ypatingo žavesio.

Tiek garso, tiek vaizdo montažas šiame filme yra tikrai neblogi. Žinoma, galėtų būti gerokai geriau, bet išlaikoma visai nebloga linija, kuri nenukrypsta nei į ypatingai gerą, nei į blogą puses. Vaizdo montaže jokių klaidų neteko įžvelgti, todėl tai yra labai gerai. Garso montažas šiek tiek sušlubavo, keletoje vietų girdėsi techninis triukšmas, vietomis trūksta garso stiprumo, tačiau bendrai nieks nesugadinama.

Aktoriai

Pagrindinį vaidmenį juostoje atliko Jasonas Stathamas. Apie jo vaidybą nieko naujo pasakyti kaip ir nėra. Jasonas Stathamas vaidina Jasoną Stathamą, kuris eilinę dieną išėjo išgerti, palošti kortomis ir kažkam gerai išspardė subinę. Tai yra toks įprastas vaizdas, kad jei imtume kreivę, jo linija būtų pati lygiausia, be jokių pakilimų ar nuosmukių. Kita vertus, kad ir kaip gerai pasirodytų kiti aktoriai, vienintelis Jasonas sugeba taip brutaliai, galingai ir nepriekaištingai skaldyti priešininkų kaukoles ir atrodyti taip kietai. Jis negali nekelti džiaugsmo su kiekvienu savo smūgiu, todėl nereikia stebėtis, kad filmai su juo yra taip gausiai lankomi ir žiūrimi.

Sairusą įkūnijęs Michaelas Angarano buvo vienas geresnių šios juostos aktorių, nors pradžioje tikrai erzino. Galbūt reikėjo priprasti prie jo atliekamo vaidmens, nes antrojoje filmo pusėje jis susižiūri visai gerai. Aktorius gal ir neparodė stebuklingų aktorinių sugebėjimų, bet jautėsi laisvumas, ko daugumai šiame filme ir pritrūko.

Iš antraplanių veikėjų atlikimo labiausiai įsiminė tik Stanley‘is Tucci. Vos trim minutėm pasirodęs aktorius sugebėjo tobulai sukurti savo veikėjo portretą ir pristatyti tai, ko kiti nesugebėjo padaryti.

Vieni svarbesnių juostos antraplanių aktorių Dominik Garcia-Lorido, suvaidinusi Niko draugę Holę ir Milo Ventimiglia, įkūnijęs pagrindinį juostos antagonistą, atrodė labai prastai. Nei jų veikėjai atskleisti, nei greitia dingsta iš ekranų. Jie tik sugeba kelti džiaugsmą, kai ekrane rodoma jų kančia.

Verdiktas

„Viską lemiantis“ yra labai vidutiniškas ir standartinis Jasono Stathamo kriminalinis veiksmo trileris, kuriame techninė pusė laimi visas simpatijas. Silpnokas režisieriaus darbas, tipinis scenarijus ir šabloniniai veikėjai sukelia tik vieną emociją – liūdesį. Tiesa, šias nuodėmes kiek atperka geras operatoriaus darbas, aukšto lygio garso takelis ir pats Jasonas Stathamas, be kurio ši juosta galėtų iškart keliauti į sąvartyną.

5.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
3.0
Režisūra
4.0
Kinematografija
7.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
5.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles