34 m. amžiaus rusų režisierius, scenaristas, o kartais ir aktorius Klimas Šipenko pristato 5-ąjį pilno metro filmą savo karjeroje – „Saliut-7“. 400 mln. rublių (apie 6 mln. Eur) biudžetas ir tikrais įvykiais paremta istorija – ganėtinai atsakingas darbas jaunam režisieriui. Šiandien pakalbėsime apie tai, kaip sekėsi įgyvendinti šį projektą.

Siužetas

1985 metais kosminė stotis „Saliut-7“, dreifuodama kosmose autopiloto režime, netikėtai nustojа reaguoti į skrydžio valdymo signalus. Jos buvimo vieta dingsta iš radarų, skrydžio trajektorija nenuspėjama. Kada ir į kurį planetos tašką nukris stotis, sverianti net 20 tonų, neaišku. Katastrofa gali įvykti bet kurią sekundę. Ruošiama ekspedicija į orbitą – reikia ne tik surasti stotį, prie jos prisišvartuoti, bet ir rasti avarijos priežastį bei užkirsti kelią galimai katastrofai. Vykdyti šios svarbios misijos išsiunčiami du žmonės. Tačiau pakilus į kosmosą nebeveikia ne tik žemės traukos dėsniai, bet pasikeičia ir žmogiški santykiai.

Turinys

„Saliut“ kosminės stotys SSRS istorije buvo itin svarbios. Patirtis, įgyta šioje programoje nutiesė kelią tokių multimodalinių stočių, kaip „Mir“ ir Tarptautinės Kosminės Stoties atsiradimui ir paleidimui į kosmosą. Taigi, nenuostabu, kad tam tikri ryškūs šios programos įvykiai perkeliami į kino ekranus.

Kadangi juosta paremta tikra istorija, šiek tiek daugiau pasidomėjau apie „Saliut-7“ gelbėjimo operaciją (įvairūs straipsniai, paremti archyviniais dokumentais ir autentiškais pasakojimais), kad būtų galima įvertinti neatitikimus. Nors nuo tikros istorijos pagrindinės linijos per daug nenutolta, tačiau čia galima rasti įvairių pakeitimų bei priedų. Nereikia būti genijumi, kad galėtum atspėti išgalvotas scenas arba bent jau atpažinti pagražintas. Perspaudimas filme jaučiamas. Nustebino tai, kad buvo pakeistos svarbių herojų pavardės.

Filmas „nukaltas“ pagal standartinę kino kūrimo paradigmą: juostos pradžioje statomas pamatas tolimesniam istorijos vystymui, žiūrovai supažindinami su personažais ir t.t. Jei kažkas sako, kad neprireiks jam kepurės, tai reiškia ji būtinai bus reikalinga. Ir visgi ši klasikinė koncepcija veikia puikiai. Režisierius tikslą pasiekia – struktūriškai istorija papasakota labai gražiai.Tenka pripažinti, kad, nors daug dalykų atrodė lengvai nuspėjami, tačiau pabaiga šiek tiek nustebino. Ir tai buvo geras dalykas. Džiugu tai, kad rusai amerikiečius pavaizdavo iš skirtingų matymo pozicijų.

Personažai vystomi neblogai – empatiškesni žiūrovai greit įsijaus į jų vietą. Dialogai, kartkartėmis persmelkiami humoro, trumpi ir aiškūs. Didžiausias juostos trūkumas, mano galva, yra tai, kad tam tikroms scenoms trūksta rimtumo; filmas stipriai persaldina istoriją, o kai kurie dalykai tikriems astronautams gali atrodyti kaip pasityčiojimas. Nepaisant to, didžiąjai daliai žiūrovų juosta patiks.

Aktorių darbas

Pagrindinius herojus Viktorą ir Vladimirą įkūnijusioms rusų žvaižgdėms Pavelui Derevianko ir Vladimirui Vdovičenkovui nepavyko išvengti teatro scenai būdingos vaidybos, tačiau kai kuriuose epizoduose suvaidinti pavyko ganėtinai organiškai. Buvo linksma žiūrėti į Aleksandro Samoilenko įkūnytą kontrolės skyriaus vadovą – labai ryškus personažas, pasižymėjęs gal kažkiek perdėtu, bet įspūdingu emocijų arsenalu. Kosmonautų antras puses įkūnijusios aktorės savo darbą atliko neblogai. Kiti antraplaniai vaidmenys per daug neįsiminė.

Techninė pusė

Anot filmo prodiuserių, 40 min. juostos scenų (iš kurių 20 min. – kosmose) buvo filmuojamos nulinėje gravitacijoje. Turint omenyje biudžeto dydį, panašu, kad pinigai panaudoti racionaliai ir efektyviai – juosta vizualiai neatrodo blogiau nei Holivudo filmai su keliasdešimt kartų didesniais biudžetais. Techniškai neblogai atrodantis darbas pasižymi pakankamai gera kinematografija.

Gražiai į siužetą integruotas garso takelis panaudotas efektyviai – skambančios dainos gali sukelti nostalgijos jausmą. Filmo garso montažas paliko gerą įspūdį – garsinės kompozicijos sustiprindavo norimą parteikti emociją.  Vaizdo montažas, nors galėjo būti ir geresnis, tačiau bendram  istorijos vientisumui netrukdė.

Santrauka

„Saliut-7” – gražiai papasakota tikrais įvykiais paremta istorija, kuri emocine prasme nenuvilia. Silpniausia juostos dalis  – šiek tiek perspausta vaidyba ir persaldinta istorija.