Senieji Holivudo triukai neveikia. Kas bus toliau?

Senieji Holivudo triukai neveikia. Kas bus toliau?

2016-ieji gali būti blogiausi metai Holivudui per devynis dešimtmečius. „The Atlantic“ apskaičiavo, jog, sprendžiant pagal pirmąjį pusmetį, 2016-aisiais gali būti parduota mažiausiai bilietų nei bet kuriais kitais metais nuo pat trečiojo dešimtmečio (skaičiuojant pagal vienam gyventojui tenkančius bilietus). Skaičiai, kurie stebina dar labiau matant tai, kad Holivudo filmai niekad nebuvo reklamuojami taip smarkiai ir niekada taip nepriminė grynos pinigų kalimo mašinos, skirtos tik pritraukti kuo daugiau žmonių į kino teatrus. Tad kas nutiko?

Formulių verslas

Žiūrovai jau priprato, kad kaip ketvirtas ir penktas dešimtmečiai buvo žinomi auksinio Holivudo amžiaus vardu, kaip aštuntas dešimtmetis buvo minimas dėl savo kūrybiškumo ir verslo susikirtimo, taip pastarieji dešimt metų dabar yra žinomi kaip tęsinių, perdirbinių ir adaptacijų era. Pernai tarp dešimt JAV ir pasaulyje daugiausiai uždirbusių filmų devyni iš jų buvo tęsiniai ar iš kitų kūrinių adaptuotos juostos. Vienintelis originalus produktas – „Pixar“ mašinai atstovaujantis „Išvirkščias pasaulis“.

Senų, legendinį statusą užsidirbusių filmų, tokių kaip „Žvaigždžių karai“ ar „Juros periodo parkas“, tęsiniai yra nostalgijos atspindys. Kino studijos supranta, kad su populiariais filmais užaugę žmonės į tęsinius eis norėdami to ar ne, ir kartu vesis savo vaikus, kurie užaugs su naujaisiais filmais ir pirks kalną pagal jų veikėjus sukurtų žaislų.

Agresyvus naujesnių filmų tęsinių kūrimas irgi yra suprantamas, kadangi jie turi inerciją ir tam tikrus lūkesčius, kurių vedami žiūrovai ateis bent į vieną tęsinį, o kartais eis į visus tos pačios franšizės filmus. „Greitų ir įsiutusių“ ar „Neįmanomos misijos“ filmai jau užsitarnavo savo vardą, todėl dabar žiūrovai į kinus eina pažiūrėti pažįstamą, tik dar įspūdingiau nei prieš kelis metus pateiktą seną formulę.

„Marvel“ kino visata taip pat duoda savo vaisių, kuomet daugybė vienas su kitų persipynusių filmų žiūrovus verčia eiti į kinus bijant praleisti kažką svarbaus (nepakenkia ir tai, kad dauguma „Marvel“ filmų išties yra geri), ir būtent dėl to didžiosios studijos siekia tokio modelio. Yra kalbama ne tik apie „Universal“ monstrų filmų sugrįžimą, bet ir tokių projektų kaip „Vyrai juodais drabužiais“ ir „Nevykėliai po priedanga“ sumaišymą, pažįstamais veidais siekiant sudominti kuo įvairesnę auditoriją. Kol kas, tiesa, kino visatos idėją įgyvendino tik „Marvel“ studija, nors „Warner Bros.“ juos bando pasivyti su „DC Comics“ filmais.

Originalumą pamiršę metai

Net jeigu beveik visi pelną uždirbantys filmai yra tęsiniai, dar nereiškia, kad visi tęsiniai yra pelningi. 2016 metai, toli gražu nestebinantys savo pelningumu, pasižymėjo tragišku pavasariu. Tokie tęsiniai kaip „Alisa Veidrodžių karalystėje“ (patvirtinęs blėstantį Johnny Deppo žvaigždės statusą) ar „Medžiotojas ir Ledo karalienė“ (kas šiaip yra „Snieguolės ir medžiotojo“ tęsinys be Snieguolės) yra stebėtinai neoriginalūs filmai, kurie buvo sukurti tikintis stebuklingos sėkmės dėl pelningo originalo ir galiausiai net neatpirko savo biudžetų.

Pažiūrėjus į šiais metais dar tik pasirodysiančius filmus, sąrašas atrodo tarsi nevykusi satyra. „Nepriklausomybės diena: atgimimas“ (kuriame po 20 metų pertraukos Žemę vėl puls ateiviai), „Tarzanas“ (nesuskaičiuojama legendinio herojaus versija didžiajame ekrane), „Vaiduoklių medžiotojai“ (niekieno neprašytas garsiojo filmo tęsinys),  (vieno geriausių Holivudo filmų per visą istoriją perdirbinys), „Bridžitos Džouns kūdikis“ (rimtai?), „Nuostabusis septynetas“ (vesterno, perdirbto iš japonų filmo, perdirbinys). Sąrašas negalutinis, bet daugiau jūsų nevarginsiu.

Benhur7
Kadras iš filmo „Ben-Huras“

Galima neabejoti, kad bent pusė (ir neverta nustebti, jeigu visi) šių filmų taps finansinėmis nesėkmėmis. Lygiai taip pat neverta nustebti, jeigu jie nesuvokiamu būdu (kaip pernai padarė „Juros periodo pasaulis“) uždirbs pasakiškus pinigus ir sulauks dar daugiau tęsinių.

Naujovės – tik pažįstamoje aplinkoje

Vieninteliai tęsiniai, kuriems išties yra žadamas finansinis pasisekimas, šią vasarą yra du. Pirmasis – „Žuvytė Dorė“, garsiojo „Pixar“ animacinio filmo „Žuviukas Nemo“ tęsinys, į kurį savo vaikus vesis originalą kino teatruose matę tėvai. Kitas – „Savižudžių būrys“, naujausias „Warner Bros“ ir „DC Comics“ projektas, kurio centre bus ne superherojai, o įprastai jų priešais esantys veikėjai.

„Savižudžių būrys“ yra vienas laukiamiausių šių metų filmų ir net jeigu dar negalima iš anksto spręsti apie jo finansinį pasirodymą, entuziastingas jo laukimas parodo, ko reikia sėkmingiems studijų projektams. Didžiausiu 2016 metų fenomenu kine tapo filmas „Deadpool“ – kūrinys su nepriekaištinga reklamine kampanija ir entuziastingu Ryanu Reynoldsu priešaky visame pasaulyje uždirbo beveik 800 mln. dolerių. Filmas, kuriame buvo pasakojama apie nešvankų ir su žiūrovais bendraujantį herojų, buvo kažkas naujo sename rūbe – „Deadpool“ vis dar yra komiksų žanro atstovas, tik pateiktas kiek kitaip.

Pelningiausias šių metų filmas kol kas – „Kapitonas Amerika: pilietinis karas“ – taip pat buvo filmas, kuriame herojai kovojo prieš herojus ir žiūrovams parodė kažką naujo. Jis yra geriausias pavyzdys to, ką galima laikyti nauja Holivudo mada. Kaip šuo vaistus gali valgyti tik tada, kai jie būna įdėti į jų maistą, taip šiuolaikiniai žiūrovai originalius sprendimus priima tik jau pažįstamoje aplinkoje.

Dėl tokių priežasčių žiūrovai vis rečiau sulaukia visiškai originalių brangių projektų. Šiemet pasirodę kritikų numylėti filmai, tokie kaip Shane‘o Blacko „Kieti bičai“ ar grupės „The Lonely Island“ projektas „Popžvaigždė“, patyrė didžiules finansines nesėkmes, dar kartą įrodydami, kad žiūrovai nenori bandyti dar nebandytų dalykų. Atrodo, kad tik Christopheris Nolanas ar Quentinas Tarantino dar turi pakankamai galios iš studijų išprašyti pakankamai pinigų didelio biudžeto filmams ir uždirbti solidų pelną.

Pasimetimas tarp pasirinkimų

Grįžkim prie pradžioje minėtos problemos. Žmonės į kino teatrus eina vis rečiau, kuo pažiūrėjus į pelningiausių visų laikų filmų sąrašą būtų sunku patikėti. Pernai pasirodę „Žvaigždžių karai: galia nubunda“, „Juros periodo pasaulis“ ir „Greiti ir įsiutę 7“ yra tarp šešių pelningiausių visų laikų filmų.

Jie kartu atspindi didelę Holivudo problemą. Studijos deda daug pinigų į vos kelis filmus ir dar tiek pat skiria jų reklamai. „Pakalikų“ plakatus ir „Žvaigždžių karų“ anonsus rasite ant kiekvieno kampo, ir tie vaizdai jus nervins tol, kol galiausiai nusipirksite bilietus ir būsite tapę įkaitais.

deadpool_3
Kadras iš filmo „Deadpool“

Toks rizikavimas turint tiek mažai filmų studijoms kainuoja vis daugiau. „Betmenas prieš Supermeną: teisingumo aušra“ yra filmas su 400 mln. biudžetu, visame pasaulyje uždirbęs kiek daugiau nei 800 mln. dolerių. Ant popieriaus suma atrodo įspūdingai tol, kol nesužinai, kad didžiosios studijos filmų reklamai išleidžia bent (šiuo atveju – gal net daugiau) dar pusę filmo biudžeto. Tai reiškia, kad „Betmenas prieš Supermeną“ kainavo apie 600 mln. dolerių ir uždirbo 200 mln. dolerių pelno. Tai tuo pačiu reiškia, kad „Warner Bros“ studija iš šio filmo uždarbio negalės sukurti kito tokio paties masto filmo (tai, kiek studijos uždirba iš šalutinių produktų, tokių kaip žaislai, yra jau kita šneka).

