MĖNESIO REŽISIERIUS. 1941

1941

Karo panika nėra svetima niekam. Ypač nesvetima ji yra amerikiečiams, kurie gana dažnai pamiršta, kad gyvena apsupti dviejų vandenynų. Ir kitaip nei „Red Alert“, „Red Dawn“ ar „World in Conflict“ leistų pamanyti, permesti armijas per vandenynus nėra lengva, ypač kai nesi JAV. Tačiau tai netrukdo žmonėms panikuoti,o tai daryti buvo dar lengviau senais laikais. Pavyzdžiui, jei Japonija kaip tik užpuolė Perl Harborą ir nuskandino beveik visus… šarvuotlaivius. Apie paniką Kalifornijoje ir yra vienas ankstesnių Steven Spielberg filmų „1941“.

Taigi, Perl Harboras užpultas, Kalėdos artėja, bet žmonėms reikia panikuoti ir ruoštis galimai invazijai. Čia ir susipina visa krūva siužetinių linijų. Kareiviai veža priešlėktuvines patrankas į žmonių kiemus. Savanoriai saugai užiminėja stebėjimo pozicijas ir laukia japonų lėktuvų. Kiek išprotėjęs nacionalinės gvardijos pilotas ieško slapto japonų nusileidimo tako. Kiek nevėkšliškas, bet išsipuošęs vaikinas bando nusivesti merginą į šokius, tačiaus visos merginos klube yra įsakytos šokti tik su kareiviais. Generolas turi tramdyti piliečių paniką ir dar labiau panikuojančius karininkus, o jo padėjėjas bando įlisti į pažįstamos iš Vašingtono kelnaites – tačiau jai labiau patinka lėktuvai nei jis pats. Ir šalia to visko – japonų povandeninis laivas (su vokiečiu stebėtoju) bando rasti Los Andželą ir sunaikinti Holivudą.

Ir tai yra turbūt didžausia filmo problema. Dar 1979-aisiais kritikai savo apžvalgose minėjo, kad filmas yra per greitas, per daug energingas, jame yra per daug veikėjų. Kai nuo vieno juokelio greitai šuoliuojama prie kito, kai viena siužetinė linija persimeta prie kitos, tai žmonėms sunku susikaupti, sunku įvertinti humorą, ir apskritai sunku žiūrėti. Reikia daugiau laiko, kad įsijaustum į situaciją, į veikėjus, ir kad spėtum pailsėti nuo vieno juokelio ir pereiti prie kito. Gali būti, kad Spielberg nėra labai tinkamas komedijoms režisierius.

Kita vertus, šiuolaikinis žiūrovas yra pripratęs prie gerokai greitesnio filmų veiksmo tempo. Mes juk gyvename pagreitėjusiame pasaulyje palyginus su aštuntuoju dešimtmečiu. Internetas, mobilieji telefonai ir vis auganti skaitmeninio ir realaus pasaulio intergracija, taip pat prastos, vien memes ir popkultūra pasikliaujančios komedijos. Tai gal mums iš dalies ir lengviau žiūrėti nei žmonėms, filmą patyrusiems prieš trisdešimt metų. Kai kurios vietos savo spartumu ir komediniu efektu primena tokią klasiką kaip „Airplane!“, tik tiek, kad filmas labai retai priartėja prie tokios absurdinio humoro formos.

Apskritai, turbūt didžiausias džiaugsmas yra šį filmą žiūrinčiam istorijos ar Antrojo pasaulinio karo entuziastui. Gali grožėtis scenose šmėkštelinčiais ginklais, bandyti (ir teisingai) identifikuoti nevykėlio piloto lėktuvą, žiūrėti, ar teisingai prisimeni divizinius antsiuvus… Nors aktyvus karas kaip ir nėra šio filmo tema – o japonų povandeninio laivo išpuolis prieš JAV įvyko 1942, ne 1941 metais – vis tiek rasi kuo džiaugtis. Manau, kad visi kartais randa kokių nors antrinių priežasčių žiūrėti filmą. Ar žiūri fantastiką tik dėl fantastikos, ar eini į filmą tik dėl šalutinio aktoriaus – visaip gali susigalvoti pramogų!

Tuo pačiu kalbėti apie aktorius nėra daug racijos. Dan Aykroyd tai yra viena pirmųjų rolių, ir jis pasirodo gerai. Christopher Lee, legendiniam aktoriui, vietos filme yra nedaug, bet savo vaidmenį jis atlieka puikiai. Tikras, rimtas, tvirtas vokietis!

„1941“ yra filmas galbūt įdomesnis istorijos mylėtojams ar prisiekusiems Spielberg fanams, nei žmonėms, ieškantiems paprastos komedijos. Jis yra per greitas, per daug tankus savo paties labui. Kita vertus, kiek tepasitaiko tų Antrojo pasaulinio karo komedijų?

8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
6.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles