Transformeriai: paskutinis riteris

Transformers: The Last Knight

Kino režisierius Michaelas Bay‘us yra tas žmogus, kurio jau nebeverta pristatinėti. Jis yra visų žinomas kūrėjas, turintis labai specifinį istorijų pasakojimo stilių. Na, o tam stiliui būdingi specialieji efektai. Kuo jų daugiau – tuo geriau. Ir dar – prie efektų reikia daug sprogimų, sulėtinto veiksmo scenų ir gražių moterų. Ir Transformerių. Taigi, „Transformerių“ franšizė jau tapo neatskiriama nuo šio kino giganto ir nors jis teigia, kad tai paskutinis jo filmas, kaži, ar jis labai toli atsitrauks nuo savo „kūdikio“. Bet kuriuo atveju, dabar į kinus atkeliavo naujasis ir, kaip jis pats teigia, paskutinis M. Bay‘aus režisuotas franšizės darbas „Transformeriai. Paskutinis riteris“.

Jau penktoji istorijos dalis ir toliau pratęsia praeitame filme pasirodžiusio Keido Jėgerio istoriją. Iš žemės išvykus Optimui Praimui ir į pogrindį nulindus Megatronui, transformeriai sukėlė tokią sumaištį, kad žmonės ėmė juos medžioti ir sutupdė į specialius kalėjimus. Tačiau iš gilios praeities atkeliavusi relikvija sukelia sumaištį Žemėje. Giliame miege tūnojusi Transformerių deivė supranta, jog ilgai paslėpta relikvija, galinti atstatyti Transformerių planetą kibertroną greit bus rasta ir imasi drastiškų priemonių, taip pasmerkdama Žemę žūčiai.

Iš tiesų, tiek skaitant apie filmą, tiek rašant apie jį, o jau nekalbu apie žiūrėjimą, siužetinė linija atrodo švelniai tariant absurdiška. Kita vertus, ji kitokia ir nebuvo nuo pat pirmo filmo. Ir būtų buvę naivu tikėtis kažko genialaus ar tokio fantastiškai puikaus, kas galėtų tapti pačiu istorijos pamatu. Visgi, M. Bay‘us išlaiko savo tendenciją kurti siužetiškai juokingus, labai silpnus veiksmo filmus, su absoliučiai plona istorijos linija ir apkamšyti ją daugybe sprogstamųjų užtaisų. Kai daugiau nesitiki, tai ir rezultatas nėra baisiai nuviliantis.

Ir visgi, reikia pripažinti, kad net ir įspūdingi specialieji efektai ir daug veiksmo nesugebėjo ištaisyti eilinės „Transformerių“ serijos filmų ligos. Tai – be proto ilga trukmė ir, galiausiai, ateinantis nuobodulys. Tikrai nesinori sakyti, kad filmas yra nuobodus. Bet taip yra. Daugiau kaip dvi su puse valandos trunkantis fantastinis nuotykis galiausiai išvargina ir norisi, jog filmas galiausiai pasibaigtų.

Bet. Taip, čia yra tas bet. Būtent specialieji efektai ir masinės kovų scenos atrodo pribloškiamai. Ir visi šie dalykai, realiai, laiko filmą ir prikausto dėmesį gana ilgam. Ypatingai tai pajaus tie, kurie turės galimybę filmą žiūrėti vienintelėje filmui pritaikytoje salėje Kaune – SCAPE salėje. Jau kuris laikas buvo skelbiama informacija, kad 98 proc. filmo buvo nufilmuota specialiai pritaikytomis, 3D IMAX kameromis. Deja, mes negalime įvertinti IMAX kino teatruose, bet tai yra artimiausia ir geriausia, ką galime išspausti savo šalyje ir tikrai, rezultatas stulbinamas.

Smagu ir tai, kad išlaikomas toks kiek lėkštas, bet labai į situaciją pataikantis humoras. Šįkart jo nėra labai daug, bet filme netrūksta situacijų, kurios atrodo išties kurioziškos, o pagrindinio veikėjo Keido suskeltas bajeris sugeba prajuokinti ir praktiškai kiekvieną kartą. Tiesa, transformerių juokeliai nėra tokie juokingi. Išskyrus tuos mažus, mazgius. Bene geriausias transformeris šioje dalyje tampa istorinis, senas patarnautojas, kurio sarkazmo lygis viršija visų pasirodžiusių kartu sudėjus.

Filme esantys aktoriai arba smarkiai nežiba, arba jie nelabai turi kur žibėti. Taip, Markas Wahlbergas vienareikšmiškai uždaužo visus, kas tik pasirodo ekrane. Be galo smagu matyti Anthony Hopkinsą, kuris turi šiek tiek ekrano laiko ir dar primena, kad vaidinti jis geba, net tokiuose neypatingai subtilaus siužeto filmuose. Na, o filme pasirodžiusios moterys… Gal nebent Laura Haddock. Ji nepretendavo tapti juostos gražuole, tad ir buvo gana neblogas priedas prie viso pasakojimo. O naujoji mažoji veikėja Zi, kurią suvaidino Isabela Moner, buvo apskritai nereikalingas personažas, tik ištempiantis juostos laiką su neįdomia ir visiškai niekur neįsipaišančia istorija.

„Transformeriai. Paskutinis riteris“ ir toliau plečia kiek absurdišką, tačiau be galo įspūdingą Transformerių pasaulį. Nieko gudraus nesitikintiems žiūrovams tai bus gal kiek ilgoka, bet vis tiek smagi pramoga, kurią tikrai verta pamatyti kine. Specialiųjų efektų ir įspūdingai atrodančių kovų šou prikaustys prie kėdės ir nuo jos atitrauks tik nenumaldomas noras į tualetą.

7.3
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
5.0
Režisūra
6.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Žygius / 2017 liepos 16

    Susižiūrėjo visai įdomiai, gaila labai mažai buvo parodyta WW2 siužeto, kuris manau paliktas ateinančioms dalims. Dalis viena iš normalesnių, montažas šokinėja, bet tikrai nėra to ankstesnių dalių trūkumo, kai tiesiog žiūri į ekraną ir net nesupranti kas vyksta. Manau Transformerai pernelyg peikiami, asmeniškai man jie žymiai įdomesni ir ne netokie banalūs kaip Keršytojai, bet Keršytojus visi sutartinai giria, o Transformerius peikia, nors objektyviai pasižiūrėjus ir ten ir ten vienodas popsas.