Ir net jeigu galima kaltinti kritikų reakcijas dėl to, kad filmai yra lankomi taip skurdžiai, didžiausia problema yra tai, ką JAV žurnalistai entuziastingai Y kartos (Millennials) problema. Tai yra devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose gimę žmonės, kuriems technologijos supratimas yra įgimtas, kurie žino, kas yra „Snapchat“ ir „Netflix“, kuriems pora valandų „YouTube“ vaizdelių yra kasdienis ritualas, ir kurie neturi laiko, nes informacija juos pasiekia kiekvieną sekundę iš visų ekranų.

Tokios platformos kaip „Netflix“, „Amazon“ ir „Hulu“ yra svajonė, kuri būtų klestėjusi bet kurioje kartoje. Per dvi sekundes ten galima rasti filmą, tobulai atitinkantį žiūrovo poreikius, ar serialą, prie kurio galima praleisti visą savaitgalį nesumerkiant akių. Tam, kad jaunas žmogus paaukotų tokį patogumą, kine turi pasirodyti kažkas, vertas didelio ekrano; superherojų filmai ar „Pašėlęs Maksas“ yra geriausi to pavyzdžiai.

Ir štai čia yra ryškiausia problema. „Netflix“ neišnyks dešimtmečius. Panašių platformų atsiras nuolat. Informacijos iš visų pusių daugės. Holivudas privalės stengtis vis labiau, kad sugautų prie didelių ekranų nepripratusios kartos dėmesį. „Deadpool“ atrado tobulą derinį, parodžiusį, kad jauni žmonės sugeba išlaikyti dėmesį filmui, kuris laboratoriniu tikslumu atitinka kiekvieną jį žiūrinčios auditorijos poreikį. Holivudas, norėdamas išgyventi, privalės panašių dalykų, pernelyg nelendančių žiūrovams į smegenis, kurti vis daugiau.

Netikėti gelbėtojai

Pabaigai verta pažymėti, kad problema, kuomet tušti sprogimai ar gražūs vaizdai nesudomina žiūrovų, daugiausiai kyla JAV ar vakarų pasaulyje. Tai nereiškia, kad Holivudas miršta – anaiptol. Didžiosios studijos rado išsigelbėjimą Kinijoje, kas atrodo keista ir logiška tuo pačiu metu.

Valstybė, daugybę dešimtmečių valdoma komunistinio režimo, vakarietiškus produktus suvokia kaip uždraustus vaisius. Panašiai kaip Lietuvoje visad nesuvokiamai bus populiarūs Chuckas Norrisas ir Stevenas Seagalas – Šaltojo karo metais amerikietišką kiną sovietų režimui geriausiai atspindėję žmonės, – taip ir kinai trokšta vakarų.

nice_guys_1
Kadras iš filmo „Kieti bičai“

Filmas „Warcraft“, sudirbtas kritikų ir mylimas to paties pavadinimo žaidimą žaidusių žmonių, patyrė didžiulę nesėkmę JAV, o per premjerinį savaitgalį Kinijoje kone atpirko savo biudžetą. „Disney“ pernai dėjo didžiules pastangas į „Žvaigždžių karų“ populiarinimą valstybėje, kuri originaliosios trilogijos net nebuvo mačiusi. Ką tik studija Kinijoje atidarė pirmąjį savo Disneilendą. Verslininkai gali aiškinti, kad nori suteikti holivudinį džiaugsmą žmonėms, kurie jo niekad nepatyrė. Tikrovėje visi skuba užsiimti šiltą vietą beveik pusantro milijardo gyventojų turinčioje valstybėje, kurios komunistinis režimas atleido griežtas vadeles nuo užsienio verslininkų, leidžiančių nukreipti žmonių dėmesį nuo nesibaigiančių blogybių.

Tik pažiūrėkite į filmą „Apgaulės meistrai 2“ – dar vieną tęsinį, kurio prašė nebent solidžią algą gavę aktoriai. Tas filmas neturi priežasties egzistuoti, ir visgi didžioji jo dalis vyksta Kinijoje. Kūrėjai suprato, kad amerikiečių tais pačiais triukais nenupirksi, o jų dar nemačiusius kinus – laisvai. Išeitis atrasta, tik neaišku, kiek ilgai ji veiks.

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles